2010 m. vasario 3 d.
Nr. 9
(1794)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Apie Vatikano biudžeto padėtį

Mindaugas BUIKA

Kardinolų Taryba vertino finansus

Kiek netikėtai iš Vatikano pasiekė išsami informacija apie įvykusį Kardinolų Tarybos, skirtos Šventojo Sosto organizacinių ir ekonominių problemų analizei, susitikimą, kuriame aptarta Popiežiaus institucijų 2010 metų biudžeto sąmata. Iš tikrųjų tokie susitikimai vyksta kasmet, tačiau paprastai plačiau pranešama apie Kardinolų Tarybos antrąjį metinį posėdį, kuris paprastai rengiamas liepos mėnesį ir kuriame  įvertinama praėjusių metų biudžeto ataskaita bei pateikiami duomenys apie pajamas ir išlaidas. Pranešimas apie Kardinolų Tarybos sausio 20–21 dienomis vykusį susitikimą patvirtina, kad yra išaugęs dėmesys Vatikano finansinei padėčiai vietinėse Bažnyčiose.

Tai ir suprantama: Šventojo Sosto tarnybų veiklą savo įnašais remia pasaulio diecezijos, kurioms taip pat atsiliepė dabartinis globalus ekonomikos sunkmetis. Kardinolų Tarybai priklauso keliolika ganytojų, vadovaujančių didelėms ir įtakingoms arkivyskupijoms įvairiuose kontinentuose. Pranešama, kad praėjusiame posėdyje dalyvavo Kelno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris, Madrido (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Rukas Varela, Milano (Italija) arkivyskupas kardinolas Dionidžis Tetamancis, Durbano (Pietų Afrika) arkivyskupas Vilfridas Foksas Napjeras, Lagoso (Nigerija) arkivyskupas kardinolas Entonis Olubunmis Okodžis, Limos (Peru) arkivyskupas kardinolas Chuanas Luizas Siprianis Tornas, Kvebeko (Kanada) arkivyskupas kardinolas Markas Uelé, San Paulo (Brazilija) arkivyskupas kardinolas Odilas Pedras Šereris ir Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Agostinas Valinis. Šiam kardinolų „elitui“ taip pat priklauso Karakaso (Venesuela) arkivyskupas kardinolas Chorchė Liberatas Uroza Savinas ir Seulo (Pietų Korėja) arkivyskupas kardinolas Nikolasas Čiong Džinsukas, tačiau pastarajame posėdyje jie dalyvauti negalėjo. Į Kardinolų Tarybą paprastai įtraukiami Niujorko bei Londono kardinolai, tačiau jie jau yra emeritai, o naujieji arkivyskupijų valdytojai dar neturi kardinolo titulo. Kardinolų Tarybos susitikimui vadovavo jos pirmininkas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Komunikate pranešama, kad į posėdį buvo atėjęs pats popiežius Benediktas XVI, kuris susidomėjęs išklausė dalyvių pastabas ir kiekvienam padėkojo už vertingą paramą Apaštalų Sostui.

Pagrindinį pranešimą apie 2010 metų biudžetą perskaitė Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros vadovas  arkivyskupas Velazijus De Paolis. Jis paaiškino, kad didžiausią išlaidų dalį sudaro Vatikano institucijose (taip pat ir diplomatinėje tarnyboje) dirbančių žmonių atlyginimai. Šiuo metu visose šiose struktūrose užimti 2688 etatai. Arkivyskupas V. De Paolis sakė, kad „šias išlaidas stengiamasi apriboti, tačiau jos auga, nes atlyginimus reikia nuolat koreguoti didėjant pragyvenimo savikainai“. Kita didelė išlaidų dalis tenka Šventojo Sosto žiniasklaidos tarnyboms – Vatikano radijui, Vatikano televizijos centrui, dienraščiui „L’Osservatore Romano“, Vatikano leidyklai ir spaustuvei. Kadangi Šventojo Sosto žiniasklaida neužsiima reklamos verslu, jos pajamos yra menkos.

Deficito nepavyksta išvengti

Kardinolų Tarybos susitikime buvo pristatytas ir Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžetas 2010 metams. Didelę dalį išlaidų jame sudaro administracijoje ir pagalbinėse struktūrose dirbančių 1884 žmonių atlyginimai. Kita išlaidų dalis skirta pastatų remontui ir išlaikymui, meno vertybių renovavimui, Vatikano bibliotekos pertvarkai. Pagrindinės Vatikano savivaldos pajamos gaunamos iš Muziejaus, pašto ženklų leidimo bei kolekcionierių vertinamų jubiliejinių ir proginių monetų su Popiežiaus atvaizdu. Konkrečių duomenų apie 2010 metų biudžetą Vatikano komunikate nepateikta. Kaip minėta, sąmata apie 2009 metų biudžeto pajamas ir išlaidas kaip ir kasmet bus publikuojama liepos mėnesį. 2008 metų Šventojo Sosto biudžetas turėjo 1,27 milijono dolerių deficitą (pajamų gauta 355,3 mln. dolerių, o išleista  356,5 mln. dolerių). Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžeto deficitas 2008-aisiais siekė net 21 mln. dolerių.

Aiškinant pastarąjį kiek netikėtai didelį Vatikano savivaldos biudžeto deficitą (2007 metais biudžetas turėjo 10,5 mln. dolerių perteklių), buvo nurodoma į esminius didžiųjų Romos bazilikų – Šv. Pauliaus ir Švč. Mergelės Marijos šventovių – renovacijos darbus. Taip pat buvo įrengtos naujos Vatikano muziejaus ekspozicijos bei iš esmės pertvarkoma Vatikano komunikacijų struktūra (interneto tarnybos). Be to, 2008 metais ant Vatikano pastatų stogo, ypač ant didžiosios Pauliaus VI audiencijų salės, buvo montuojami fotoelektriniai elementai (vadinamosios saulės baterijos), kurie saulės šviesą konvertuoja į elektros energiją. Be abejonės, tai yra taupi ir ekologiška investicija, kuria popiežius Benediktas XVI nori duoti pavyzdį kitiems ir paskatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Esant tokioms Šventojo Sosto institucijų išlaidoms, pasaulio diecezijos yra raginamos savo įnašais prisidėti prie jų išlaikymo. Pateikiant 2008 metų biudžeto ataskaitą, buvo nurodyta, kad šie diecezijų įnašai tais metais siekė 29,2 mln. dolerių. Didžiausia parama Šventajam Sostui, kaip įprasta, ateina iš finansiškai stipriausių Jungtinių Valstijų ir Vokietijos diecezijų. Pasaulio tikintieji, ypač per vadinamųjų „Šv. Petro skatikų“ rinkliavų rengimą, savo aukomis irgi gali prisidėti prie Popiežiaus labdaringos veiklos. 2008 metais pasaulio tikintieji Popiežiui paaukojo 76 mln. dolerių. (Ši suma yra 4 milijonais dolerių mažesnė už 2007 metų aukas ir tam, matyt, turėjo įtakos pasaulio ekonomikos padėtis.)

Monetarinė sutartis su Europos Sąjunga

Nuo 2010 metų pradžios įsigaliojusi gruodžio 18 dieną pasirašyta nauja Vatikano miesto valstybės ir Europos Sąjungos monetarinė konvencija dėl euro monetų su Popiežiaus atvaizdu emisijos taip pat yra Šventojo Sosto pajamų šaltinis. Šios monetos kolekcionierių yra labai vertinamos. Parduodant vieno euro monetą už 30 eurų (43 dolerius), susidaro ilgos eilės laukiančiųjų bei daugybė nepatenkintų, kai per kelias dienas „popiežiškųjų“ eurų atsargos išsenka. Pagal naują sutartį, kurią Briuselyje pasirašė apaštalinis nuncijus Europos Sąjungoje arkivyskupas Andrė Diupini ir tuometinis Europos Komisijos narys, atsakingas už piniginius reikalus, Chaokinas Almunija, Vatikanui leidžiamos metinės emisijos limitas yra dvigubinamas – nuo 1,1 mln. iki 2,3 mln. eurų.

Tiesa, dabar nustatyta, kad numizmatikai skirtų monetų su Popiežiaus atvaizdu dalis sudarys tik 49 proc., o 51 proc. turės būti nukreiptas įprastais pinigų cirkuliacijos keliais. Taigi, atsirado galimybė, kad ir eilinis pirkėjas, besilankantis parduotuvėse netoli Vatikano, gali gauti grąžos unikalią monetą su Benedikto XVI biustu. Minėtoje konvencijoje taip pat leidžiama Vatikanui ypatingomis progomis (bažnytinių jubiliejų) kalti auksines ir sidabrines monetas, tačiau jų dalis neturi viršyti 20 proc. bendros metinės emisijos. Atskirų atvejų (pavyzdžiui, esant „Sede Vacante“, tai yra mirus Popiežiui) numatoma papildoma emisija, tačiau ji apribojama 300 tūkstančių eurų verte ir įskaitoma į ateinančių metų kvotą. Sutartis taip pat numato, kad Vatikanas prisiima atsakomybę pagal Europos Sąjungoje galiojančias normas kovoti su pinigų klastojimu, padirbinėjimu, vadinamuoju „plovimu“ ir kitokiu sukčiavimu.

Šventojo Sosto ir Europos Sąjungos naujoji monetarinė konvencija sudaryta vietoj iki šiol galiojusios ir nuolat atnaujinamos Vatikano ir Italijos sutarties dėl kasmetinės pinigų (tuomet itališkosios liros) emisijos su Popiežiaus atvaizdu. Paskutinė tokia sutartis buvo sudaryta 2000 metais, kada Italijoje nacionalinę valiutą pakeitė euras. Teisę į valiutą su Šventojo Tėvo simbolika numatė 1929 metų Laterano sutartys, patvirtinę Vatikano valstybės savarankiškumą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija