2010 m. vasario 19 d.
Nr. 14
(1799)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su Lietuvos nacionalinės
kultūros ir meno premijos laureatais
Džojos BARYSAITĖS
(president.lt) nuotrauka

Vasario 16-ąją Prezidentūroje šešiems menininkams įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, simboliška, kad kasmet Vasario 16-ąją pagerbiami kultūrai ir menui nusipelnė žmonės. Ji priminė, kad mūsų šalyje kultūra būdavo puoselėjama net nutrūkus valstybingumo gijai. „Galima užgniaužti politines laisves ir brutaliai neigti tautos teisę į valstybingumą. Tačiau net ir  juodžiausioje tamsoje nuolat ruseno tai, kas mums svarbiausia. Kildavo idėjos, telkiančios žmones žygiams į laisvę“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prestižinės premijos praėjusių metų pabaigoje skirtos režisieriams Almantui Grikevičiui ir Jonui Rimgaudui Jurašui, fotografui Romualdui Rakauskui, dailėtyrininkei, architektei Marijai Matušakaitei, rašytojai Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui Kazlui. A. Grikevičiui premija suteikta už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą, J. R. Jurašui – už moderniosios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą. R. Rakauskas laureatu tapo už fotografijos meno poetinį įtaigumą, o M. Matušakaitė – už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas. R. Skučaitę nuspręsta apdovanoti už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą, R. Kazlą – už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą.

Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio (104 tūkst. litų). Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai paskelbiami gruodį, o premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.

Atsiimdamas Nacionalinę kultūros ir meno premiją J. Jurašas džiaugėsi, kad ir sunkmečio sąlygomis mūsų valstybė gerbia kultūrą ir menininkams vis dar skiria premijas. „Man sunku patikėti, kad prieš tris dešimtmečius tapęs persona non grata, iki šiol savo šalyje nesu užmirštas ir esu pagerbtas tokiu aukštu apdovanojimu. Ko gero, esu gimęs tikrai po laiminga žvaigžde“, – kalbėjo J. Jurašas. Jis prisiminė sovietmečiu statęs spektaklius, kurie „reiškė slopinamos visuomenės nuotaikas“. „Priėjęs neperžengiamą man prisitaikymo ribą, reiškiau viešą protestą. Anuomet mano iššūkį kai kurie vadino savižudišku. Tiesa, už jį man teko sumokėti brangiai. Po dvejų ekonominės blokados ir nedarbo metų man su šeima teko prarasti tėvynę, savo teatrą ir savo publiką“, – kalbėjo režisierius. 1974 metais su žmona emigravęs į Vakarų Europą, vėliau – JAV ir spektaklius statęs JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose menininkas visuomet, kaip sakė, stengėsi „net labai svetimoje kultūrinėje terpėje išsaugoti meninį integralumą, nepasiduoti komercinio teatro pagundoms“, dėl to patyrė, kad „už moralinį komfortą gyventi be kompromisų tenka mokėti brangią kainą visur ir visuomet“. J. Jurašas užsienyje negalėjo atlikti svarbiausios režisieriaus priedermės: „Daug idėjų liko idėjomis, daug minčių – neįgyvendintos. Bet džiugu, kad už tai, ką spėjau nuveikti, šiandien esu pagerbiamas Nepriklausomoje Lietuvoje.“

Sveikiname nacionalinės premijos laureatę Mariją Matušakaitę, kelių „XXI amžiaus“ publikacijų autorę. Jos įnašas į Lietuvos dailės istorijos, ypač krikščioniškosios, studijas yra išties neįkainojamas. Linkime M. Matušakaitei sveikatos ir ilgų kūrybos metų.

„XXI amžius“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija