Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atnaujintose salėse plevena istorijos dvasia

Dr. Steponas Gečas,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas

Sutartį tarp VDKM ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirašo Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis (dešinėje) ir LŠS vadas Juozas Širvinskas

Vienam Kauno muziejui ypač pasisekė – jis savo gimtadienį  švenčia kartu su Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1921 m. vasario 16 dieną buvusiame carinės kariuomenės Dono pėstininkų pulko manieže buvo atidaryta pirmojo Lietuvoje karo muziejaus ekspozicija. Pastačius naujus rūmus, 1936 metais šiai įstaigai suteiktas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) vardas. Taigi, šiemet muziejininkai, švęsdami Vasario 16-osios akto paskelbimo 92-ąsias metines, paminėjo ir savo 89-ąjį gimtadienį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą VDKM su istoriniu sodeliu – tautos panteonu – buvo Lietuvoje žinoma kultūros įstaiga, kėlusi pagarbą tautos istorijai, propagavusi patriotizmo dvasią. Didelis nuopelnas gausinant muziejaus fondus ir puoselėjant tautos kovų tradicijas, atliekant šviečiamąją veiklą tenka muziejaus kūrėjui ir ilgamečiui jo vadovui generolui Vladui Nagevičiui.

Pagerbė valstybės veikėją

Mykolo Romerio universitete įamžintas Stasio Šilingo atminimas

Irena Tumavičiūtė

M. Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis ir S. Šilingo draugijos pirmininkė dailininkė Birutė Matijošaitytė perkerpa Stasio Šilingo auditorijos juostą

Vasario 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Mykolo Romerio universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (1885–1962) vardas.

S. Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad tragiškas Stasio Šilingo likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.

Antanas Kraujelis-Siaubūnas – paskutinis veiklus Aukštaitijos partizanas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Antanas Kraujelis-Pabaisa- Siaubūnas 1953 metais

Kovo viduryje sueis 45-eri metai nuo Antano Kraujelio (1928 10 28 – 1965 03 17), paskutinio veiklaus Aukštaitijos partizano, mirties. Jau prasidėjo šiai sukakčiai paminėti skirti renginiai. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija (pirmininkas Seimo narys prof. Arimantas Dumčius) ir Seimo nario Edmundas Pupinis organizavo konferenciją, kuri įvyko Seime vasario 23 dieną.

Netekome rašytojo Juozo Apučio

Rašytojas Juozas Aputis

Eidamas 74-uosius po sunkios ligos sekmadienį mirė Lietuvos prozininkas, vertėjas Juozas Aputis (g. 1936 m.). Su J. Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7-8 dešimtmetyje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J. Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis.

Poeto siuita Virginijai

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, įvyko poeto Sigito Gedos atminimo vakaras ir knygos „Siuita Virginijai“ sutiktuvės. Šią knygą sudarė dar pats poetas ir nunešė į Rašytojų sąjungos leidyklą. Knyga pasirodė 2009 metais, deja, S. Geda jos nebesulaukė. Prisiminimais apie poetą dalijosi rašytojai Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė ir žurnalistė Virginija Majorovienė. Kalbėjusiųjų nuomone, S. Geda buvo vienas gabiausių ir produktyviausių, dramatiško likimo kūrėjų. Eiles iš naujosios S. Gedos knygos skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, grojo klarnetininkas Valdas Andriuškevičius. Vakarą vedė muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė.