2010 m. sausio 29 d.
Nr. 8
(1793)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Profesorius Antanas Liuima SJ: darbas Lietuvai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Antanas Liuima SJ (1910-2000)
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kun. Antanas Liuima (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – jėzuitas (1929 m. įstojo į Jėzuitų ordiną), kunigas (1942 m. Lione įšventintas kunigu), pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete (1957), ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), LKMA akademikas (1959), vienas jos atkūrėjų Lietuvoje, VDU Garbės daktaras (1992), pirmasis Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu.

Rodos, visai neseniai Utenoje, Kaune ir Vilniuje iškilmingai paminėtos profesoriaus kun. Antano Liuimos SJ 85-osios gimimo metinės, 2000-aisias žymiai kukliau minėjome 90-ųjų gimimo metinių jubiliejų: į šias šventes profesorius buvo pakviestas atvykti iš Romos. Ir štai vasarą bus dešimt metų, kai profesorius iškeliavo į amžinybę.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę profesorius dažnai lankėsi tėvynėje dėl įvairių Katalikų akademijos reikalų. 1956 metais atkūrus Akademiją buvo išrinktas moksliniu sekretoriumi. Po trejų metų tapęs pirmininku, gyvenimą paskyrė LKMA puoselėjimui, jos suklestėjimui, naujų narių ugdymui. Mokslo pasaulio žmonėms ir politikams per Akademiją profesorius garsino Lietuvos vardą, formavo nuomonę apie okupuotą Lietuvą ir sunkią jos padėtį, skelbė jos nepriklausomybės siekį, o tai laisvei atėjus – gebėjo džiaugtis Nepriklausomybe, ragindamas dorai ir sąžiningai dirbti Tėvynės labui.

Prof. A. Liuima SJ gimė Ažudvarių kaime (Utenos apskr.), buvo vyriausias iš septynių užaugusių vaikų (trys iš jų pasirinko tarnybos Dievui ir žmonėms kelią – Antanas ir Pranas (1919 03 08–1945–2005 06 06)– kunigai jėzuitai, Elena (1911 04 06–1987 02 16) – vienuolė, 1940 metais įstojo į Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregaciją). 1928 m. pavasarį baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją (todėl labai stengėsi, kad Utenoje būtų atkurta „Saulės“ gimnazija, o ją atkūrus siuntė į biblioteką knygas, ieškojo materialinės pagalbos atsikuriančiai katalikiškai mokyklai).

Būsimasis profesorius licenciatu baigęs filosofijos studijas Olandijoje, lituanistiką ir pedagogiką studijavo Vytauto Didžiojo universitete, o 1940 m. sausio pradžioje išvyko tęsti studijų į Prancūziją.

Prancūzija Jubiliato gyvenime svarbi dviem aspektais: dvasiniu ir moksliniu. 1942 m. gegužės 13 dieną Lione buvo įšventintas į kunigus, po metų Liono katalikiškajame institute gavo teologijos licenciatą, o 1950 metais Tulūzos katalikiškajame institute asketinės ir mistinės teologijos studijas apvainikavo daktaro laipsniu.

 Nuo 1951 metų Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete dirbo lektoriumi, paskui profesoriumi iki 1980 metų, kol išėjo į pensiją. Tačiau profesorius iki pat mirties teikė konsultacijas visiems, kurie į jį kreipėsi.

Profesorius itin rūpinosi jaunimo tikėjimo samprata, dvasingumu, dorovingumu, pareigingumu, atsakomybės jausmu. Jis visą laiką didžiavosi, kad yra lietuvis, su meile kalbėjo apie mūsų tautoje slypinčius dvasinius bei kultūrinius lobius – tą, ką kitos tautos jau prarado vaikydamosi svetimų blizgučių. Ir jeigu mes patys atsisakysime savo kultūrinių šaknų ir mėgdžiosime tik užsienio šokius, dainas, mes niekam nebūsime įdomūs ir reikalingi. Iš kitų tautų reikia paimti tai, kas gali papildyti, praplėsti mūsų žinias, o ne aklai viską mėgdžioti, neprarasti savo šaknų, ne kartą panašiomis temomis kalbėjo susitikimuose su moksleiviais, jaunimu.

Be pedagoginio darbo, itin svarbi mokslinė bei organizacinė veikla. Jos Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijoje ir profesoriaus gyvenime – neatsiejamos. Tai kun. A. Liuimos iniciatyva buvo buriami lietuviai mokslininkai išeivijoje, tai jo dėka daugelis lietuvių, dirbdami gana toli nuo specialybės nutolusius fizinius darbus, sugebėjo rasti jėgų mokslinei veiklai. LKMA pirmininko iniciatyva stambesnėse lietuvių gyvenvietėse buvo steigiami LKMA skyriai, tada vadinti židiniais, organizuoti suvažiavimai, išleista per 50 pavadinimų knygų (jų finansavimu, leidimu ir platinimu rūpinosi Akademijos pirmininkas). Reikia pasakyti, kad prof. kun. A. Liuimos SJ iniciatyva svarbiausi LKMA leidiniai pradėti saugoti žinomiausiose pasaulio bibliotekose.

Profesorius kunigas Antanas Liuima SJ rašė: Dirbau nieko kito negalvodamas, galvodamas tik apie Lietuvą. Visas mano darbas buvo ir yra dovana Lietuvai. Nuoširdi, nors kukli dovana. Ir dabar labai džiugu, kad tas darbas priimamas, neatmetamas. Vadinasi, darbas Lietuvos gerovei, Lietuvos ateičiai nebuvo veltui…

Gražiai profesoriaus kunigo A. Liuimos SJ darbus tęsia Papilio klebonas (aptarnaujantis ne vieną kaimyninę parapiją) kunigas Virgilijus Liuima, brolio Povilo (1921 10 06–2002 02 17) sūnus. Povilas su žmona Anele Gimbutyte (1922 01 10–2004 05 01) išaugino septynis vaikus: Liuciją, Janiną, Eugenijų, Virgilijų, 1964 m. gimusius dvynukus Antaną ir Liną (1964–2003) ir Remigijų. Nors ir sunkiai vertėsi, sugebėjo vaikus išmokslinti. Virgilijus įstojo į Kunigų seminariją, nors sovietinės valdžios buvo išmestas iš jos už antitarybinės literatūros platinimą. Vis dėlto įveikė visas kliūtis ir seminariją baigė, ir 1989 m. gegužės 28 dieną buvo įšventintas į kunigus – tai buvo didelė šventė ir profesoriui kun. Antanui Liuimai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija