Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiškosios
„lectio divina“ pamokos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Romos vyskupijos kunigais

Nuolaidžiavimas nuodėmei nėra solidarumas

Nuolat pabrėždamas „lectio divina“, pamaldaus Šventojo Rašto skaitymo ir apmąstymo svarbą, popiežius Benediktas XVI pateikė pavyzdį pastarojo meto susitikimuose su dvasinio luomo nariais. Apaštalo Šv. Pauliaus laiško žydams temą apie Kristaus kunigystę jis komentavo vasario 18 dieną vykusiame susitikime su Romos vyskupijos kunigais. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad kunigiška tarnystė nėra paprasta profesija su nustatytomis darbo valandomis, bet visiškas atsidavimas ir gyvenimo būdas tarpininkaujant Dievo ir kenčiančio žmogaus santykyje.

Dvasinio susitelkimo metas

Mindaugas BUIKA

Pelenų trečiadienio apeigose Šventajam Tėvui užbarstomi pelenai

Rekolekcijos apie kunigystės pamokas

Ši savaitė popiežiui Benediktui XVI ir jo bendradarbiams Romos Kurijoje yra atsakingas ir intensyvus rekolekcijų laikotarpis. Šiemetines Gavėnios susikaupimo meditacijas Šventojo Tėvo paprašytas (tai išskirtinio pripažinimo ženklas) Vatikane veda žymus pamokslininkas salezietis kunigas Enrikas Dal Kovolas. Šis 59 metų dvasininkas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, šiuo metu dirba senosios krikščionių literatūros profesoriumi Popiežiškajame saleziečių universitete ir yra Saleziečių vienuolijos šventųjų bylų generalinis postulatorius. Kunigas Dal Kovolas taip pat paskirtas Tikėjimo mokslo kongregacijos konsultoriumi bei Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto nariu.

„Stengsiuosi, kad dėmesio centre būtų Dievas“

Garbingus titulus užsitarnavęs ir atsakingas pareigas einantis mons. Arūnas Poniškaitis visada linksmas, draugiškai bendrauja su senais pažįstamais ir naujai sutiktais žmonėmis Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Taip sakė vasario 5 dieną vyskupu nominuotas Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis. Kovo 4 dieną 12 valandą Vilniaus Arkikatedroje vyks jo konsekracija. Prieš ją vyskupas nominatas A. Poniškaitis mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Kai buvo paskelbta, jog esate nominuotas vyskupu, iš sutiktų kolegų ir kunigų išgirdau, kad Šventasis Tėvas labai tinkamai pasirinko, nes Jūs esate paprastas, neišpuikęs, nuoširdus, kilęs iš doros katalikiškos daugiavaikės šeimos – taigi toks, koks iš tiesų ir turėtų būti vyskupas. Kiek svarbūs, Jūsų manymu, šie bruožai vyskupui? Papasakokite apie šeimą, kurioje augote, kur tikriausiai ir brendo šios Jūsų charakterio savybės.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Kunigas – rajono garbės pilietis

Bronius VERTELKA

Garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonijoje. Iš kairės: rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, meras Povilas Žagunis ir Paįstrio klebonas kun. Pranciškus Benediktas Tamulionis

Vasario 16-ąją Paįstryje (Panevėžio r.) buvo paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei pagerbtas rajono garbės pilietis – Paįstrio ir Spirakių parapijų klebonas kun. Pranciškus Benediktas Tamulionis.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje, kurias aukojo Panevėžio dekanas kan. Petras Baniulis, dalyvavo keli kunigai. Tarp tikinčiųjų buvo rajono meras Povilas Žagunis, pavaduotojas Vytautas Rapolas Gritėnas, rajono Tarybos nariai, seniūnai. Pamokslą sakė vyskupijos kurijos kancleris kun. Eugenijus Troickis, Mišios baigėsi sugiedojus „Tautinę giesmę“.

Užgavėnės prie senojo Šlyninkos vandens malūno

Jonas PETRONIS

Zarasų verslo ir informacijos centro konsultantė Jūratė Buičenkienė ir rajono savivaldybės tarybos narys Ernestas Jurevičius

Zarasų krašte tris šimtmečius gražuolė Nikaja savo kairiame krante suko senojo Šlyninkos vandens malūno girnas. Dabar jau senokai tai daro elektra ir daugelis šią rajono įžymybę baigia pamiršti. Tačiau unikalus technikos paveldo statinys išsaugojo autentišką įrangą: malūne yra valcai, kruopinė, akmeninės girnos, piklius, maišų kėlimo ratas. Visai neseniai Regina Veselienė ir Stasys Sukauskis atgaivino senojo malūno šlovę. Jų dėka ir buvo įkurta bendruomenė „Šlyninkos vandens malūnas“. Bendruomenės aktyvistai mielai priima visus, norinčius čia apsilankyti, parodo, kaip malami grūdai, maišoma tešla, o po to židinyje ant žarijų kepami blynai. Malūne galima pasivaišinti kvapnia kaimiška duona, skaniais sūriais, žolelių arbata. Šio malūno bendruomenė atgaivina ir senovines šventes, tradicijas. Šiemet pirmą sykį Regina ir Stasys, Štadvilių bendruomenės vadovas Arvydas Veikšra ir aktyvistai surengė gražią šventę, sukvietė ir mažus ir didelius į Gavėno graudų apraudojimą, čigonų festivalį. Svarbu visiems buvo smagiai patriukšmauti, pašėlti, trypti, žiemą iš Zarasų krašto išprašyti ir greičiau pavasarį prišaukti. Dainininkai ir šokėjai savo dainomis ir šokiais aštrius žiemos dantis dilino. „Žydelis“ per šventę vaikščiojo, sunkiu savo gyvenimu skundėsi. O čigonių apdarai ir grožis visus traukte traukė. Tačiau siautėjo „kišenvagiai“, tad dairytis į „čigones“ buvo pavojinga. Susirinkusius Užgavėnių dalyvius linksmino Zarasų kultūros centro muzikantai. Patraukė ir tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis ir Kanapinis, kurie ilgai tarpusavyje kovojo, kol nugalėjo liesasis Kanapinis. Kartu su More Užgavėnių dalyviai sudegino ir visas susikaupusias negeroves: pyktį, pavydą, nepaklusnumą, melą.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Nepriklausomybės šventę padovanojo Leipalingio kraštiečiai

Alvyra Grėbliūnienė

Kraštiečiai Antanas Paliutis ir Danielius Saukevičius įgyvendina vis naujas bendras svajones Autorės nuotraukos

Po Lietuvos kampelius išsisklaidę leipalingiečiai kartas nuo karto sugrįžta į širdžiai mielas gimtąsias vietas ir dovanoja savo sukauptus dvasinius lobius savo kraštiečiams. Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga vasario 14-ąją vykusiame renginyje dalyvavo trys dzūkai patriotai – Juozas Kuckailis, Antanas Paliutis ir Danielius Saukevičius.

Šventinis renginys vyko Leipalingio laisvalaikio salėje. Žurnalistas Juozas Kuckailis perskaitė pranešimą apie Lietuvos kelio į Nepriklausomybę, 1918 metų įvykius ir faktus, priminė Lietuvos didžiavyrių sąžinės ir protėvių perduotos drąsos ir atsakomybės vertybes.

Minėjimas Gojaus miške priminė partizanų žygdarbį

Kazimieras Dobkevičius

Minėjime nuolat dalyvauja moksleiviai ir jų tėveliai Autoriaus nuotraukos

Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais Kaišiadorių rajone, Kruonio miestelyje Vasario 16-osios išvakarėse minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Mat 1946 metų vasario 15-osios naktį Didžiosios Kovos partizanų apygardos trys partizanai ruošėsi iškelti Trispalvę Kruonio miestelyje. Deja, patekę į pasalą žuvo. Partizanų kūnai gulėjo išniekinti miestelio aikštėje, vėliau buvo nuvežti į šalia esantį Gojaus miškelį ir užkasti apleistose apkasuose. Čekistai įprato šiame miškelyje paslapčia užkasti nukankintus partizanų kūnus (nustatyta, kad šiame šilelyje buvo užkasta 32 partizanų palaikai). Lietuvai atgavus nepriklausomybę susirūpinta pagerbti žuvusiuosius. Buvo pastatytas kryžius su žuvusiųjų pavardėmis ir vardais.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Vasario 16-ąją apdovanoti rajono šauniausieji

Gintarė Martinaitienė

Stiklinėmis „Aitvaro“ statulėlėmis bei padėkomis apdovanota dešimt nominantų ir skirta viena premija

Šiemet Vasario 16-oji Zanavykijoje buvo ypatinga: tą dieną įvairiose Šakių rajono seniūnijose vyko ne tik Lietuvos valstybės dienos minėjimai, bet ir Užgavėnės. Vienose seniūnijose griausmingai siautėjo persirengėliai ir žiemą vijo lauk, kitose seniūnijose buvo aukojamos šv. Mišios, keliamos Trispalvės, o geriausiems ir labiausiai nusipelniusiems teikiami „Aitvaro“, „Dobilo“ ir „Varpo“ apdovanojimai.

Kai esama entuziastų...

Aldona KAMINSKIENĖ

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia naktį

Jau daug metų gyvenu Klaipėdoje, bet sieloje esu rietaviškė. Rietave gimiau ir užaugau, čia prabėgo mano vaikystė ir jaunystė... Čia vidurinę mokyklą baigiau. Žinia, Rietavo nepalyginsi su Klaipėda. Savo namuose pro langus matau Baltijos jūrą, į uostą atplaukiančius gražuolius laivus, čia klykia žuvėdros, ūkia laivų sirenos... Visa tai be galo gražu ir romantiška, bet pasiilgstu ir savo gimtojo Rietavo... Tiksliau, jo žalumos, senojo parko ir mielų rietaviškių veidų, kurių kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau...

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Klebono saulėtekiai ir saulėlydžiai slėnyje

Pagramančio klebonas kun. Vladislovas Juškys 80-mečio proga sulaukė svečių. Jį sveikino Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Tauragės kultūros centro vadovas Petras Jokubauskas

PAGRAMANTIS. Vasario 3 dieną parapijos klebonas kun. Vladislovas Juškys šventė savo gyvenimo 80-metį. Ta proga kleboną sveikino Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Tauragės kultūros centro vadovas Petras Jokubauskas, Pagramančio bendruomenės centras „Gramančia“, Pagramančio pagrindinė mokykla, visuomenė.

Prieš 80 metų šv. Blažiejaus dieną Dargalių kaime (Šilalės r.) gimęs V. Juškys šeimoje buvo penktas vaikas keturių seserų ir dviejų brolių šeimoje. Vaikystėje labai norėjo mokytis, bet nebuvo galimybės. Tik vėliau tėvui sutikus, aplinkinių žmonių paskatintas pradėjo lankyti mokyklą. Nuo Pirmosios Komunijos jautė paskatinimą ir puoselėjo svajonę tapti kunigu ar daktaru. „Kartą susirgus ir patekus į ligoninę bei iš arčiau susipažinus su gydytojo darbu, mano svajonė juo tapti išblėso visam laikui, – pasakojo Pagramančio klebonas kun. Vladislovas Juškys. – Tad liko antroji svajonė – būti kunigu. Kartą dalyvavau gerai žinomo klebono laidotuvėse. Leidžiant jo karstą į duobę, man sakyte kažkas sakė, kad aš turiu jį pakeisti, turiu būti jo vietoje. Tai buvo sovietiniai laikai ir nebuvo galima dalyvauti laidotuvėse, sakyti kalbos, nes buvome persekiojami kiekviename žingsnyje.“

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Rytas – Vasario 16-ajai, vakaras – Užgavėnėms

Vasario 16-osios minėjimas prie Lurdo grotos

Nemakščiai. Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius pradėjo paraginimu melstis už mūsų nepriklausomybę ir tuos, kurie kovojo, kad Lietuva būtų laisva valstybė. Po šv. Mišių rankose laikydami žvakeles, kurios šįkart simbolizavo laisvės ugnį, rinkomės Nemakščių Lurdo grotoje, kur vadovaujant klebonui meldėmės už laisvę ir jos vertinimą kasdienybėje bei sugiedojome Lietuvos himną. Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis sveikindamas susirinkusiuosius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena padėkojo klebonui kun. S. Šlepavičiui už šv. Mišių auką ir jo nuolatinį rūpestį, kad ne tik bažnytinės, bet ir valstybinės šventės būtų minimos iškilmingai. Po minėjimo gėlės ir žvakutės buvo nuvežtos prie šalia miestelio esančio paminklo, skirto Lietuvos laisvė gynėjams.

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Paminėjo Ligonių dieną

Klebonas kun. Saulius Paliūnas su ligoninės pacientais ir darbuotojais

Kuršėnai. Vasario 11-ąją, Pasaulinę ligonių dieną, parapijos klebonas kun. Saulius Paliūnas su tikybos mokytojais, lydimas ligoninės direktoriaus Arvydo Kriliaus, aplankė ligonius. Vaikų ligų skyriuje pasitiko vedėja Vida Vasiliūtė, slaugos administratorė Emilija Jokubauskienė, medicinos personalas – Rita Arlauskienė, Sonata Ribakauskienė, Sigita Ališauskienė. Mažieji ligoniai buvo nustebinti ir pradžiuginti, kai klebonas mažuosius ligoniukus pavaišino saldainiais, pabendravo, padrąsino.

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Pasveikino kleboną

Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys su jį sveikinusiomis parapijietėmis Autoriaus nuotrauka

AUKŠTOJI PANEMUNĖ. Vasario 7 dieną, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje su 50-mečiu buvo pasveikintas šios parapijos klebonas, Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys. Jo pasveikinti atvyko ne tik gausus parapijiečių būrys, bet ir Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti valdžios atstovai. Klebonui buvo įteikta daug gėlių, palinkėta ir toliau sėkmingai darbuotis Dievo ir parapijiečių gerovei, sugiedota „Ilgiausių metų“.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio – Krekenavos dekanate

Paroda Katedroje

Floristės Julijos Švedarauskienės kūriniai papuošė Katedrą

Panevėžys. „Dabartis, verta gyventi...“ Tokiais žodžiais Panevėžio Katedroje žvarboką vasario 7-osios popietę į šv. Mišias susirinkusiuosius pasveikino klebonas kun. Tomas Skrudupis. Šį sykį, pabrėždamas dvasinių vertybių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, visus maldininkus po šv. Mišių jis pakvietė į bažnyčios kriptą, kuri kontrastingai už langų boluojančiam sniegui ir šalčiui, žydėjo pavasariu. Kaip naujai prabundančios gyvybės šaukliai čia puikavosi floristės Julijos Švedarauskienės kūriniai – negalima buvo nesižavėti talentingos menininkės rankų sukurtais šedevrais iš parafino.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

„Kad galėtume vieni kitus laiminti“

Šv. Mišias aukoja kunigai pranciškonai Gediminas Numgaudis ir Antanas Blužas Neringos KUBILIŪTĖS nuotrauka

PLUNGĖ. Vasario 11-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo švenčiama Lurdo Švč. Mergelės Marijos diena, kuri bažnyčios paskelbta Pasauline ligonių diena. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems šv. Mišias aukojo broliai pranciškonai iš Pakutuvėnų – Gediminas Numgaudis bei Antanas Blužas.

Brolis Gediminas pamoksle sakė, kad daugelis mūsų ligų kyla iš moralinio smurto, neatleidimo sau ar kitiems. Kai kuriomis ligomis susergame dėl savo pačių nuodėmių, tad Dievas suteikia galimybę per ligą atsiversti.

Ilgai laukta knyga

Benjaminas ŽULYS

Knygos sutiktuvėse kalba Kauno Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas literatūrologas Alfas Pakėnas. Pirmoje eilėje (iš dešinės): kun. Virginijus Veprauskas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Juozas Preikšas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas ir kiti

Vaižganto legenda tebegyvena

„Man Vaižganto žodžiai buvo kaip duona – kvapnūs ir skalsūs. Žavėjo jo didelis noras ieškoti „deimančiukų“ žmonėse, kūryboje ir gyvenime. Be Vaižganto jaunystėje gal nebūčiau pamatęs ir supratęs Lietuvos grožio, jos žmonių dvasios. Jis mokėjo surasti, kas žmones jungia, o ne skiria, nes pačios svarbiausios vertybės – bendražmogiškos. Tačiau Vaižgantas šiandien nelabai mylimas, sakytum, pamirštas. Gal todėl, kad labai pasikeitė supratimas apie tikrąsias dvasines vertybes…“ Šiuos žodžius prieš kurį laiką pasakė šviesaus atminimo monsinjoras kun. Kazimieras Vasiliauskas. Juos į bemaž 500 puslapių knygą „Neužmirštamas Vaižgantas“ perkėlė sudarytojas Kauno Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas literatūrologas Alfas Pakėnas. Įvadiniame žodyje jis pastebi, kad Vaižgantas „sovietmečiu iš tikrųjų buvo lyg ir pamirštas arba nutylimas, tarsi slepiamas tautos kultūros podėliuose. Dabar jaučiu ir matau, kai rašytojas sugrįžta iš tų tolimų prieškario Lietuvos laikų, neištirpęs sovietmečio tamsumoje. Kaip jis neatplėšiamai pritampa prie šiuolaikinio mūsų gyvenimo ir kultūros, su savo tarsi purslojančia beletristika ir ypač aktualia publicistika. Sugrįžta ne tik kaip savitas rašytojas, „gyvoji kunigijos kronika“, bet ir Nepriklausomos Lietuvos įvairiaspalvė asmenybė, gyva tebežaižaruojanti legenda. (...) Ieškojau savojo Vaižganto. Ieškojau ne tik muziejaus ir bibliotekų archyvuose, bet ir Vytauto bažnyčioje, Nemuno krantinėje, senamiesčio erdvėje. Ieškojau gyvojo Vaižganto, kad galėčiau jį atskleisti kitiems. Man jis – šviesiaakis, giedriasielis, tėviškės laukų žiniuonis, būties ir buities sietuvų stebėtojas ir jautėjas“.

„Dūšia mano, garbink Dievą“

Kun. Saulius Stumbra

Grigališkojo choralo studija „Shola cantorum de Regina Pacis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje

Vasario 6 dieną Klaipėdos etnokultūros centre uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės grigališkojo choralo studija „Shola cantorum de Regina Pacis“ (vadovas Vidmantas Budreckis) pristatė kantičkinių giesmių kompaktinę plokštelę „Dūšia mano, garbink Dievą“. Renginio vedėjas (šių eilučių autorius) gausiai susirinkusiems klausytojams kalbėjo apie tautinę savastį, kurią sudaro kalba, giesmė ir kultūra.

Atgaivinti prisiminimai iš piligriminės kelionės

Svečiai iš Marijampolės su kun. Žydrūnu Kulpiu Tauragėje, prie Fotografijos galerijos

Praėjusią vasarą keletas tauragiškių bei nemažas būrys Marijampolės tikinčiųjų leidosi į daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę, kurios metu apkeliavo Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Slovakijos maldininkų labiausiai lankomas šventas vietas ir bažnyčias. Visose aplankytose vietose skambėjo lietuviškos maldos ir giesmės.

Stabilumo nostalgija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje svarstomi planai pensinio amžiaus ribą tolinti iki 65 metų, o paskui iki 67 metų sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Ir kai kuriose kitose Europoje šalyse kuriami planai ilginti pensinį amžių. Graikijos vyriausybės amžiaus ribą nori nustumti iki 63 metų, o Ispanijos – nuo 65 iki 67 metų. Tokiems planams pasipriešino šių šalių profsąjungos – Graikijoje ir Ispanijoje jau vyksta masiniai streikai. Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad neva pensinio amžiaus didinimas neišvengiamas, reikia siekti europinių standartų. Tačiau išsamiau pasidomėjus aiškėja, kad tokie teiginiai klaidingi. Taip, kai kuriose Europos valstybėse pensinio amžius riba didesnė nei Lietuvoje – Danijoje siekia 65 metus, Švedijoje – 66 metus. Bet daugelyje kitų šalių padėtis kitokia – pensinio amžiaus riba Prancūzijoje yra 60 metų, Maltoje – 61 metai, Čekijoje – 61, 5, Slovėnijoje 62 metai. Tad nereikėtų klaidinti piliečių, nes tiesa vis tiek išaiškėja.