2010 m. vasario 19 d.
Nr. 14
(1799)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Diakonų ir kunigų šventimai Kauno ir Vilniaus Arkikatedrose

Kun. Tomas Trečiokas po šventimų
artimųjų apsuptyje

Sausio 10-ąją, švenčiant Kristaus Krikšto sekmadienį, Kauno Arkikatedroje Bazilikoje per Sumos šv. Mišias vyko diakonystės ir kunigystės šventimai. Gausiai dalyvavusių Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų dvasininkų, seminarijos vadovybės, tikinčiųjų bendruomenės, šventinamųjų artimųjų akivaizdoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius diakono šventimus suteikė Nerijui Šmerauskui, o kunigų – diakonams Petrui Mackevičiui ir Tomui Trečiokui. Iškilmių pradžioje arkivyskupas pakvietė nuoširdžia malda palydėti pasiryžusius altoriaus tarnystei, prašyti Viešpaties, kad savo pasiryžimą jie garbingai tesėtų visą gyvenimą. Liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas. Asistą rengė Kauno kunigų seminarijos klierikai.


„Dievas mus pašaukė būti drauge…“

Benjaminas ŽULYS

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės
renginyje Kauno arkivyskupijos
konferencijų salėje

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už proto negalią turinčius žmones – vaikus, jaunimą ir vyresnio amžiaus – aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Mišiose dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, į vyskupus nominuotas mons. Arūnas Poniškaitis, kiti kunigai, žmonės su negalia, jų globėjai, giminės. Sakydamas pamokslą kardinolas plačiau apsistojo ties „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomene, kuri globoja sutrikusio intelekto vaikus, jaunuoliais ir kitus. Jie taip pat yra Bažnyčios, visuomenės dalis, reikalingi visuomenei, kaip ir kiekvienas mūsų. Dievas į juos žvelgia kaip į mažutėlius, priima su meile. Tiesa, praktiškesnioji visuomenės dalis į šiuos žmones kai kada žvelgia svarstydama, kokią naudą jie duoda valstybei, visuomenei. Taip neturėtų būti. Kaip tik mes turėtume pabūti šalia jų, kad jie nesijaustų vieniši ir niekam nereikalingi, padėti jų tėvams, kitiems artimiesiems nešti nelengvą naštą, paguosti ir patarti. Visi turėtų jausti, kad greta esame mes, geros valios tikintieji. Neįgaliųjų atstovai prie altoriaus atnešė žvakių, duonos ir pintinę saldainių – šviesos, gerumo bei vaišingumo simbolius.


Žiemos ir gyvenimo olimpiados 

Vankuveryje vykstančios Žiemos olimpinės žaidynės mums primena vieną tiesą: visi planetos gyventojai tam tikra prasme yra sportininkai, kurie pasiekę gyvenimo finišą sužinos, kokio amžinojo atpildo yra verti. Kiekvieno žmogaus gyvenimo rungtynės (1 Kor 9, 25), nesvarbu, kiek jos Žemėje trunka, yra nepalyginti svarbesnės už visas sportinių olimpiadų varžybas, kuriose nugalėtojai laimi tik vystančius vainikus – laikinus apdovanojimus.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija