2010 m. sausio 8 d.
Nr. 2
(1787)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Restitucinė sutartis: Lietuvos turtas amžinai „užstatytas“ I. Staškevičiui bei kitiems „NDX energijos“ savininkams

Teisės projektų ir tyrimų centras (TPTC) tyrė praėjusių metų lapkričio 25 dieną Vyriausybės patvirtintą ir gruodžio 4 dieną su UAB „NDX energija“ savininku I. Staškevičiumi pasirašytą vadinamąją restitucinę sutartį, kuri panaikino VST privatizavimo sandorį ir didelę dalį „Leo LT“ sandorio ir nustatė Vyriausybės pareigą nedelsiant išmokėti 680 mln. litų. Apie šią sutarties dalį, pasak TPTC, buvo viešai pranešta, bet visuomenei liko neatskleista kita sutarties dalis, kuria „NDX energija“ savininkai Lietuvos valstybės atžvilgiu įgijo daugiau turtinių ir neturtinių teisių nei VST ir „Leo LT“ sandoriais.

TPTC ekspertai  atkreipė dėmesį į sutarties 7.3 str. nustatytą Vyriausybės įsipareigojimą, pagal kurį, nepaisant to, kad kalba eina apie ypatingą nacionalinę reikšmę turinčių strateginių objektų dalybas bei sandorius dėl jų, Vyriausybė „NDX energija“ atžvilgiu atsisakė bet kurių savo pagal įstatymus turimų teisių kreiptis į nacionalinį teismą ar kitą nacionalinę instituciją teisės klausimais. Sutarties 7.4 str. Lietuvos valstybė neribotam laikui UAB „NDX energija“ ateities reikalavimams užtikrinti atsisakė  valstybinio turto imuniteto Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų esančio valstybės turto atžvilgiu (išskyrus diplomatinio imuniteto ginamą, t. y. Lietuvos ambasadų užsienyje, turtą). Šiuo straipsniu „NDX energijos“ naudai valstybė atsisakė imuniteto ir Vyriausybės kontroliuojamų asmenų turto atžvilgiu, t. y.  ir SODROS lėšų, ir visų valstybės kontroliuojamų įmonių bei bendrovių, įskaitant energetines bendroves, finansinio kapitalo atžvilgiu.

TPTC nurodo, kad šie ir kiti restitucinės sutarties įsipareigojimai yra absoliučiai niekiniai, nes prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir Vyriausybės kompetenciją nustatantiems teisės aktams. Todėl sutartyje numatyti Vyriausybės įsipareigojimai „NDX energijai“ veiks tol, kol sutartį globos ja suinteresuoti aukštas pareigas užimantys pareigūnai. Tačiau TPTC neatmeta galimybės, kad šia restitucine sutartimi „NDX energijai“ suteikta teisė gauti iš valstybės milijardines sumas bus labai greitai išnaudota, kol sutartis dar nebus pripažinta niekine, nes, pasak TPTC ekspertų, praeityje „NDX energija“ savininkai operatyviai pasinaudodavo tyčia ar netyčia valdžios atstovų suteiktomis galimybėmis pasipelnyti (teisinėje praktikoje žinomi atvejai su pasinaudojimu lengvatomis neįgaliųjų įmonėms ir pan.).

Sutartyje nurodyta, jog restitucija atlikta pagal Civilinio kodekso 6.22 straipsnį, tačiau šis straipsnis, TPTC teigimu, sutartimi pažeistas. Pagal šį straipsnį, nustatant, kas ir kiek turi mokėti restitucinio atlyginimo, atsižvelgiama į visą naudą, kurią kiekviena šalis gavo kitos sąskaita. Tačiau restitucinėje sutartyje visiškai neatsižvelgta į tai, kiek naudos valstybės sąskaita gavo „NDX energija“. Vien iš oficialiai paskelbtų duomenų matyti, kad „NDX energija“ valstybės sąskaita pasipelnė kelis kartus daugiau, nei valstybė „NDX energijos“ sąskaita. Todėl restitucinis atlyginimas priklauso valstybei iš „NDX energijos“, o ne atvirkščiai. Tačiau restitucine sutartimi Vyriausybė atsisakė pretenzijų į jai priklausantį restitucinį atlyginimą ir sutarties 4.1.4 str. įsipareigojo „NDX energijai“ pervesti 680 mln. litų „restitucinį“ atlyginimą sutarties pasirašymo dieną. Taip ir buvo padaryta.

Iš sutarties teksto, teigia TPTC, matyti, kad valstybės turto imunitetas „NDX energijos“ savininkų naudai panaikinamas ne valstybinių 680 mln. litų pervedimui į šios bendrovės sąskaitą užtikrinti, o kitiems būsimiems „NDX energijos“ savininkų reikalavimams tenkinti. Šiems reikalavimams sutartimi nustatoma „NDX energijos“ savininkų (jų įpėdinių) teisė Stokholmo prekybos rūmų arbitraže pagal jo taisykles reikalauti iš „užstatyto“ Lietuvos valstybės turto „nuostolių“ priteisimo už labai miglotai apibrėžtus dalykus. Pvz., sutarties 7.4, 7.5, 8.1 ir 8.2 straipsniai „NDX energijos“ savininkams ar jų įpėdiniams (teisių perėmėjams)  ateityje suteikiama teisė prisiteisti sumas iš Lietuvos valstybės už Lietuvos valstybės ir piliečių teisėtus bandymus (pareiškimus, pretenzijas, reikalavimus) patraukti atsakomybėn kaltus politikus, pareigūnus ir išieškoti valstybei žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, UAB „NDX energijos“ naudai ir pan.   

Restitucinės sutarties tekstas, pasak TPTC, parodo, kad „NDX energija“ išėjo iš „Leo LT“, išsaugodama sau ne mažesnes galimybes pelnytis valstybės sąskaita, negu tos, kurios buvo iki  „Leo LT“ panaikinimo. Restitucine sutartimi išsprendžiama paskutiniu metu išaiškėjusi VST privatizavimo neteisėtumo problema. Sutartyje nurodoma, kad dėl to teisme pradėta byla. Iš su šia byla susijusių  duomenų, teigia TPTC, matyti, kad valstybinė Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovė buvo privatizuota ne tikrąja, t. y. ne rinkos kaina, o kelis kartus mažesne kaina. Be to, „NDX energijai“ leista už įgyjamą valstybės bendrovę nieko nemokėti iš savo sąskaitos. VST buvo „privatizuota“ iš pačios VST turto, kurio vertė  po privatizavimo buvo  pakelta kelis kartus iki rinkos kainos. Šitaip tuometiniai valdžios atstovai sudarė sąlygas „NDX energijai“ pasipelnyti beveik milijardu litų valstybės sąskaita. Restitucine sutartimi atsisakoma prieš „NDX energiją“ pradėto teismo proceso. Be to, restitucijos sutarties 3.4 straipsniu Vyriausybė įsipareigojo, kad ji ateityje nereikš reikalavimų dėl VST sandorio valstybei padarytų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių. Šiuo straipsniu Vyriausybė taip pat įsipareigoja, kad tokių reikalavimų nereikš ir su ja susiję asmenys. Pagal sutarties I.1 str., „susiję su Vyriausybe asmenys“ yra asmenys, Vyriausybę tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojantys (Seimo nariai, Prezidentas), tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami Vyriausybės (pvz., teisėsaugos institucijos) ir šiaip bet kokie asmenys, kurie valstybės naudai ar interesais gali pareikšti reikalavimą (Generalinis prokuroras, vartotojų organizacijos ir t. t.).

Restitucinės sutarties 3.4 straipsniu Vyriausybė įsipareigojo, kad ji ir „susiję asmenys“ ateityje nereikš reikalavimų ir dėl „Leo LT“ sandorio padarytų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių.

Pasak TPTC, politikai ir pareigūnai darė energetikos teisės aktų pakeitimus, sudariusius sąlygas „NDX energijai“, naudojantis VST, gauti didelę naudą valstybės ir  vartotojų sąskaita. VSD pareigūnas V. Pociūnas buvo surinkęs daug medžiagos šiais stambios korupcijos klausimais, todėl buvo nušalintas nuo pareigų ir žuvo Baltarusijoje, esant įtarimui, kad užsakymas nužudyti atėjo iš Lietuvos.  Sutarties 3.4 str. nurodoma, kad Vyriausybė savo vardu ir visų „susijusių asmenų“ vardu atsisako reikalavimų už žalą, kuri galėjo būti padaryta bendrais  valstybės pareigūnų ir „NDX energijos“ savininkų veiksmais teisės aktų leidyboje, o 3.5 str. nurodo, kad ateityje nei Vyriausybė nei bet koks „susijęs“, t.y. valstybės naudai veikiantis asmuo, neturi teisės reikšti pretenzijų pareigūnams, patarėjams ir kitiems, kurie tą veiklą vykdė.

Šie restitucinės sutarties straipsniai rodo, teigia TPTC, kad Vyriausybė suteikia teisę „NDX energijai“ pelnytis iš Lietuvos ir tais atvejais, kai valstybė sieks patraukti atsakomybėn ir išsiieškoti valstybei žalą iš kaltų politikų ir pareigūnų. Tokiu būdu valstybės turtas „užstatomas“ „NDX energijos“ naudai kaip amžina garantija, kad Lietuva ateityje nebandys tapti teisine valstybe. Todėl laikytina, kad restitucinė sutartis yra „NDX energija“ didžiulė pergalė prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę, kurios padaromos amžinais šios UAB savininkų įkaitais tiek materialine, tiek teisine, tiek moraline prasme.

TPTC nurodo, kad sutartyje nenustatyta, kokio dydžio sumas ateityje  iš Lietuvos valstybės galės prisiteisti „NDX energija“ savininkai ir jų teisių perėmėjai. Sutarties 8.1 str. nurodoma, kad galima bus prisiteisti bet kokius nuostolius. Šiuo požiūriu „NDX energija“ galės išnaudoti prieš valstybę restitucinės sutarties 1.1 straipsnį, kuriuo patvirtinama, kad „NDX energijai“ „Leo LT“ bendrovėje esą  teisėtai priklausė įneštos VST akcijos, kurias restitucinė sutartis įvertina  2 mlrd. 734 mln. 538 tūkst. 038 litų suma, nepaisant to, kad, kaip minėta, šias akcijas „NDX energija“ įsigijo nieko iš savo sąskaitos nemokėdama ir valstybė tuomet tas akcijas vertino keturis kartus mažesne suma, nei restitucinė sutartis. „NDX energijai“  taip pat palanku, kad sutartyje nutylimas Konstitucinio Teismo nutarimas, nustatęs, kad tokios vertės „Leo LT“ bendrovės akcijų priskyrimas „NDX energijai“ laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijai, kadangi nebuvo  padengtas „NDX energijos“ finansiniais įsipareigojimais AE statyboje.

Pasak TPTC teisininkų, „NDX energijos“ reikalavimų dydžiui taip pat svarbu tai, jog  Ministras pirmininkas, komentuodamas restitucinę sutartį, yra viešai pareiškęs, kad jei visuomenė  reikalaus teisėtos restitucijos, tai UAB galės iš valstybės prisiteisti apie tris milijardus litų. Pasak TPTC, ši suma sutartyje nėra nurodyta, todėl galėjo būti nebent pažadėta „NDX energijai“ derybų metu. Teisminėje praktikoje vieši pripažinimai apie sutarties šalių įsipareigojimus laikomi svariais įrodymais, ypač jei tai daro toks kompetentingas sutarties šalies atstovas, kaip Vyriausybės vadovas. Be to, Vyriausybė netiesiogiai pripažino milijardinius savo įsipareigojimus prieš „NDX energiją“ ir tuo, kad jiems užtikrinti atsisakė imuniteto ne kelių šimtų milijonų vertės savo turto daliai, o visam valstybės turtui, kurio vertė siekia daugelio  milijardų litų sumas.

Didelių sumų prisiteisimui, teigia TPTC, palanki restitucinės sutarties nuostata, pagal kurią „NDX energija“ iš valstybės sumas prisiteisinės Stokholmo prekybos rūmų arbitraže. Tai yra privatus arbitražas, kuriame privatūs arbitrai sprendžia ginčus tarp privačių bendrovių. Todėl procesas, skirtingai nei Lietuvos teisme, yra konfidencialus, ne viešas. Tai užtikrina galimybę „NDX energijos“ savininkams prisiteisinėti iš valstybės sumas, Lietuvos visuomenei nežinant apie procesą. Pasak ekspertų, Vyriausybės įsipareigojimas Lietuvos bendrovės naudai nuimti imunitetą nuo viso valstybės turto ir pavesti užsienio privačiam arbitrui spręsti dėl valstybės turto priteisimo privačiai Lietuvos bendrovei yra niekinis, nes prieštarauja  principinėms Lietuvos teisės ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatoms, pagal kurias valstybės įstaigos turi disponuoti  valstybės turtu, užtikrindamos skaidrumą ir viešo intereso prioritetą, o tai galima padaryti, kai valstybės turto likimą sprendžia ne  privatus užsienio asmuo, o viešas Lietuvos teismas, kurio teisėjai  prisiekę ir sprendžia  Lietuvos Respublikos vardu.

TPTC pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 1.81 str. viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o pagal 6.225 str. sutartis yra absoliučiai negaliojanti, jei pažeidė sutarčių principus ir dėl to buvo pažeisti vieši interesai. Restitucinė sutartis dar didesne apimtimi, nei „Leo LT“ sutartis, yra žalinga valstybei, be to, ji didesne  apimtimi nei „Leo LT“ sutartis, yra neteisėta ir niekinė. Pvz., „Leo LT“ sutartyje nebuvo numatyta valstybės turtinė atsakomybė prieš UAB už valstybės siekį ginti valstybės interesus. Todėl restitucinė sutartis, kaip ir „Leo LT“ sutartis, anksčiau ar vėliau turės būti panaikinta, o dėl padarytos valstybei žalos kalti asmenys patraukti atsakomybėn, nurodo TPTC.

Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) bei www.demokratija.eu informacija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija