Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vokietijos ir Lenkijos vyskupai prisimena
1939-uosius

Mindaugas BUIKA

Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris su lenkų ir vokiečių vyskupais prie Berlyno katedros

Bendros pamaldos Berlyno katedroje

Minėdami Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ąsias metines, Vokietijos ir Lenkijos katalikų vyskupai kartu aukojo šv. Mišias ir bendru pareiškimu pabrėžė atleidimo ir susitaikymo svarbą.

Karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Jis atnešė skaudžių netekčių tiek lenkų tautai, tiek Vokietijai, tiek ir Bažnyčiai. Todėl abiejų šalių ganytojai šią datą paminėti pamaldoms susirinko į buvusio agresoriaus sostinę Berlyną. Tuo jie norėjo patvirtinti savo bendrystę – juk karą pralaimėję vokiečiai patyrė ne mažesnių nuostolių.

Lietuvos nepriklausomybės siekė ne vien lietuviai

Atgimimo pradžioje veikusios tautinių bendrijų asociacijos koordinatorius Vladimiras Gražulis Autoriaus nuotrauka

Neseniai „XXI amžiuje“  buvo paskelbtas straipsnis „Lietuvoje – prorusiškos graikų organizacijos“ pasakojantis apie negausios graikiškos organizacijos „Pontos“ vadovo Georgios Macukatovo elgesį. Šiandien tęsiame publikacijų ciklą panašia tema. Mūsų svečias – tautinių mažumų reikalus nuo Atgimimo pradžios kuravęs Vladimiras GRAŽULIS. Jį kalbina „XXI amžiaus“ korespondentas Gintaras VISOCKAS.

Apie „dugno“ reikšmę

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Giunteris Ferhoigenas sakė, kad Lietuvos planai įsivesti eurą 2015 metais yra realūs. Tai esą priklauso nuo biudžeto deficito mažinimo. G. Ferhoigeno nuomonę, reikia manyti, suformavo su juo susitikę premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras prieš keletą mėnesių yra pareiškęs, kad Lietuva eurą įsives 2011–2012 metais, o prezidentė neseniai pareiškė, kad eurą būtų įmanoma įsivesti 2013–2015 metais. Dar daugiau, pusantros paros Lietuvoje lankęsis G. Ferhoigenas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau matyti ekonomikos atsigavimo požymių, o mūsų šalyje vykdomą ekonomikos skatinimo planą įvertino kaip „labai gerą ir optimistinį“. Tokį ekonomikos kilimą kaip tik prieš porą dienų buvo pastebėjęs ir premjeras A. Kubilius. Tad nebus didelė klaida pasakyti, kad už verslą ir pramonę atsakingas G. Ferhoigenas kartojo Lietuvos premjero žodžius, jog Lietuvoje vykdoma politika remia mažas ir vidutines verslo įmones, mažina biurokratiją ir skatina verslumą. Tokia gera Ferhoigeno nuomonė apie Lietuvos pasiekimus susidarė apsilankius keliose išpuoštose įstaigose, gaunančiose ES fondų paramą ir susitikus su rinktiniais verslininkais – prie vargstančių verslininkų premjeras svečio neprileido. G. Ferhoigenas taip pat kartojo Lietuvos vadovų politinę nuostatą, kad Lietuva gali būti tiltas tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių Rytuose, ypač Rusijos ir Baltarusijos, taip pritardamas ir net paskatindamas prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyvą.

Nepriklausomybė prasidėjo Palangoje

Laimutė GALKAUSKIENĖ,

režisūros magistrė

Scena iš dramos „Vytautas pas kryžiuočius“ Arūno MĖČIAUS nuotrauka

Lietuva atšventė pirmojo viešo lietuviško vaidinimo šimtas dešimtąsias metines. Tarp Lietuvos vardo tūkstantmečio ir Baltijos kelio dvidešimtmečio šis reikšmingas jubiliejus pasimetė, nublanko. Klaipėdos universitetas prieš dešimt metų Medvėgalio teatrų suvažiavimu (1999) garsiai paminėjo šimtmečio jubiliejų, ir šias, 110-ąsias metines, pažymėjo deramai.

Universiteto teatras paskelbė Maironio dramos „Vytautas pas kryžiuočius“ pastatymo projektą. Į kultūrinio darbo kvietimą atsiliepė viso miesto inteligentija. Vaidinti atėjo žinomi ir patyrę aktoriai – Nijolė Narijauskaitė, Gediminas Pranckūnas, Aleksandras Šimanskis, jaunimas – Eglė Šantaraitė, Jūratė Barauskaitė, Arnoldas Eisimantas, Nerijus Uldukis, teatro fakulteto absolventai – Egidijus Kupčiūnas, Algis Galkauskas, Augustinas Šutkus, Aldona Drukteinytė, gimnazistai – Ugnė ir Ieva Reikalaitės, Gabija Šutkutė, Martynas Šalčius, Ignas Vaitkus bei senovinių kovų klubo nariai Ramūnas Janušas ir Vytautas Pašinskas.

Majoro šypsena, arba Paslaptingasis trikampis veikia

Kostas RADAVIČIUS

Pastaruoju metu nemažai rašyta apie vadinamąją dr. Jono Basanavičiaus nužudymo bylą, bet vienintelis prof. Vytautas Landsbergis įžiūrėjo Generalinės prokuratūros veiksmuose ne tik akivaizdų teisinį ir istorinį absurdą, bet ir geopolitinę jų prasmę: „Kalbu apie Lietuvos kompromitavimą – štai paskutinės naujienos, ko staiga ėmėsi Lietuvos generalinė prokuratūra. Kažkas – manau, kad tai koks nors majoras Ivanovas – parašė laišką šešių suvalkiečių vardu“. Pasak profesoriaus, gal tai pamokyti padarė ir tikri suvalkiečiai, parašę, kad daktaras Jonas Basanavičius šešiais šūviais buvo nušautas lenkų saugumo agento, ir kad šią versiją reikėtų tirti. „Pagalvojau: jeigu tokią istoriją paskelbs lenkų laikraščiai, tai kaip jie paskelbs? Ogi paskelbs: žiūrėkit, kokie lietuviai bukapročiai, <...>. Kaip jie nekenčia lenkų, kad net tokią kvailystę priima rimtai! Beje, tie, kurie neva parašė šį laišką, „pavarė“ ir prieš žydus. Tai irgi noras parodyti Lietuvą iš blogosios pusės. Ten taip ir parašyta: žydai – Lietuvos kenkėjai. Aš matau KGB braižą“, – teigė prof. V. Landsbergis.