Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kazimieras Svajakas – kunigas, publicistas, švietėjas

Vytautas Žeimantas

Kun. Konstantinas Stepovičius – Kazimieras Svajakas (1890-1926)

Švenčionių krašto žmonės

„Kaip galėjau ir kaip mokėjau: ne skubiai ir ne vangiai stengiausi tėviškėnų mieguistumą išblaškyti“, – šias eilutes apie savo gimtojo Švenčionių krašto žmones prieš 90 metų parašė kunigas, publicistas, švietėjas Kazimieras Svajakas. Šį regioną dabar dalija valstybinė Lietuvos ir Baltarusijos siena, kurios „krikštatėvis“ buvo pats Stalinas. Braukė jis ją kaip išmanė. 1940 m. vasarą dar kartą brūkštelėjo. Dalis Kliušanų parapijos, kurioje kunigu dirbo K. Svajakas ir kurios žmonėms skirtos aukščiau cituotos eilutės, atiteko Lietuvai, dalis – Baltarusijai.

Meilės darbų apaštalas

Šventojo kun. Jono Bosko 195-osioms gimimo metinėms

Ses. Dalia Bučinskaitė FMA

Kunigas Jonas Bosko (1815-1888)

Kunigas Jonas Bosko gimė 1815 metais Italijoje, Beki gyvenvietėje. Mirus tėvui, anksti patyrė našlaičio skausmą, o mamos Margaritos krikščioniškas gyvenimo pavyzdys giliai įsispaudė jo sieloje.

Būdamas devynerių metų Jonukas susapnavo pranašišką sapną: jis atsiduria daugybės berniukų būryje – vieni žaidžia, kiti mušasi, keikiasi. Mažasis Jonukas imasi tramdyti ir tildyti keikūnus. Tuo metu prieš jį pasirodo gražiai apsirengęs žmogus ir sako: „Ne piktumu, bet gerumu ir meile turi laimėti šiuos draugus. Be meilės kiekviena išmintis tampa kvailybe“. Paskui jis pamato ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuriai vėliau paves visą savo gyvenimą ir vadins ją „Marija Krikščionių Pagalba“.

Profesorius Antanas Liuima SJ: darbas Lietuvai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Antanas Liuima SJ (1910-2000) Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kun. Antanas Liuima (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – jėzuitas (1929 m. įstojo į Jėzuitų ordiną), kunigas (1942 m. Lione įšventintas kunigu), pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete (1957), ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), LKMA akademikas (1959), vienas jos atkūrėjų Lietuvoje, VDU Garbės daktaras (1992), pirmasis Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu.

Istorikas, blaivybės skleidėjas, publicistas, sielovadininkas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Kun. Jonas Matusas (1899–1962)

Praėjusių metų rudenį suėjo 110 metų nuo kunigo, mokslininko, blaivybės skleidėjo, publicisto, sielovadininko Jono Matuso (1899–1962) gimimo. Jis buvo tokia ryški ir kūrybinga asmenybė, kad net sovietmečiu išleistos enciklopedijos nedrįso nutylėti jo vardo.

Kun. J. Matuso atminimui skirtas vakaras įvyko sausio 15 dieną Lietuvos istorijos institute. Susirinkę istorikai, blaivininkai, giminaičiai iš užmaršties traukė primiršto mokslininko darbus, buvo surengta J. Matuso leidinių paroda.

Padėkos žodis Sąjūdžio Riteriui

Saulius Pečiulis

Tyliai išėjo dar vienas mūsų bičiulis ir bendražygis. Anksti mus palikęs Saulius Pečiulis nugyveno garbingą ir kilnų tiesos žmogaus vertą gyvenimą. Jis buvo iš tų sąžiningų ir drąsių žmonių, kurie net ir sunkiausiomis aplinkybėmis neišduoda savęs ir klauso tik sąžinės balso. Saulius atėjo į Sąjūdį kaip drąsa pribloškusio ir Lietuvą sukrėtusio straipsnio apie okupacinio režimo nusikaltimus autorius. Būdamas Iniciatyvinės grupės nariu padarė viską, kiek leido jo jėgos, kad laisvės dvasia sklistų po visą mūsų kraštą. Šiandien, kai jo nebėra, norisi pavadinti Jį tuo, kuo iš tiesų Jis visada buvo – Sąjūdžio Riteriu. Visas Jo gyvenimas ir darbas Sąjūdyje buvo pasiaukojamas tarnavimas Lietuvai ir jos žmonėms. Jam nerūpėjo pripažinimas, šlovė, turtai ir valdžios postai. Jis buvo iš tų, kurie atidavė savo šaliai viską ir niekada už tai nieko iš jos nepaprašė.

Mirė kraštotyrininkė

A†A Jūratė Pikelytė-Umbrasevičienė (1955–2010)

Sausio 20-ąją mirė kraštotyrininkė Jūratė Pikelytė-Umbrasevičienė. Kraštotyrinėje veikloje ji pradėjo dalyvauti dar 1970 metais Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyriaus tautosakos sekcijoje (sekciją KGB uždarė 1973 03 30). Vėliau dalyvavo Kauno politechnikos instituto Visuomeninių profesijų fakulteto Paminklų apsaugos ir kraštotyros veikloje (fakultetą KGB uždarė 1978 m. vasarį), kraštotyros klube „Tėviškė“ (klubą KGB uždarė 1983 metais), muzikinio-folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus veikloje (būrelį KGB uždarė 1975 metais), kraštotyrinėse Kauno marių, Plokščių (Šakių r.) ekspedicijose. 1978 metais baigė Kauno politechnikos institutą, 1992 metais – Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, dirbo Fizikinių techninių energetikos problemų institute programuotoja.