2009 m. birželio 3 d.
Nr. 43
(1735)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Europos Parlamento rinkimai skatina krikščionių atsakomybę

Mindaugas BUIKA

Neatidėliotinai įgyvendinti Lisabonos sutartį

Kartu su Katalikų Bažnyčios vyskupų tarptautinėmis bei nacionalinėmis institucijomis savo pareiškimus artėjančių Europos Parlamento rinkimų proga padarė ir žymios europinės krikščionių pasauliečių organizacijos. Vienas iš tokių svarbiausių asociacijų yra sąjūdis „Krikščionių iniciatyva Europai“ (IXE), vienijantis Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių pasauliečių veiklą vadovaujantis Bažnyčios socialiniu mokymu. Balandžio mėnesį paskelbtas IXE kreipimasis į Europos piliečius 2009 metų Europos Parlamento rinkimams, pavadintas „Įveikti krizę ir atsiliepti į mūsų laikmečio iššūkius per labiau suvienytą, solidaresnę ir atviresnę Europą“.

Kreipimosi tekstas yra svarbus ne tik svarstant būsimojo balsavimo paskatas, bet ir ugdant europinį sąmoningumą, paremtą evangelinėmis vertybėmis. „Evangelija ir ja grindžiamos tradicijos skatina mus įžvelgti laiko ženklus, kurie kviečia atnaujinti gyvenimo būdą, kad tiestume kelią humaniškai ir gerbiančiai visų gerovę visuomenei“, teigiama IXE pareiškime. Jame pažymima, jog dabar iškilusius įvairaus pobūdžio sunkumus galima įveikti ne izoliavus  tautas „nacionaliniuose būstuose“, bet statant „bendruosius Europos namus“, kuriuose vyrautų solidarumas, teisingumas ir taika. Ir tam reikia žadinti visų Europos piliečių asmeninę atsakomybę ir stiprinti žemyną vienijančias demokratines institucijas.

Šiuo atžvilgiu yra svarbu, kad pradėtų veikti pasirašytoji Lisabonos sutartis, kuri įgalina efektyviau priimti sprendimus, liečiančius dabar jau 27 valstybes apimančios Europos Sąjungos gyvenimą. (Pareiškime džiaugiamasi, kad ir Airija, kuri referendume atmetė tą Sutartį, dabar yra pasirengusi ją peržiūrėti.) Tiesa, Lisabonos sutarties, kaip ir ankstesnio „Europos Konstitucijos projekto“ tekste, neminimos krikščioniškosios žemyno civilizacijos šaknys, kaip tai ragino padaryti Popiežius ir kiti Bažnyčios ganytojai. Tačiau visas Sutarties tekstas ideologine prasme yra „įkvėptas krikščioniškojo mąstymo ir vertybių“ ir jame pirmą kartą „aiškiai identifikuojamas žmogaus orumas, kaip prioritetinė Europos vertybė“, pažymi IXE dokumento autoriai.

Jie primena, kad Sutarties integralia dalimi lieka Pagrindinių teisių chartija, kurioje kartu su socialinio saugumo (pavyzdžiui, teisės į būstą) garantijomis užtikrinama šeimos ir vaikų teisių, senų žmonių ir neįgaliųjų apsauga. Chartijoje taip pat ginami bioetikos principai, pavyzdžiui,  reprodukcinio klonavimo, eugenikos praktikavimo bei žmogaus kūno naudojimo komerciniams tikslams draudimas. Yra svarbu, kad Lisabonos sutartis saugo tą Bažnyčių statusą, kurį pripažįsta Europos Sąjungos šalių nacionaliniai įstatymai, pripažįstantys Bažnyčių kanoninį tapatumą bei atviro ir reguliaraus dialogo su jomis poreikį. (Labai gaila, tačiau praėjusioje kadencijoje Europos Parlamentas savo priimtomis kai kuriomis laicistinėmis rezoliucijomis bandė kėsintis į Bažnyčios kanoninę tvarką, kas prieštarauja minėtoms nuostatoms – M. B.).

Atsiliepti į ekonominius ir ekologinius iššūkius

Aptarus Europos institucinės vienybės stiprinimo svarbą per Lisabonos sutarties įgyvendinimą IXE kreipimesi toliau nagrinėjami pagrindiniai dabarties iššūkiai – ekonomikos globalizacija, klimato kaita bei demografiniai pokyčiai – ir atsako į juos galimybės. Dokumente pažymima, kad prekybos ir finansinių santykių plėtra davė apčiuopiamos naudos toli gražu ne visiems, o atsakomybės, skaidrumo bei kontrolės stoka, ypač bankininkystės srityje, sukėlė šiuo metu išgyvenamą krizę. Tos krizės pasekmė – globalizacijai priešinga ir, atrodytų, atgyvenusi protekcionizmo („kiekvienas sau“) tendencija, kartais pasireiškianti „netgi pačioje Europos sąjungos širdyje“..

Kad būtų atstatyta ūkinė pusiausvyra, tai yra ekonomikos tarnystė visiems žmonėms, reikalingi trys dalykai: žmogaus darbo vertinimas ir padorus atlyginimas už jį, iniciatyvios dvasios verslininkystėje skatinimas ir valstybės, kaip visuomeninio intereso gynėjos, vaidmens stiprinimas. Visa tai sudaro socialinės rinkos ekonomikos, kuria pagrįstai didžiuojasi Europa, esmės modelį ir kurį būtina vystyti bei pritaikyti naujomis sąlygomis. „Tai misija, siekiant sutaikyti ekonomikos efektyvumą su socialiniu teisingumu, lygia galimybe visiems ir solidarumu“, – konstatuojama kreipimesi. Jame pabrėžtinai nurodoma, kad „solidarumas negali būti sulaikytas prie valstybinių sienų“, kad europiečiai turi rūpintis labiausiai vargstančiais ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Stiprinant globalinę reguliaciją ir kontrolę bei efektyvinant savitarpio pagalbą, Europos Sąjunga turi remti atitinkamas tarptautines institucijas: finansų srityje – Tarptautinį valiutos fondą, prekybos santykiuose – Pasaulinę prekybos organizaciją, saugumo ir taikos – Jungtinių Tautų Organizaciją. Tarp regionų, kuriems pirmiausia reikia suteikti ekonominę ir taikdarišką paramą, dokumente minimos vargingosios Afrikos šalys.

Vienas didžiųjų dabarties iššūkių, be abejonės, yra klimato kaita, kuri yra kartu ir išbandymas žmogiškajai atsakomybei. „Kaip krikščionys mes tikime, kad Kūrinija yra mums Dievo patikėta ir kad kaip jos  „prižiūrėtojai“ esame įpareigoti išnaudoti savąją atsakomybę“, – primena IXE dokumento autoriai. Jie nurodo, kad už ekologinę krizę labiausiai atsakingos industrinės šalys, nevaržomai eikvojančios gamtinius resursus, o dėl to pirmiausia kenčia (dėl potvynių, sausrų, audrų, geriamojo vandens stokos ir pan.) vargingieji kraštai. Atsakas į fatališką klimato kaitą gali būti tik vienintelis – perorientuoti ekonomikos augimą taip, kad reikėtų naudoti mažiau neatsinaujinančių šaltinių energijos. Suvienyta Europa gali ir turi imtis drąsių ir neišvengiamų iniciatyvų šioje sferoje, nors ekonominė ir finansinė krizė šį procesą sulėtintų.

IXE sveikina besibaigiančioje Europos Sąjungos valdymo kadencijoje priimtus ekonominius sprendimus (ypač dėl į atmosferą išmetamų teršalų sumažinimo), bet pabrėžia, kad tuo negalima apsiriboti. Pagaliau kiekvienam Europos piliečiui reikia asmeniškai pagalvoti apie gyvenimo kaitą mažinant vartojimo įpročius, keliones ir viską, ką galima būtų pavadinti perdėtu sumaterialėjimu. Toks taupumas ne tik įgalintų tausoti energetinius išteklius, bet ir skatintų glaudesnius tarpasmeninius santykius savo aplinkoje, leistų sutelkti didesnį dėmesį dvasiniam gyvenimui.

Prioritetinės paramos šeimai svarba

Trečias svarbus (gal netgi svarbiausias) iššūkis Europos Sąjungai yra pavojinga demografinė kaita: gyventojai sensta ir jų skaičius mažėja. IXE pareiškime nurodomos tokios tendencijos socialinės ir  ekonominės pasekmės: įtampa pensijų sistemoje (kadangi dirbančių ir mokesčius mokančių skaičius mažėja, o išmokas gaunančių didėja), taip pat neišvengiama vyresniųjų žmonių socialinė izoliacija, išaugęs konfliktų tarp kartų potencialas, „išlaikytinių“ mentaliteto stiprėjimas visuomenėje, paklausos gaminiams mažėjimas (vyresnių žmonių poreikiai mažesni) su atitinkamu gamybinės ekonomikos lėtėjimu.

Kad būtų nutraukta ši pavojinga tendencija (kartais įvardijama, kaip Vakarų pasaulio lėta demografinė savižudybė), pirmiausia turi būti kreipiamas dėmesys ne tik dvasiniam, bet ir socialiniam šeimos stiprinimui, nes „šeima yra mūsų visuomenės nervas“. Europos svarbiausių krikščioniškų organizacijų dokumente pabrėžiama, kad visa Europos Sąjungos ir jos narių valstybinė politika turi būti nukreipta „šeimos gyvenimo apsaugai ir klestėjimui“. Tam reikia sukurti tokias sąlygas, kurios „leistų įgyvendinti tėvų troškimą turėti vaikų bei suderinti šeimos gyvenimą ir karjerą“. Šiam tikslui reikia mobilizuoti tokias sritis, kaip sveikatos apsauga, švietimo sistema, darbinės veiklos organizavimas, rūpinimasis jaunesnėmis kartomis ir pagyvenusių žmonių vaidmens didinimu šeimos gyvenime. Kartu pareiškimo autoriai pripažįsta, jog pastaruoju metu europinės institucijos  savo sprendimais ne tik nestiprina šeimos, bet netgi „kelia grėsmę jos integralumui“. Kaip tik taip galima pavadinti lyčių skirtumų neigimą ir „atsisakymą pripažinti tėvo ir motinos vaidmenų skirtumus“. Dėl tokios padėties Briuselyje ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse „svarbu pabrėžti, kad jokia dabartinė Europos sutartis, taip pat ir Lisabonos sutartis, nesuteikia Europos Sąjungai įstatyminės teisės kištis į klausimus, kurie liečia šeimos teises ir teisę gyventi. Šių problemų sprendimas lieka išimtinoje atskirų ES šalių narių kompetencijoje“, teigiama IXE pareiškime.

Dokumente taip pat primenama, kad migracija lieka svarbi Europos Sąjungos gyvenimo dalis, kadangi būtent migrantai dabar garantuoja tris ketvirtadalius žemyno gyventojų skaičiaus augimo. Dėl to toliau reikia vystyti migrantų integracijos politiką, kartu rodant pagarbą jų etniniams, kultūriniams bei religiniams savitumams ir jų šeimų gyvenimo poreikiams. Tai turi likti Vakarų demokratinės visuomenės „atvirumo ir svetingumo“ savybe bei įpareigojimu krikščionims.

IXE ragina visus Europos piliečius, o ypač krikščionis, atsakingai dalyvauti būsimuose Europos parlamento rinkimuose, paremiant tuos kandidatus, kurie palaiko būdingą europietišką solidarumo, dosnumo ir pagarbos kiekvieno žmogaus orumui dvasią. Taip pat kviečiama nepasiduoti „populistinio rėksmingumo“ įtakai, kuris neturi nieko bendra su tikros europinės vizijos raiška. „Europos Sąjungos misija – tarnauti taikai regione ir visame pasaulyje – niekada anksčiau nebuvo tokia aiški, kaip yra šiandien“, – pabrėžiama dokumente.

Prasmingos iniciatyvos integracijos apmąstymui

Sąjūdžio „Krikščionių iniciatyvos Europai“ (IXE) ištakos siekia praėjusio XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, kada didžiųjų socialinių ir politinių permainų kontekste iškilo poreikis aktyvesniam žemyno krikščionių organizacijų bendradarbiavimui aktualiuose visuomeninio gyvenimo debatuose. Vykstant nuomonių apsikeitimui tarp Prancūzijos „Semaines Sociales“ ir Vokietijos „Zentralkomitee der Katholiken“ – abiejų šalių katalikų pasauliečių pagrindinių socialinių struktūrų – 2000 jubiliejiniais metais buvo paskelbtas bendras dokumentas, pavadintas „Manifestu už europinį sąmoningumą“. Prie šio programinio dokumento prisidėjus ir kitų šalių krikščionių socialinėms grupėms, įvairiuose Europos miestuose (2001 metais Briuselyje, 2002 – Berlyne, 2003 – Krokuvoje, 2004 – Lilyje, 2006 – Saarbriukene) surengti atitinkami tarptautiniai kongresai visuomeninėms problemoms aptarti. Šio bendradarbiavimo išdava, bendradarbiaujant su Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) 2007 metais buvo paskelbtas naujas svarbus dokumentas „Iš naujo atrasti Europos projekto prasmę“. Jis buvo skirtas paminėti vadinamosios Romos sutarties 50-ąsias metines. (Šia sutartimi buvo įkurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB), palaipsniui išsivysčiusi į dabartinę Europos Sąjungą. Minint tą sukaktį Romoje ir visoje Europoje žemyno vyskupai buvo surengę savo tarptautinį kongresą, kuriame aktyviai dalyvavo ir IXE atstovai.)

„Krikščionių iniciatyvos Europai sąjūdis, kaip pabrėžiama jo internetinėje svetainėje www.initiative-ixe.eu, savo veikloje kelia keturis pagrindinius tikslus. Pirmiausia siekiama suteikti galimybę tiems žemyno tautų visuomeniškai aktyviems krikščionims, kurie nori perteikti Bažnyčios socialinį mokymą, susitikti ir vienyti jėgas, veikimą derinant su skirtingomis istorinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Kitas uždavinys – skatinti dialogą visoje visuomenėje, aiškiai išreiškiant savo poziciją dėl Europos dabarčiai ir ypač ateičiai aktualių klausimų. Šiuose svarstymuose natūraliai iškyla ir trečiasis tikslas – Europos vienijimosi proceso apmąstymas nacionalinėje ir tarptautinėje plotmėje, ypač santykyje su atitinkamų institucijų veikla. Pagaliau ketvirtasis tikslas – padėti organizuoti šių svarstymų renginius, paprastai vadinamus „socialinėmis savaitėmis“ nacionaliniame ir Europos lygmenyje. (Ateinantis Europos „socialinių savaičių“ susitikimas  įvyks rugsėjo mėnesį Gdanske.)

Šiuo metu IXE turi savo narių Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Ukrainoje. Reikia tikėtis, kad Europos krikščioniško socialinio sąjūdžio veikla susidomės ir visuomeniškai aktyvios Baltijos šalių tikinčiųjų grupės. Į IXE stebėtojo teisėmis yra įsijungusi ir Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija, taigi glaudūs ryšiai palaikomi su žemyno Bažnyčios hierarchais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija