Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus kalėdiniai pietūs su Romos vargšais

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas įteikia kalėdines dovanėles neturtingųjų vaikams

Sekant Evangelijos mokymo pavyzdžiu

Nemalonus incidentas Vatikano bazilikoje, kai per Kalėdų nakties šv. Mišių celebraciją jauna sutrikusios psichikos moteris prasiveržusi pro užtvarą pargriovė ceremonijoje ėjusį popiežių Benediktą XVI, nesutrukdė jam dalyvauti kalėdiniuose renginiuose. Pirmąjį sekmadienį po Kristaus Gimimo iškilmės, gruodžio 27 dieną, kaip ir buvo numatyta, Šventasis Tėvas aplankė Romos vargšų valgyklą ir su jais kartu pietavo. Valgykloje, kurią išlaiko socialiniais darbais žinoma Šv. Egidijaus bendruomenė, buvo susirinkę apie du šimtus sunkiai besiverčiančių Italijos sostinės gyventojų ir migrantų bei jais besirūpinančių savanorių.

Sudie, senieji, sveiki, Naujieji!

Baigiasi 2009-ieji, Lietuvos tūkstantmečio metai - prieš tūkstantį metų prasidėjęs Lietuvos krikščioninimas atvedė mus į Europą. Europos Komisijos sprendimu mūsų senoji sostinė Vilnius šiemet gavo Europos kultūros sostinės titulą. Tačiau tik nedaugelis Lietuvos piliečių dalyvavo šių įvykių renginiuose, nedaugelis tinkamai įvertino šio įvykio ir jiems skirtų renginių reikšmę. Dar daugiau, šie istoriniai ir dabarties įvykiai buvo sumenkinti pačios valdžios. Paskelbus vadinamąją krizę buvo mažinamos visos renginių programos, o subankrutavus Lietuvos oro linijoms Lietuva tapo atskirta nuo pasaulio – turistai į Lietuvą patekti galėjo tik didžiulių pastangų dėka. Daugelis kultūros ir meno atstovų mato prarają, į kurią ritasi valstybės ignoruojama lietuviška kultūra. 2009-aisiais Lietuvą drebino vadinamosios krizės (nieko bendro neturinčios su pasauline krize) pasekmės: nesurinktos įplaukos į biudžetą, padidinti mokesčiai, sumažinti uždarbiai, į gatvę vejami darbuotojai, antikonstituciškai mažinamos pensijos, socialinės pašalpos.

Kodėl žiniasklaida kuria tendencingus mitus

Gintaras Visockas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, vadovavęs seminarui „Pabėgėlis daugiakultūriniame kontekste“ Autoriaus nuotrauka

Gruodžio mėnesį teko lankytis dviejuose įdomiuose Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotuose seminaruose-konferencijose, kuriuose buvo analizuojamos ir mūsų žiniasklaidą kamuojančios bėdos. Omenyje turiu gruodžio 9 dieną Seime surengtą diskusiją, kaip Lietuvos ir kai kurių kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, televizininkai, plunksnos broliai, radijo korespondentai aktyviai dalyvauja sudėtingose politinėse intrigose. O gruodžio 22-ąją svečiavausi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Lietuvos vartotojų instituto ir Europos pabėgėlių fondo surengtame praktiniame seminare „Pabėgėlis daugiakultūriniame kontekste“. Apie pirmąjį renginį jau šiek tiek rašiau pabrėždamas, jog dėl daugelio negerovių žurnalistai mažiausiai kalti – jie yra priversti žaisti pagal politikų primestas žaidimo taisykles.

Kur Šilus miškai supa

Bronius VERTELKA

Panevėžio rajono Šilų bendruomenės aktyvistės (iš kairės): Alma Vingrienė, Virginija Pociūnienė, Irena Kavoliūnienė ir Rita Danilevičiūtė

Šiluose (Panveėžio raj.) šiuo metu gyvena, ko gero, vien pensininkai. Darbą susirasti sunku, bet laukai neapleisti – juos įdirba stambių ūkininkų Pranskūnų, Šimeliūnų šeimos. Jeigu daugelyje šalies kaimų su žiburiu tenka ieškoti laikančių karves, tai Šiluose iš dvidešimties sodybų supirkėjai išsiveža pieną. Retame tvarte nekriuksi kiaulės ar nekudakuoja vištos.

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Per šv. Kalėdas džiugino ir gyva prakartėlė...

Kartu su visais prakartėle džiaugiasi ir parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas (centre). Šalia jo – kraštietis verslininkas UAB „Alauša“ generalinis direktorius Algimantas Čaplinskas

Svėdasai. Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje per šv. Kalėdas buvo įrengta prakartėlė, įvairiomis skulptūrėlėmis, meno kūrinėliais  atkurianti Kristaus gimimo dieną, vaizdžiai bylojanti apie kūdikėlio Jėzaus atėjimą.  

Kalėdinį rytmetį po šv. Mišių, kurias aukojo klebonas kun. Vydas Juškėnas ir kun. Ričardas Banys, parapijiečiai  buvo pakviesti pabendrauti ir pasigrožėti gyva prakartėle, esančia miestelio centre. Specialiai įrengtame aptvare gyvena avių porelė ir vikrus ėriukas, šalia jų sukiojosi senoviniais drabužiais apsirengę Marija ir Juozapas. Jie sveikino su šv. Kalėdomis, dalijo degančias žvakutes, linkėdami, kad namuose netrūktų ramybės, šviesos ir darnos, o vaikai buvo vaišinami ką tik iškeptais saldėsiais. Kartu su svėdasiškiais bei jų svečiais gyvuoju Betliejumi grožėjosi ir parapijos klebonas kun. V. Juškėnas, po šv. Mišių atėjęs pabendrauti su parapijiečiais.

Katedros aikštė – be prakartėlės

Vilniaus arkivyskupijos kurija antradienį išplatino pareiškimą, kuriame su apgailestavimu pranešė, kad išardys sostinės Katedros aikštėje įrengtą kalėdinę prakartėlę. Pagal tradiciją Šventąją Šeimą su gimusiu Kūdikiu, kartais – ir kitus anų dienų įvykių Betliejuje dalyvius (piemenis, Tris Karalius, gyvulėlius) vaizduojančios kompozicijos bažnyčiose, šventoriuose, krikščioniškų šalių miestų aikštėse atidengiamos ir pašventinamos per Kalėdų vigiliją (Kūčias) ir laikomos iki Trijų Karalių. Ankstesniais metais svarbiausioje sostinės aikštėje įrengta prakartėlė džiugindavo vaikus ir suaugusius visą Kalėdų švenčių laikotarpį. Deja, šiemet miesto valdžia taupydama lėšas atsisakė skirti apsaugos darbuotojus, todėl jau per kelias pirmąsias dienas prakartėlė nukentėjo nuo chuliganiškai besielgiančių asmenų. Nepasiteisino pažadai, kad tvarkai užtikrinti pakaks vaizdo kamerų – paaiškėjo, kad pačiame Vilniaus centre, po Vidaus reikalų ministerijos langais, vandalų siautėjimas nėra užkardomas: buvo aplaužytos figūros, ištepti ir suplėšyti drabužiai bei gyvulėliai. Kadangi prakartėlė yra ne vien pasižmonėjimo, bet ir maldos vieta, todėl apgailėtina jos būklė įžeidžia tikinčiųjų jausmus. Arkikatedros parapija ir arkivyskupijos kurija neturi galimybių paskirti ar pasamdyti deramai apsaugos funkcijoms pasirengusių žmonių, todėl teko priimti nelengvą sprendimą prakartėlę išardyti.

Prokurorai ir politrukai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kai kuriuose Lietuvos regionuose per paskutinius kelerius metus pavyko sutramdyti įsigalėjusius korumpuotus klanus. Tokius klanus sudaro abejotinos reputacijos verslininkai, kriminalinių gaujų vadeivos ir korumpuoti vietos valdžios vadovai. Ryškiausi Trakų ir Panevėžio pavyzdžiai. Kriminalinės Trakų valdžios žlugimas prasidėjo 2008 metų pradžioje, kai prasidėjo tyrimas dėl rajono mero V. Petkevičiaus ir kitų rajono vadovų korupcinės veiklos. V. Petkevičius, vicemeras S. Raščiauskas ir savivaldybės administracijos direktorius L. Karnila buvo suimti, kiek vėliau  tyrimas pradėtas ir dar dviejų įtakingų Trakų valdininkų atžvilgiu. Tyrimo eigoje buvo atskleista, kad Trakų politikai kyšininkavo, grobstė vertingus žemės sklypus, artimai bendradarbiavo su „Narkušos“ gauja ir abejotinos reputacijos verslininkais. O Panevėžyje spalio pradžioje atskleista totali miesto valdžios korupcija nustebino ne tik miestiečius, bet ir daug ką mačiusius žurnalistus. Paaiškėjo, kad ir meras P. Vadopolas miesto vadovu 2008 metų birželį tapo neteisėtai, o vicemerė Z. Kukuraitienė, vicemeras K. Vainauskas, savivaldybės administracijos direktorius S. Karčinskas ir dar keli aukšto rango vietos valdžios veikėjai ilgą laiką piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – ėmė kyšius, klastojo dokumentus, bendradarbiavo su skandalingais oligarchais. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose korupciniai vietos valdžios klanai vis dar veikia. Tokia padėtis yra Prienuose, Alytuje, Švenčionyse, kai kuriuose Žemaitijos rajonuose.