2010 m. sausio 20 d.
Nr. 5
(1790)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Net ir bjauriausi žodžiai kažkam labai mieli...

Prieš kurį laiką visose šalies savivaldybėse buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Teko dalyvauti Anykščių savivaldybės Nacionalinio diktanto organizavimo komisijoje, stebėti, kaip susikaupę rašė anykštėnai: pedagogai, moksleiviai, darbininkai, namų šeimininkės, įstaigų tarnautojai, žodžiu, visi, kurie myli ir  gerbia gimtąją kalbą, nori pasitikrinti savo žinias ir sugebėjimus.

Atrodo, kad tokie pat rimti, geranoriškai nusiteikę žmonės rašė Nacionalinį diktantą ir kitose savivaldybėse. Abejoju, ar į tokį renginį galėjo ateiti prieš lietuvių kalbą nusiteikę piktavaliai, girtuokliai, keikūnai, į gyvenimo liūną nusiritę piliečiai. Tačiau kai paskaitai informacinį pranešimą, kokius ištiktukus pasiūlė Nacionalinio diktanto dalyviai iš visos Lietuvos, net šiurpas per nugarą nueina.

Pasibaigus Nacionalinio diktanto konkursui smagiausiu ištiktuku buvo paskelbtas žodelis „keberiokšt“. Nieko nuostabaus, kad šis ištiktukas dažniausiai minėtas daugiau kaip penkių tūkstančių konkurso pirmojo turo dalyvių darbuose. Tai gražus, skambus lietuviškas žodelis. Tarp populiariausių buvo ir ištiktukai „šuldu buldu“, „triokšt pokšt keberiokšt“, „žybt“, „šliumpu pumpu“, „šnai“, „dzin“. Kadangi daugelis tautiečių visą laiką mąsto „apie kitą galą“, visokia  bjaurastis liejasi iš užsienietiškų filmų, vakarietiškų TV laidų, nieko stebėtino, kad tarp populiariausių ištiktukų atsirado ir žodelis „pirst“. Iš pasiūlytų  daugiau kaip šimto ištiktukų tarp populiariausių buvo 16 proc. balsų surinkęs ištiktukas „jablinkšt“. Tokį žodelį išpopuliarino LNK televizijos „Dviračio žinių“ „peliukai“ Sūrskis ir Mauzeris. Kažin, ar šis žodis kuo nors susijęs su lietuvių kalba. Lėkšto humoro, naivioje, menko meninio lygio „dviratininkų“ laidoje iš tų „peliukų“ lūpų nuolat skamba barbarizmai, žargonizmai. Nieko keisto, kad ši menkavertė TV laida paleido į gyvenimą ir ištiktuką „jablinkšt“, kuris be galo patiko gausiam būriui tautiečių, ypač Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainės lankytojams, kurie taip pat rinko smagiausius ištiktukus.

Bet ypatingą nuostabą kelia, kad tarp populiariausių ištiktukų yra ir žodis, kurį rašyti ranka nekyla, o sakyti neapsiverčia liežuvis – pasirodo, net 38 proc. apklausoje surinko ir populiariausių ištiktukų dešimtuke pirmą vietą užėmė žodelis „pyst“. Anksčiau tokį žodį ištarti žmonės gėdijosi, o dabar jis skamba  visur – ir autobuse, ir kavinėje, ir kino teatre, ir gamykloje. Net nerausdamas jį kartoja pagyvenęs žilagalvis, ir dar barzdos neskutantis vaikėzas, ir net visiškas pyplys. Dar keisčiau girdėti tokį žodį, sklindantį iš moteriškos giminės lūpų. Pasirodo, šis žodis egzistuoja netgi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, kur pateikiamos dvi ištiktuko „pyst“ reikšmės: 1) pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun pyst į ausį! Pyst per galvą su pagaliu! 2) netikėtam veiksmui nusakyti: Pyst virvė ir nutrūko. Pyst pašalpą gavau... Iš šaltinių sprendžiant, tai daugiau žemaitiškas ištiktukas. Bet jis mielai vartojamas ir Aukštaitijoje, ir Dzūkijoje, ir Suvalkijoje – kiek čia tos mūsų Lietuvėlės yra. Juolab kad blogi žodžiai, kaip ir blogos naujienos, sklinda labai greitai...

Neseniai Rokiškio rajono Obelių miestelio gyventojai sumanė organizuoti piketą, piktindamiesi, kad keliu pro jų miestelį važinėja daug sunkiasvorių transporto priemonių, įvyksta avarijų, o kelias netvarkomas, valstybės tam reikalui skirti pinigai kažkur neva pradingo. Obelių gyventojus į piketą kvietę organizatoriai taip ir nesugebėjo savo akcijai sugalvoti tinkamo, gražaus lietuviško pavadinimo. Taigi ir šiame pavadinime neapsieita be šio nešvankaus žodžio: „P...st, ir pradingo kelio remontui skirti pinigai“. Taip skambėjo pavadinimas žiniasklaidoje ir tarp mitinguotojų.

Kai kurių žodynų sudarinėtojai (pvz., elektroninis lietuvių ir anglų kalbų žodynas „Alkonas“ ir kt.) net pasistengė, kad panašias  bjaurastis būtų galima išversti ir į užsienio kalbas. Yra ten ir panašūs į mano jau minėtą populiarųjį ištiktuką žodžiai su išsamiais paaiškinimais. Panašių vulgarybių mylėtojams tai puiki mokomoji priemonė.

Taigi, jei jau darkyti gimtąją lietuvių kalbą, tai darkyti, jei tyčiotis, tai tyčiotis. „P...st“, ir viskas...

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija