2009 m. birželio 12 d.
Nr. 46
(1738)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Saugokime lietuvių kalbą

Lietuva – nedidelė valstybė tarp didelių. Gyventojų skaičiumi ji 50 kartų mažesnė už Rusiją, 12 kartų – už Lenkiją, 20 kartų– už Vokietiją. Istorijos kelyje Lietuvai teko patirti okupacijos, o kartu rusifikacijos, polonizacijos bei germanizacijos procesus, lietuvių kalbos ir lietuviško rašto draudimą. Išsivadavusi iš okupacijų ir tapusi nepriklausoma valstybe (1918 02 16), Lietuva labai rūpinosi savo kalba. Šiandien Lietuvoje be lietuvių, gyvena ir kitų tautybių žmonės, kurių daugumą sudaro rusiškai ir lenkiškai kalbantys gyventojai. Jų vardai ir pavardės rašomos valstybine lietuvių kalba. Lietuvoje visų tautybių pavadinimams rašyti naudojama lotyniška abėcėlė, pridedant būdingas nuo amžių lietuvių kalbai galūnes –is, –as, –us ir kt. Šitaip rašomos visų tautybių pavardės. Mokslo veikaluose cituojant autorius naudojamasi ir originalia pavardžių rašyba.


Kęstučio apygardos partizanų paminklas nuvylė

Gegužės mėnesį lankėmės Tauragėje ir apžiūrėjome paminklą Kęstučio apygardos partizanams. Mūsų nuomone, paminklas pastatytas miesto centre, gražioje vietoje šalia bažnyčios. Aikštė greta paminklo gražiai sutvarkyta, tačiau pačiu paminklu  partizanų kovoms atminti labai nusivylėme. Šis abstraktus paminklas nėra tinkamas įamžinti Kęstučio apygardos partizanų atminimą.


Kai parduodama demokratija

„XXI amžiuje“ skaitėme žinutę, kad daugiausia valstybės paramos gavo „Kauno diena“. Tada supratome, kodėl šis laikraštis, persikėlęs į naujas patalpas, iš esmės pasikeitė, neteko savo demokratinio veido. Pirmiausia buvo panaikintas skaitytojams labai reikalingas puslapis „Skaitytojų užuovėja“, kur žmonės drąsiai kalbėjo apie negeroves, valdžios abejingumą ir pan. Netekome ir „Haid parko“, kuriame buvo išsakoma skaitytojų nuomonė politiniais klausimais. Taigi skaitytojams buvo užčiaupta burna. Jeigu dabar į „Kauno dieną“ nusiunti laišką, jis pradingsta lyg į vandenį.


Katalikai, išlaikykime savo laikraštį!

Perskaičiau keletą „XXI amžiaus“ skaitytojų laiškų ir redakcijos kreipimąsi pagelbėti ir apėmė liūdnos mintys: kaip sunku nepriklausomoje Lietuvoje egzistuoti katalikiškam laikraščiui! Nejaugi katalikiškam kraštui Lietuvai nereikalingas katalikiškas laikraštis?! Vaikų katalikiškas laikraštėlis „Kregždutė“ jau uždaroma.

O juk ji buvo taip reikalinga mūsų jaunimui auklėti. Kiek daug jaunuolių vartoja alkoholį, narkotikus, net tampa žmogžudžiais. Aplink mokyklas sukasi juodojo verslo žmonės, pardavinėdami cigaretes, alkoholį. Mokytojai prieš tokius faktus užmerkia akis, gal dėl to, kad yra auklėti ne katalikiškai. Tai labiausiai turėtų rūpėti mokyklų socialiniams darbuotojams, deja, jie labiau rūpinasi įvairiais dokumentais, nei praktine veikla vaikų labui. Be to ir „Kregždutė“ pastaruoju metu mokyklose nebuvo platinama. Grėsmė, pakibusi virš mano širdžiai brangaus katalikiško laikraščio „XXI amžius“, labai neramina. Skaudu, kad valdžia daro įvairiausias kliūtis šiam laikraščiui. Spaudos rėmimo fondas paramą teikia visokiems laikraštpalaikiams, o krikščionišką laikraštį ir ignoruoja, ir diskriminuoja. Nejaugi leisime, kad jis užsidarytų? Aišku, nekatalikams, nekrikščionims ir Lietuvos nemylintiems asmenims katalikiškas laikraštis nereikalingas. Jie nėra sunerimę dėl jo uždarymo. O tokių save besiskelbiančių katalikais – daug. (Kiek Lietuvoje yra užsirašusių katalikais, bet į bažnyčią net per didžiąsias šventes neateinančių, šventų sakramentų nepriimančių ir, kiek yra einančių į bažnyčią, bet net savo vaikams tikėjimo neperduodančių ir katalikiško laikraščio į rankas paimti bijančių.) Visgi yra daug ištikimų krikščionybei tikinčiųjų, yra daug nuoširdžiai katalikybės idėjas propaguojančių kunigų, vyskupų. Kai kas gal ir neįvertina katalikiškos spaudos reikšmės, betgi daug yra ir tokių, kurie sovietinės priespaudos metais kovojo, kad būtų atgauta laisvė katalikiškai spaudai ir teisė katalikiškiems laikraščiams eiti. Manau, kad pastarieji tikrai pasirūpins, kad katalikiškas laikraštis, taip reikalingas katalikiškai Lietuvai ir visiems žmonėms, išliktų, nebūtų sužlugdytas. Raginu visų parapijų kunigus paskelbti rinkliavas ir rinkti aukas katalikiškam laikraščiui išsilaikyti. Aišku, gali atsirasti ir katalikais save vadinančių žmonių su blogais ketinimais, kurie sakys: tegul nelieka šio katalikiško laikraščio! Manau, kad tai bus blogi žmonės (nesvarbu ar jie kunigai ar pasauliečiai), nes yra nemažai žmonių, apie kurių moralę neverta kalbėti. Dalis jaunimo į rimtus dvasinius dalykus nekreipia reikiamo dėmesio, o vyresnieji ir pensininkai, tik „bėdavoja“, kad jiems trūksta pinigų laikraščiui, bet visada jų suranda buteliui alkoholio. Katalikiškas laikraštis moko žmones būti dorais, mylėti Dievą, gimtą kraštą, žmones. Būtų labai gerai, kad vyskupai kreiptųsi į Vyriausybę ir paprašytų pagelbėti „XXI amžiui“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija