Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vatikano valstybei – 80

Mindaugas BUIKA

Laterano sutarčių svarba

Nors Katalikų Bažnyčia skaičiuoja ilgesnę nei 2000-metę istoriją, Popiežiaus valdoma Vatikano valstybė mini tik 80-ąsias metines. Nuo VIII amžiaus veikusi Popiežių valstybė su sostine Roma, apėmusi dideles centrinės Italijos sritis, žlugo 1870 metais po šalies suvienijimo. 1929 metų vasario 11 dieną pasirašytomis Šventojo Sosto ir Italijos vyriausybės Laterano sutartimis buvo pripažintas savarankiškumo statusas nedidelei Vatikano teritorijai (44 ha) Romos centre, kuri nuo to laiko vadinama Vatikano Miesto Valstybe. Taip Popiežius vėl atgavo garantijas laisvai vykdyti savo didžiąją dvasinę misiją – vadovauti Visuotinei Bažnyčiai ir stiprinti pasaulio krikščionių tikėjimą.

„Mes tapome nepatyrimo, nesuderintų veiksmų bei politinių intrigų įkaitais“

Gintaras VISOCKAS

Buvusi viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė Elona Bajorinienė Autoriaus nuotrauka

Jau keletą savaičių ir net mėnesių stebėjome įnirtingą kovą dėl Lietuvai svarbaus renginio likimo. Europos Tarybos nutarimu Vilniui suteiktas 2009 metų Europos kultūros sostinės titulas – tai labai įpareigojantis vardas, nes jis labiau nukreiptas į išorę – pritraukti kaip galima daugiau užsienio turistų, jiems parodant, kad Lietuvos sostinė verta pasididžiavimo, kad ji sugeba pateikti save turistams kaip europinis miestas su savo istorinėmis ir dabartinėmis kultūros apraiškomis. Vilnius – pirmasis iš Rytų Europos ir Baltijos valstybių sostinių, gavusių prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą dar 2005 metais suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine  2009-aisiais tapo ir  Austrijos miestas Lincas. Deja, Vilniui nepavyko: prasidėjo batalijos dėl biudžeto paskirstymo tam renginiui vykdyti, informacijai skleisti. 2009 metais VEKS programai iš nacionalinio biudžeto skirta 25 mln. litų. Vilniaus savivaldybės biudžetas, kuriame taip pat turi būti numatyta pinigų viešajai įstaigai (apie 4 mln. litų), dar nepatvirtintas. VEKS su kultūros projektų operatoriais ilgą laiką tvirtino, kad net peržiūrėjus programą papildomai vis tiek reikia 7 mln. litų. Vyriausybė yra pareiškusi daugiau pinigų neskirsianti. Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona BAJORINIENĖ nuo šios savaitės antradienio jau nebedirba. VEKS vadovu paskirtas Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas. VEKS dalininkai taip pat nusprendė panaikinti įstaigos tarybą. Viešosios įstaigos VEKS kartu su projektų operatoriais parengtoje programoje numatoma, kad tęstiniai projektai, kaip „Menorama“, „Baroko dialogai“, „Sakralinės muzikos festivalis“ ir kt., negavus papildomo finansavimo, būtų įgyvendinami sumažintomis apimtimis. Kai kurie projektai, turintys vykti 2009 metų antroje pusėje, jei nebūtų gautas papildomas finansavimas, neįvyktų (pvz., „Menas netikėtose erdvėse“, „LUX – šviesos festivalis“, „Terno Vilna“, „Viva Musica Via Baltica“).

Vasario 21-oji – Tarptautinė gidų diena

Romantišką gidų veiklą temdo ir apsišaukėliai

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Lietuvos gidų sąjungos prezidentė Nijolė Jankauskienė

Lietuvoje vis labiau populiarėja gido profesija. Daug kas šią profesiją įsivaizduoja kaip vieną naujausių užsiėmimų, susijusių su egzotiška turistų palydovų veikla. Iš svečių šalių atvykusiems smalsuoliams gidai atskleidžia valstybės, miesto ar įvairių garsių vietovių istoriją, supažindina su svarbesniais kultūros, architektūros paminklais. Beje, gidai į Tarptautinę gidų asociacijų federaciją (TGAF) susijungė vos prieš 20 metų, o savo profesinę šventę (vasario 21-ąją) pradėjo švęsti tik nuo 1990-ųjų metų. Lietuvos gidų sąjunga gimė dešimčia metų vėliau ir TGAF kol kas dar nepriklauso.

Minėjimas ir koncertas – Kultūros centre

Rūta AVERKIENĖ

Programą atlieka M. K. Čiurlionio meno mokyklos auklėtiniai

Lietuvos valstybės atkūrimo metines minėjo visa Lietuva – šventiniai renginiai vyko ir visuose Varėnos rajono kultūros ir pramogų centruose. Minėjimas-koncertas, skirtas rajono žmonėms, vyko Varėnos kultūros centre. Nuskambėjus Lietuvos himnui, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, vėliau kariai padėjo gėles prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje Varėnoje. Sveikindamas susirinkusiuosius rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas ne tik priminė svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, bet ir šių dienų aktualijas, kurios taip pat bus įrašytos į mūsų valstybės istoriją: „Rytojaus Lietuva prasideda šiandieninėse mūsų vaikų ir anūkų mintyse, svajonėse ir siekiuose. Kuo atviresni jie bus mūsų kraštui ir pasauliui, kuo drąsiau jausis, tuo kūrybiškesnė bus ir mūsų visų gimtinė. Tam tikslui turime dirbti visi“.

Lietuvos Vietinei rinktinei – 65

Kazimieras DOBKEVIČIUS

LVRKS vadas dim. majoras Bronislovas Girdvainis

Vasarį minėjome ne tik mūsų Nepriklausomybės dieną, bet ir Lietuvos Vietinės rinktinės susikūrimo 65-ąsias metines. Hitlerininkams pralaimint karą su bolševikais Lietuva buvo spaudžiama skelbti mobilizaciją ir į karo mėsmalę siųsti savo jaunimą kariauti SS dalinių gretose su bolševikais. Po 1944 metų sausio nusilpus vokiečių karinei galiai, siaučiant ginkluotoms gaujoms, susidariusia situacija pasinaudojo generolas Povilas Plechavičius (1890–1973) ir 1944 m. vasario 16 dieną įkūrė Lietuvos Vietinę rinktinę (VR). Per trumpą laiką užsiregistravo 19 500 savanorių. Buvo įkurta 2000 kariūnų Karo mokykla Marijampolėje. Vietinės rinktinės kariai sutramdė miškų plėšikus, raudonuosius partizanus, kovėsi su Armija krajova.

Laisvo pasirinkimo kaina

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS 

Iki prezidento rinkimų likus pustrečio mėnesio, ši tema tampa vis aktualesnė. Nors kai kurie pretendentai ryškėja, tačiau visas būsimųjų rinkimų procesas skendi tarsi dūmų uždangoje. Tautos prisikėlimo partija iškėlė savo vadovo Arūno Valinsko kandidatūrą į prezidento postą. Be to, Tautos prisikėlimo partija teikia grynai populistinį projektą sumažinti Seimo narių skaičių. Pagal šį projektą vietoj 141 nario liktų 121 Seimo narys. Norima, kad projektas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo būtų teikiamas referendumui, kuris galėtų vykti kartu su prezidento rinkimų antruoju turu birželio mėnesį. TPP frakcijos seniūnas L. Dinis teigia, kad ši idėja būtų svarstoma per kovo 10 dieną prasidedančią Seimo sesiją. Socialdemokratai žada kelti savo partijos atstovą prezidento rinkimuose. Kas juo taps, paaiškės LSDP suvažiavime, vyksiančiame kovo mėnesį, po partijos pirmininko rinkimų. LSDP vadovybė nusprendė, kad partijos kandidatu bus naujasis partijos pirmininkas. Realesnius šansus tapti LSDP pirmininku turi trys kandidatai – Algirdas Butkevičius, Zenonas Balčytis ir Juozas Olekas. TS-LKD pusėje padėtis neaiški. Keletas vadovybei priskirtinų asmenų (A. Kubilius, R. Juknevičienė) palaiko eurokomisarės D. Grybauskaitės kandidatūrą, nors pati ji dar nesako apie kandidatavimą. Kiti remia V. Landsbergio kandidatūrą. Save bando kelti ir europarlamentarė L. Andrikienė.