Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia siūlo ieškoti bendrų sprendimų

Mindaugas BUIKA

G-20 viršūnių susitikime dalyvavę valstybių vadovai buvo geros nuotaikos, kadangi pavyko rasti kompromisinius sprendimus sunkios ekonominės krizės sąlygomis

Išgirsti vargingųjų balsą

Viltingai pasibaigęs dvidešimties įtakingiausių valstybių, vadinamosios G20 grupės, vadovų susitikimas, įvykęs balandžio 2–3 dienomis Londone, susilaukė didelio Vatikano dėmesio. Bažnyčia sutinka, kad sunkioje krizėje atsidūrusią ekonomiką gelbėti reikia, tačiau pabrėžia, kad sprendimuose turi atsispindėti rūpestis pasaulio vargingaisiais. Kaip tik šia nuostata vadovavosi popiežius Benediktas XVI rašydamas laišką Londono susitikimo šeimininkui, Didžiosios Britanijos premjerui Gordonui Braunui, kuris buvo paskelbtas susitikimo išvakarėse. Tai lyg ir savotiškas jų abiejų dialogo apie tarptautinę ekonomikos ir finansų padėtį pratęsimas, kuris buvo pradėtas kovo pradžioje G. Braunui lankantis Vatikane.

Raginama aukoti Šventajai Žemei

Mindaugas BUIKA

Grupė naujų Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos narių duoda vienuolinius įžadus Jeruzalės Šv. Išganytojo bažnyčioje

Didžiosios savaitės rinkliavų liturginė reikšmė

Laukiant popiežiaus Benedikto XVI vizito į Šventąją Žemę, gilesnę prasmę įgyja Vatikano kasmetinis paraginimas per Didžiosios savaitės apeigas (ypač per Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės vakarienės šv. Mišias ir Didžiojo penktadienio Viešpaties Kančios liturgiją) surinktas aukas skirti paremti Kristaus gimtųjų ir apaštalavimo vietų krikščionis. Dėl neseniai vykusių kovų išskirtinis dėmesys šioje dosnumo akcijoje sutelkiamas į sugriauto Gazos ruožo katalikus, kurie patiria sunkius išbandymus siekdami užtikrinti vienintelės ten egzistuojančios Šventosios Šeimos parapijos veiklą.

Prisimintas mažasis Černobylis

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Renginio svečiai ir seniūnė žiūrėjo filmą iš R. P. Šaulio asmeninio archyvo Autorės nuotraukos

Tą pačią dieną, kai Ukmergės rajono Veprių miestelio gyventojai minėjo tuometinio Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ (dabartinė AB „Achema“) prieš dvidešimt metų įvykusią skaudžią nelaimę, Lietuvos mokslų akademijoje Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo ceremonijoje šį įmonė buvo pripažinta Metų aplinkosaugos įmone.

Į Veprių kultūros namuose vykusį renginį atvyko AB „Achema“ technikos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Venckūnas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė, savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė, dalyvavo Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė, VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys, gydytoja Gražina Šiaulienė, daug vepriškių. Prisiminta ekologinė katastrofa, nuodingomis medžiagomis užterštas gruntas, vanduo, miškai, sutrikdyta žmonių sveikata. Skaudžios avarijos pasekmės juntamos ir šiandien.

„Įmintų tūkstantmečio mįslių“ sutiktuvės

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Mokslinės monografijos „Įmintos tūkstantmečio mįslės“ autorius dr. Letas Palmaitis

Kauno miesto V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko daktaro Leto Palmaičio mokslinės studijos „Įmintos tūkstantmečio mįslės“ sutiktuvės. Kartu buvo pristatyta dr. prof. Laimos Šinkūnaitės parengta knygelė „Šv. Brunonas Pažaislio XVII a. kamaldulių vienuolyno bažnyčios freskose“. Tai vienintelė žinoma  ikonografinė medžiaga apie šv. Brunoną Lietuvoje.

Į knygos sutiktuves atvyko Pasaulio lietuvių kultūros centro (PLK) direktorius Jonas Kubilius, dr. prof. L. Šinkūnaitė, Aukštosios Panemunės klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, miesto inteligentijos ir studentijos atstovai. Bibliotekos direktoriui Zenonui Vaškevičiui pristačius svečius, įžanginį žodį tarė PLK centro direktorius J. Kubilius. Pasak kalbėtojo, dr. L. Palmaičio knyga – tai mokslinis reiškinys, analizuojantis nauju aspektu šv. Brunono misiją. Knygos autorius daro sensacingą išvadą, kad šv. Brunoną nužudė ne lietuviai, bet skalviai (baltų gentis), o analuose minima Alstros upė, anot dr. L. Palmaičio, yra Alsa, įtekanti į Mituvą netoli Jurbarko. Rusia metraštyje buvo vadinama ne Rusija, o teritorija Nemuno upės deltoje (tarp Rusos ir Gilijos atšakų esantis trikampis plotas. Čia gyvenę skalviai buvo vadinami tiesiog „rusais“). Kaip tvirtina pats knygos autorius, savo išvadas jis parėmė rašytiniais šaltiniais. Dr. L. Palmaitis teigė, kad visur istoriniai šaltiniai rašo, jog „Rusios ir Lietuvos pasienyje“, o ne atvirkščiai, šv. Brunonas pasiekė Lietuvos ribą. Vadinasi, Brunonas savo misijinę kelionę vykdė į šiaurę, pratęsdamas savo pirmtako šv. Adalberto (Vaitiekaus) atliktą žygį į Prūsiją, o ne rytų (dabartinės Baltarusijos) kryptimi. Dr. L.Palmaičio knygos pasirodymą sveikino Kauno Panemunės bažnyčios klebonas kanauninkas Deimantas Brogys. Džiugiai knygos pasirodymą sutiko Šakių rajono Sudargo miestelio, esančio prie pat Kaliningrado srities sienos, katalikiškos bendruomenės tarybos narys Juozas Tamušauskas, kuris jau yra šia tema perskaitęs straipsnį „Ar deramai pagerbsime šv. Brunoną?“ („XXI amžius“, 2009 01 30, Nr. 9). J. Tamušauskas sakė, kad Sudargo religinė bendruomenė prieš keletą metų nutarė 1944 metų rudenį nacių susprogdintą Sudargo bažnyčią atstatyti ir pavadinti šv. Brunono vardu. Susirinkusieji šią žinią pasitiko plojimais. Svečias iš Lenkijos, Seinų krašto lietuviško žurnalo „Aušra“ redaktorius Petras Birgelis kalbėjo apie tai, kad Lietuva vėl sugrįžo į pasaulio, Europos valstybių politinį žemėlapį. Patriotizmo tema pasisakė dr. prof. R. Baltrušis, Jotvingių riterių ordino vadovas V. Rūkas-Daujotis.

Tragiškosios istorijos tarpsnio atspindžiai

Algimantas ZOLUBAS

Lietuvos aviacijos patriarchas, dimisijos pulkininkas leitenantas Viktoras Ašmenskas, kuriam vasario 19 dieną sukako 97-eri, vis dar tebėra darbingas, nes dar ne viskas, ką išsaugojo atmintis, ne viskas, kas rūpi šiam Lietuvos metraštininkui, ką išsaugojo valstybės ir asmeniniai archyvai, išnagrinėta, užfiksuota. Ne veltui garsus psichologas teigė, kad pensinis amžius – išminties aušra (būna dar rytas, diena ir vakaras – tolumoje). Ne dėl sveikatos stokos ar amžiaus iki pensinio amžiaus pasitraukė nuo lėktuvo vairo šis garbingas lakūnas. Jis sulaukė garbaus amžiaus, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pasinėrė į tragiškosios Lietuvos istorijos tarpsnį, kurią pats liudija prisiminimais, profesionaliai analizuoja archyvinę medžiagą. Greta rašinių ir knygų aviacijos tema, 1997 metais pasirodė V. Ašmensko monografija „Generolas Vėtra“ apie Jono Noreikos, teisininko, prozininko novelisto, publicisto, antinacinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvio, Lietuvos tautinės tarybos įkūrėjo, gyvenimą bei veiklą ir žemiškos jo kelionės pabaigą Tuskulėnuose.

Sustabdytos akimirkos

Eglė PEREDNYTĖ

Vytautas Tamoliūnas apžiūrinėja parodą

Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje vyko renginys, skirtas Kovo 11-ajai. Renginyje grojo ir eiles skaitė gimnazijos mokiniai, o istorijos mokytojas A. Banys priminė svarbiausius Lietuvos istorijos faktus. Po jo žodį tarė buvęs gimnazijos mokinys, VDU katalikų teologijos fakulteto dekanas, teologijos mokslų daktaras Benas Ulevičius. Renginyje buvo apdovanoti Kauno apskrities fotografijų konkurso „Kauno miestas mūsų akimis“, skirto Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, dalyviai. Konkurso nuotraukos buvo išties įdomios, iš jų buvo sunku išrinkti geriausias, todėl apdovanoti visi dalyviai. Nuotraukas vertino komisija: pirmininkas fotografas Vytautas Tamoliūnas, etikos mokytoja R. Urbšaitė, istorijos mokytojas A. Banys, konkurso iniciatorė ir organizatorė mokytoja L. Striogienė.