Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vyskupų Sinodo asamblėja Afrikai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priima atnašas per Sinodo asamblėjos atidarymo šv. Mišias

Tikėjimas ir šeima afrikiečių kultūroje

Iškilminga šv. Mišių liturgija, kurioje netrūko ir afrikietiškai kultūrai būdingų folkloro elementų, popiežius Benediktas XVI pradėjo antrąją Afrikai skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Šia proga spalio 4 dieną, sekmadienį, Vatikano bazilikoje Eucharistiją kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo 239 Sinodo tėvai (kardinolai, arkivyskupai ir vyskupai) bei 55 paskirti jų bendradarbiai. Pradėdamas homiliją Popiežius lotyniškai („Pax vobis – ramybė jums“) pasveikino iš viso Juodojo kontinento ir kitų pasaulio šalių susirinkusius ganytojus, atskirai paminėdamas garbingą Sinodo svečią Etiopijos senosios Stačiatikių Bažnyčios patriarchą Abumą Paulosą. Jis taip pat priminė, kad nuo pirmosios Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos praėjo 15 metų: ją 1994-ųjų balandį buvo sušaukęs Dievo tarnas Jonas Paulius II. Prasidėjusio Vyskupų Sinodo, kurio tema „Afrikos Bažnyčios susitaikymo, teisingumo ir taikos tarnystė: „Jūs žemės druska… Jūs pasaulio šviesa“ (Mt 5, 13-14)“, darbai tęsis iki spalio 25 dienos.

Pasveikino dvasios tėvą

Šv. Mišias aukoja kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir prel. Stasys Žilys

Rugsėjo 20-ąją, sekmadienį, Romoje buvo pagerbtas Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos dvasios tėvas apaštalinis protonotaras Stasys Žilys, kuriam rugsėjo 24 dieną sukako 85 metai. Šia proga šv. Mišias aukojo Romoje tomis dienomis apsilankęs buvęs prel. S. Žilio studentas Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Po šv. Mišių apaštalinį protonotarą sveikino Kolegijos bendruomenė bei Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto ir Italijos Respublikoje.

Vyskupas, kalinys, tremtinys

Vysk. Pranciškus Ramanauskas Baidukų lageryje 1948 m.

Spalio 15 dieną minėsime Telšių vyskupo Pranciškaus Ramanausko 50-ąsias mirties metines. Ta proga spalio 15-ąją Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyks mokslinė-katechetinė konferencija „Vyskupas Pranciškus Ramanauskas ir jo katechetinės, visuomeninės veiklos atgarsiai šiandien“ (pradžia – 12 val.).

Vyskupas P. Ramanauskas gimė 1893 m. spalio 18 dieną Kudonių kaime, Betygalos parapijoje. Jis buvo jauniausias sūnus keturių vaikų šeimoje. Buvo labai gabus, todėl artimieji anksti leido jį į Betygalos pradžios mokyklą, paskui – į Raseinių gimnaziją. Ten, bendraudamas su žydų vaikais, greitai išmoko žydiškai, o vasaromis iš atostogaujančių klierikų pramoko ir lotyniškai. Nors buvo uždaroko būdo, studijos Kauno kunigų seminarijoje P. Ramanauskui nebuvo sunkios, o ją baigęs 1917 m. birželio 22 dieną vyskupo Pranciškaus Karevičiaus buvo įšventintas į kunigus. Dirbo Baisogalos vikaru, Kauno kalėjimo kapelionu, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, išmoko itališkai, ispaniškai, prancūziškai. 1927 metais kun. P. Ramanauskas išvyko į Romą studijuoti teologijos. Studijų metais daug keliavo po Italiją, Sacharos dykumą Afrikoje. 1932 metais sugrįžęs iš Romos buvo paskirtas Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, 1940-aisiais – rektoriumi, netrukus pakeltas prelatu, o 1944 m. balandžio 6 dieną arkivyskupas Juozas Skvireckas jį konsekravo vyskupu. Sovietinės okupacijos metais vyskupas patyrė daug nuoskaudų ir sunkių išgyvenimų. Apkaltintas antitarybine veikla, 1946 metų gruodyje suimtas, žiauriai tardytas ir ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą. Į Lietuvą grįžo po dešimties metų, tačiau okupacinė ateistinė valdžia ne tik neleido jam eiti pareigų, bet ir gyventi Telšiuose, todėl gyveno Švėkšnoje. Sunkiai sirgo vėžiu, buvo dukart operuotas. Mirė 1959 m. spalio 15 dieną Telšiuose, po antros operacijos. Palaidotas Katedroje, šalia vyskupo Justino Staugaičio.

Jį vadino tėvu Leopoldu

Benjaminas ŽULYS

Brolis Benediktas Jurčys, tėvą Leopoldą pakvietęs paviešėti Lietuvoje...

Šis žmogus didesnėje Lietuvos dalyje nedaug kam žinomas, užtat Kretingoje, Tūbausių ir aplinkiniuose kaimuose jis laikomas legenda, kone stebukladariu, prikėlusiu šių vietovių žmones naujam dvasiniam gyvenimui. Tai iš Bavarijos (Vokietija) atvykęs brolis Leopoldas Šeifelė OFM (Leopold Scheifele). Pakviestas savo bendraminčio Kretingos Apreiškimo vienuolyno vadovo pranciškono brolio Benedikto Jurčio, jis trumpam atvyko  į Žemaitiją paviešėti ir vienuolyne išbuvo net keturiolika metų. Ne tik vienuolyne… Apie jo gyvenimą šiame Žemaitijos krašte, krikščionišką, dorinę veiklą pasakoja režisierės Dalios Kanclerytės ir operatoriaus Laisvio Karvelio sukurtas dokumentinis filmas „Misionierius“, kurio premjera įvyko Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Renginio pradžioje brolis Benediktas paskaitė ištraukas iš Sielvartingų giedojimų knygos „Žodis Dievui iš širdies gilumos“. Knyga išversta iš armėnų kalbos. Brolio Benedikto žiniomis, šios knygos giesmės turi gydomąją galią – jas armėnai perėmė iš kartos į kartą, deda ant kūno žaizdų. Brolis Leopoldas savo žodžiu, malda, nesavanaudiška, pasiaukojančia veikla gydė žmonių dvasines negalias, padėjo išgyventi sunkų metą ir pasiekė stulbinančių rezultatų. Filmas „Misionierius“ pirmiausiai yra skirtas žmonių bendruomenei, suvokiančiai savo pareigas ir atsakomybę už aukščiausią vertybę – būti žmogumi. Režisierė, panaudodama bavariečio pranciškono Leopoldo keturiolikos gyvenimo metų Kretingos vienuolyne biografijos nuotrupas ir informaciją apie krikščionių bendruomenę, pasakoja apie Žemaitijos kaimo realybę. Filmo autorė atskleidžia paties misionieriaus Leopoldo žmogiškumo išbandymus tuštėjančio kaimo akistatoje. Prisiėmęs atsakomybę už daugelio žmonių sielogydą ir sielovadą, jis įvairiais būdais siekė apsaugoti parapijiečius nuo kultūros kičo. Pats besimokydamas ir kitus mokydamas giedoti žemaitiškas giesmes, misionierius pranciškonas netausodamas jėgų kūrė dvasinę erdvę, svetimą triukšmingam vartotojų ir pramogų pasauliui. Evangelinių vertybių pertvarka Tūbausių bažnyčioje bei aplinkinių kaimų gyventojų atsivėrimas misionieriui Leopoldui kino ekrane videovaizdams suteikia prometėjiškos dvasios, teigia, kad įmanoma ir verta daryti stebuklus.

Tėviškėnų dovana Vaižgantui

Apie šviesią Juozo Tumo-Vaižganto asmenybę, jo veiklą įvairiuose kūrybos, kultūros bei visuomenės gyvenimo baruose daug kalbėta, rašyta. Tačiau jį, lietuvių literatūros klasiką, kunigą, kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, švietėją, kultūros skleidėją, lietuvybės puoselėtoją, jaunųjų talentų, „deimančiukų“ ieškotoją, kiekvieną kartą atrandame iš naujo, žavimės Vaižganto darbštumu, energija, ištikimybe savo idealams. Toks atradimas ir maloni staigmena yra neseniai vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ iniciatyva pasirodęs, Vytauto Bagdono parengtas spaudai albumas „Nusilenkime Vaižganto žemei“.

Įdomiai ir giliai – apie Barborą Žagarietę

Alfredas Guščius

Dievo Tarnaitė Barbora Umiastauskaitė-Žagarietė

Istorikė daktarė Aldona Vasiliauskienė bažnyčiose, mokyklose, bibliotekose bei kultūros centruose skaito paskaitas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, susitikimuose, bibliotekoms dovanoja knygų, periodinės spaudos leidinių. Ne kartą ji lankėsi ir Papilyje (Biržų r.), pasakojo apie nusipelniusias Lietuvai asmenybes mokyklos kolektyvui, Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios parapijiečiams.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Turiningi atlaidai

Iškilmingoje procesijoje gausiai dalyvavo jaunimas

RIETAVAS. Šis prie Žemaičių plento prigludęs miestelis garsėja savo didinga Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurią kadaise pradėjo statyti kunigaikštis Irenėjus Oginskis, o po jo mirties statybą užbaigė jo sūnus Bogdanas Oginskis. Nuo tada rugsėjo mėnesio pabaigoje rietaviškiai iškilmingai švenčia titulinius Šv. arkangelo Mykolo atlaidus, o jų išvakarėse surengia Mykolinių šventę. Šiemet ji įvyko rugsėjo 26-ąją dar nuo Oginskių laikų išlikusiame Rietavo parke ir buvo skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Jos metu vyko šventinė Mykolinių mugė, žemaitukų veislės žirgų konkūro varžybos kunigaikščių Oginskių taurei laimėti, buvo pagerbti gražiausių sodybų konkurso nugalėtojai. Vakare miestelėnus linksmino Gytis Paškevičius ir Mantas, paskui jaunimas linksminosi diskotekoje.

Tauragės dekanate

Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena

Klebonas kun. Stasys Šlepavičius prie Nemakščių Lurdo grotos meldėsi už keliaujančiuosius

NEMAKŠČIAI. Paskutinis rugsėjo sekmadienis Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimu yra paskelbtas Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Nemakščių parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius atkreipė dėmesį į ne iš karto suprantamą, tik po kurio laiko pastebimą Šventosios Dvasios veikimą. Jis kalbėjo apie tai, kad pernai metų lapkričio mėnesį pašventintos Nemakščių Lurdo grotos viena iš dedikacijų yra prašymas Lurdo Dievo Motinos globos keliaujantiems automagistrale Vilnius–Klaipėda. Mūsų klebonas, įrašydamas Lurdo grotoje šią dedikaciją, nujautė, kad mintis melstis už keliaujančius bus ištarta garsiai visoje šalyje. Suprantama, jog tos dienos maldos buvo pradėtos Lurdo grotoje, kur buvo meldžiama, kad kiekviena kelionė, nesvarbu, tolima ar artima, būtų saugi, kad lydėtų supratimas, jog tave supa daugybė norinčių saugiai keliauti ir kad atsakingas esi ne tik už save, bet už kiekvieną, sutiktą kelyje. Pasimeldus šia intencija, buvo pašventinti automobiliai, tarp jų ir Nemakščių seniūnijos ir tvarką padėjusio prižiūrėti policijos pareigūno automobiliai.

Mirė tėvas Kazimieras

A†A t. Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap. (1927 – 1954 – 2009)

T. Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap.

Spalio 4 dieną, sekmadienį, per Šv. Pranciškaus liturginę šventę, Krinčino parapijoje mirė kapucinų vienuolis tėvas Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap. Jis turėjo vadovauti atlaidams Gulbinėnuose.

Juozas Šumskis gimė 1927 metų rugsėjo 15 dieną Valainių kaime, Pakruojo parapijoje, krikščioniškoje šeimoje. 1943 m. rudenį įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1946-aisiais – į Kapucinų ordiną Plungėje. Gyvendamas pas kapucinus, Šiauliuose baigė gimnaziją ir 1947 metais pradėjo noviciatą. Davęs laikinuosius įžadus 1948 metais gavo Kazimiero vardą. Netrukus ateistinė valdžia vienuolyną uždarė ir įsakė per dvi dienas išsiskirstyti. Tada t. Kazimieras įstojo į Panevėžio muzikos mokyklą, tačiau Dievui laiminant 1950 metais buvo vėl priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1951 metais davė amžinuosius įžadus. 1954 metais buvo įšventintas subdiakonu, o vėliau – diakonu. 1954 metų rugsėjo 12 dieną vienintelis vyskupas Lietuvoje Kazimieras Paltarokas pašventino t. Kazimierą kunigu ir paskyrė jį į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią vikaru, tačiau 1961 metais milicija per prievartą jį įdarbino Panevėžio cukraus fabrike darbininku. Nuo 1963 metų t. Kazimieras dirbo Suvainiškio klebonu Rokiškio rajone, Užpalių klebonu Utenos rajone, buvo Utenos dekanato vicedekanas.

Susitaikymas dar neįvyko

Vytautas Visockas

Petro Stankero knygos viršelis

Petro Stankero rusų kalba išleistoje knygoje „Lietuvių policijos batalionai. 1941-1945 metai“, neskaitant žydų temos, trumpai paliečiama ir kita Lietuvoje labai nepageidaujama tema – „Lenkų problemos Lietuvos žemėje“. Atrodo, netrukus bus neviešai uždrausta rašyti ir rusiškomis temomis, pavyzdžiui, apie Hitlerio ir Stalino suokalbį 1939-aisiais, 1940-ųjų Lietuvos okupaciją, prieškario ir pokario trėmimus ir pan., kad neerzintumėme Medvedevo ir Putino, kad rusai pirktų mūsų pieną, kad įsileistų vežėjus, kad, pagaliau, neįsiveržtų į Lietuvos teritoriją, kaip tai padarė Gruzijoje. Juk jeigu taip atsitiktų, Europos Sąjungos ekspertai apkaltintų Lietuvą, o ne Rusiją, kaip apkaltino Gruziją: abi pusės, matote, kaltos. Ir Kęstutis Girnius tokiai išvadai pritartų, nes Gruzijos atžvilgiu jis neabejoja: ES ataskaita – smūgis Gruzijai. Ne ES jis kaltina, o Gruziją. Man atrodo, geriau būtų sakyti: ES ataskaita – pataikavimas Rusijai. Bet K. Girnius – stipresniųjų pusėje.

Oligarchinių žaidimų šešėlyje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė kruvini įvykiai. Tą dieną Kaune buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir viena jauna moteris. Vyksta nužudymų tyrimas. Egzistuoja kelios versijos, bet pagrindinė iš jų yra ta, kad teisėjas ir jminėta moteris esą susiję su pedofilijos skandalu. Šis skandalas prasidėjo prieš metus, praėjusių metų rudenį, bet bylos tyrimas buvo labai vangus. Visa ši istorija paini ir paslaptinga. Išnaudotos mažos mergaitės tėvas kreipėsi į teisėsaugininkus, netgi į Lietuvos ir pasaulio visuomenę, prašydamas pagalbos. Deja, pagalbos nesulaukė – ir štai tragiška lemtis. Kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, kad teisėją nužudė būtent įtariamasis, nes būna atvejų, kad tokio pobūdžio nusikaltimai gudriai surežisuojami. Pedofilija yra viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų, vis sukelianti ir politines audras. Su politikais ir teisėjais susiję pedofilijos skandalai šį dešimtmetį yra kilę Kanadoje, Prancūzijoje, Belgijoje bei kitose šalyse. 2000 metais Latvijoje buvo kilęs garsus pedofilijos skandalas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad į pedofilijos tinklą yra įsipainioję premjeras Andris Škelė, užsienio reikalų ministras Valdis Birkavas, mokesčių inspekcijos vadovas Andris Sončikas, daug įtakingų verslininkų. Tam, kad pedofilų tinklų veikla būtų atskleista, reikia efektyvių tyrimų ir viešumo. Tai pripažino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras: „Reikiamos savalaikės reakcijos dėl galimo J. Furmanavičiaus dalyvavimo neteisėtoje veikloje nebuvo. Šios istorijos tyrimas vyko lėtai. Toks aplaidumas labai trukdo ir formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į teisėsaugą“.

Apie nacionalinius susitarimus

Beveik metus kurpiamas vadinamasis Nacionalinis susitarimas artėja į pabaigą: praėjusią savaitę Vyriausybė dar kartą paskelbė, kad susitarimas jau baigiamas derinti, o šią savaitę premjeras aiškiai pareiškė, kad dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kitos savaitės pabaigoje, kai Seimui bus pateiktas 2010 metų biudžeto projektas. Tačiau vadinamieji socialiniai partneriai entuziazmo rodo kur kas mažiau nei Vyriausybė.