Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Skaudžios žemės drebėjimo pasekmės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Haičio gyventojai laukia humanitarinės pagalbos su maistu

Haitį sukrėtęs žemes drebėjimas padarė šiai neturtingai Karibų regiono valstybei didžiulių nuostolių: sugriauta daugybė pastatų, žuvo labai daug gyventojų. Sausio 12 dieną šalį sukrėtęs galingas žemės drebėjimas, kaip buvo iš pradžių teigta, nusinešė apie 200 tūkstančių žmonių gyvybių, be to, labai daug sunkiai sužeista. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti apie pusantro tūkstančio gyvų žmonių. Sausio 23 dieną iš po griuvėsių ištrauktas gyvas vyriškis po griuvėsiais prabuvo net 11 dienų. Jau sausio 22 dieną paaiškėjo, kad tikrieji tragedijos mastai kur kas didesni, nei iš pradžių manyta. Vien sostinėje Port o Prense rasta per 150 tūkstančių žuvusių žmonių, tad žuvusiųjų skaičius gali siekti 300 tūkstančių ar dar daugiau. Ligoninėse gydoma daugybė sužeistųjų, manoma, kad dalis jų liks invalidais. Labai daug vaikų liko našlaičiais, jų tėvai, o kartais net ir seneliai žuvo. Haičio prezidentas Rene Prevalis pareiškė, kad Haitį ištiko sunkiai įsivaizduojama katastrofa, ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.

Legendinė brazilų gydytoja – stichinės nelaimės auka

Mindaugas BUIKA

Brazilė gydytoja Silda Arns Noiman žuvo per žemės drebėjimą Haityje

Katalikiškų globos sistemų kūrėja

Tarp daugelio dešimčių tūks-tančių žmonių, žuvusių per žemės drebėjimą Haityje, buvo ir žymių asmenybių, atvykusių padėti nuskurdusios šalies gyventojams. Tarp jų pirmiausia minima sausio 12 dieną žuvusi brazilė gydytoja Silda Arns Noiman, kuri už rūpinimąsi vargšų vaikais per jos sukurtą katalikišką globos sistemą net tris kartus buvo siūlyta Nobelio premijai. Penkis vaikus pagimdžiusi ir jau dešimt anūkų turinti 75 metų našlė buvo atvykusi į Haičio sostinę Port o Prensą išsiaiškinti galimybių kaip galėtų įgyvendinti kūdikių mirtingumo mažinimo programą, kuri laikoma viena iš sėkmingiausių pasaulyje.

Gimtajai kalbai paskirtas gyvenimas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Zigmas ir Regina Zinkevičiai jubiliejaus iškilmėse Lietuvos mokslų akademijoje

Sausio 4-ąją akademikui profesoriui Zigmui Zinkevičiui sukako 85 metai. Jubiliejaus iškilmės įvyko sausio 7-ąją Lietuvos mokslų akademijoje: bibliotekoje buvo atidaryta akademiko darbų paroda, Didžiojoje salėje jubiliatas papasakojo apie savo paskutiniųjų penkerių metų darbus. Specialiai įrengtame stende puikavosi aštuonios solidžios knygos, kai kurie leidiniai pasirodys netrukus.

Sausio 13-oji, senelis ir bobutė

Rūta Averkienė

Vytautas Kaziulionis, dėkodamas režisierei Giedrei Beinoriūtei, įteikė knygą „Pokario žmonių likimus apmąstome šiandien“ Autorės nuotrauka

Varėnoje paminėtos devynioliktosios Sausio 13-osios metinės – mokyklų languose trumpam sužibo atminimo žvakutės, o Varėnos kultūros centre vyko minėjimas, kurio metu buvo prisimintos skaudžiausios mūsų tautos istorijos akimirkos. Renginyje dalyvavo ne tik vyresni varėniškiai, bet ir Varėnos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, mokytojai.

Apie prieš devyniolika metų Lietuvoje vykusius įvykius, jų reikšmę valstybei ir kiekvienam iš mūsų kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaziulionis. Jis prisiminė, kad tuomet visus lietuvius vienijo susitelkimas ir ryžtas ant laisvės aukuro sudėti tai, kas kiekvienam brangiausia. Dainas apie tragiškus lietuvių likimus tremtyje ir lageriuose dainavo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ansamblis „Viltis“ (vadovė Gražina Kuodienė). Vėliau varėniškiai žiūrėjo jaunos kino ir teatro režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinį-animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. Šis filmas pasakoja apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Režisierė filmą kūrė naudodama nuotraukas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus, visą istoriją įvilkdama į pasakos žanrą. Toli gražu nelinksmos istorijos pasakotoja – maža mergaitė, kuri savaip supranta, įsivaizduoja ir interpretuoja pokario metų įvykius. Filmo sėkmę lemia ir tai, jog jis buvo kuriamas asmeninių, giminės išgyvenimų pagrindu.

Atsisveikinome su kariu savanoriu ir menininku humanistu

Karys savanoris Stasys Gudaitis

Likimo smūgiai nenuspėjami. Prieš kurį laiką sunegalavęs dainininkas, choristas, karys savanoris Stasys Gudaitis sausio 17 dieną iškeliavo į amžinybę.

Artimo žmogaus netektis visada sukrečia ir priverčia atsigręžti į kartu nueitą gyvenimo kelią. Pajuntame gėlą ir graužatį, kad nespėjome pasakyti paskutinių atsisveikinimo žodžių. Tačiau po pusę amžiaus trukusios okupacijos, net gilaus liūdesio apimti suvokiame, kad mirti ir būti palaidotam savo Tėvynėje vis dėlto yra didelė laimė.

Aktyvaus visuomenės veikėjo netekus

Saulius Pečiulis. 2007 m. Dail. Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Sausio 19 dieną mirė Saulius Pečiulis – ekonomistas, rašytojas, aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Netekome nuoširdaus žmogaus, gabaus kūrėjo, kelių knygų autoriaus.

Saulius Pečiulis gimė 1960 metų spalio 5 dieną Vilniuje. 1983 metais baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą. 1986 metais jaunas gabus mokslininkas apsigynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsnį. Nuo 1986 metų rudens pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 balandžio 21 dieną „Komjaunimo tiesoje“ publikuotame straipsnyje viešai prabilo apie masines tremtis, pokario partizanų kovas ir stalinines represijas. Balandžio 22 dieną S. Pečiuliui išsirengus į turistinę kelionę po Rumuniją kartu su juo traukinyje važiavo keli KGB pareigūnai. Traukiniui artėjant prie Rumunijos sienos S. Pečiulis buvo kagėbistų užpultas, sumuštas ir surakintas antrankiais. Paskutinėje stotelėje prieš kertant Rumunijos sieną jis buvo išlaipintas iš traukinio, išgabentas į Černovcų psichiatrijos ligoninę ir įkalintas griežto režimo psichiatrijos skyriuje. Čia jam teko praleisti daugiau nei mėnesį. Grįžęs į Lietuvą, Saulius Pečiulis tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, važinėjo po Lietuvą, kalbėjo mitinguose, dalyvavo susitikimuose su žmonėmis, rašė straipsnius į Sąjūdžio spaudą.

Nepalaužtas laisvės troškimas

Kazimieras Dobkevičius

Dainavos apygardos partizanų vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Kauno karininkų ramovėje iškilmingai paminėtos Lietuvos rezistencinės kovos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 85-osios gimimo ir 60-osios žūties metinės. Į minėjimą atvyko Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas istorikas Algis Kašėta, LLKS štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. majoras Vytautas Balsys, partizano Dzūko bendražygė, Vyčio kryžiaus ordininkė Antanina Garšvienė-Milda, didelė grupė partizaninės kovos dalyvių, miesto inteligentija, moksleiviai.