Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atnaujintose salėse plevena istorijos dvasia

Dr. Steponas Gečas,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas

Sutartį tarp VDKM ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirašo Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis (dešinėje) ir LŠS vadas Juozas Širvinskas

Muziejaus ekspozicijos stendas

Vienam Kauno muziejui ypač pasisekė – jis savo gimtadienį  švenčia kartu su Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1921 m. vasario 16 dieną buvusiame carinės kariuomenės Dono pėstininkų pulko manieže buvo atidaryta pirmojo Lietuvoje karo muziejaus ekspozicija. Pastačius naujus rūmus, 1936 metais šiai įstaigai suteiktas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) vardas. Taigi, šiemet muziejininkai, švęsdami Vasario 16-osios akto paskelbimo 92-ąsias metines, paminėjo ir savo 89-ąjį gimtadienį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą VDKM su istoriniu sodeliu – tautos panteonu – buvo Lietuvoje žinoma kultūros įstaiga, kėlusi pagarbą tautos istorijai, propagavusi patriotizmo dvasią. Didelis nuopelnas gausinant muziejaus fondus ir puoselėjant tautos kovų tradicijas, atliekant šviečiamąją veiklą tenka muziejaus kūrėjui ir ilgamečiui jo vadovui generolui Vladui Nagevičiui.

Muziejus, nors ir patyrė vokiečių okupaciją ir sovietines deformacijas, vis dėlto išsaugojo vertingiausias praeities relikvijas ir atgimusioje Lietuvoje tęsė prieškario tradicijas – atstatė žuvusiųjų kriptą, grąžino į viešumą uždraustus eksponatus. Tačiau muziejaus patalpos ir išorė vis dar buvo apšepę. Muziejaus atsinaujinimas ypač paspartėjo 2006 metais, kai jis perėjo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos žinion. Po milijonus kainavusios restauracijos karo muziejus šiemet pasitikdamas gimtadienį visuomenei pristatė atsinaujinusią Didžiąją salę su Vytauto Didžiojo kripta. Svečiai išvydo salę visoje didybėje – su naujais švieslangiais, autentiškomis gelsvai oranžinėmis kolonomis ir modernia eksponavimo technika. Vytauto Didžiojo kriptos centre, kaip ir prieš karą, auksine spalva apšviesta balta Vytauto Didžiojo statula, šonuose – 30 Lietuvą valdžiusių valdovų portretų, pradedant karaliumi Mindaugu. Paskutiniame šios galerijos paveiksle – juodas skydas ir erškėčių vainikas su užrašu ,,1795–1918“ simbolizuoja nelaisvę carinėje Rusijoje. Tarp valdovų portretų ir keli didesnio formato paveikslai: „Durbės mūšis“, „Saulės mūšis“, „Žalgirio mūšis“ ,,Mūšis prie Mėlynųjų vandenų“ – įvykiai ir vietos, kur lietuviai, vieni ar su sąjungininkais, iškovojo reikšmingas pergales. Ir, žinoma, muziejaus pasididžiavimas – 24 kvadratinių metrų  J. Stykos  1901 metais tapyta „Vytauto priesaika“.

Didžiojoje salėje retrospektyvinė ekspozicija parodo, kuo turtingas muziejus, kuris iš daugiau kaip 230 000 eksponatų išrinko tuos, kurie pristato Lietuvą nuo priešistorinių laikų iki mūsų dienų.

Čia matome  ne tik protėvių ginklus – įvairių amžių archeologinius radinius – puošnius žirgų aprangos elementus, alebardų kolekciją, patrankas, šautuvus, bet ir muziejuje saugomus vertingus kultūros reliktus: pirmąjį muziejaus eksponatą – dail. P. Kalpoko padovanotą jo tapytą „Lietuvos vytį“, Vilniuje 1595 metais išspausdintą „Aiškinamąją evangeliją“, 1676 metais vokiečių kalba išleistą Kazimiero Simonavičiaus foliantą „Didysis artilerijos menas“. Didžiosios salės kairiajame ir dešiniajame sparnuose – du įspūdingi pano. Kairėje – 1673 metų Chotyno mūšio grafinė schema su vietos tvirtovės ir kovojusių kariuomenių išdėstymu, dešinėje – atgimusios Lietuvos pirmųjų karių priesaika 1990 metais prie Nežinomo kareivio kapo.

Atskiras kampelis skirtas ir karo muziejaus istorijai. Čia galima pamatyti keliolikos kilogramų žalvariu kaustytą knygą „Aukos muziejui“, asmeninius  generolo V. Nagevičiaus daiktus, kario-invalido figūrą. Prieškary, muziejaus viršininko iniciatyva, kariai-invalidai kasdien  pakeldavo ir nuleisdavo vėliavą. Visą kairįjį salės sparną rengė keturi skyriai – fondų (vedėja vyr. fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė), eksponatus išdėstė archeologijos skyrius (vedėja Kristina Rickevičiūtė), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės skyrius (vedėjas Eduardas Brusokas) ir Naujųjų laikų karybos istorijos skyrius (vedėja Dalė Naujalienė). Bene didžiausią ekspozicinį plotą teko užpildyti Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus (vedėjas ats. ltn. Algis Markūnas) darbuotojams, kurie uniformomis, paveikslais, dokumentais, daiktais, ginklais parodė sudėtingą okupacijų (nuo 1940 m.) ir atgimusios Lietuvos ir kariuomenės svarbiausius įvykius. Ateityje kiekviena Didžiojoje salėje išdėstyta tema bus praplėsta suremontavus dar 10 ekspozicinių muziejaus salių.

Visos ekspozicijos rengiamos taikant modernią technologiją. Čekijos firmos pagamino vitrinas, kuriose eksponatus galima apžiūrėti iš kelių pusių. Vitrinų apšvietimas automatiškai reaguoja į artėjantį lankytoją. Daugybė šviestuvų taip pat įsižiebia priklausomai nuo pro švieslangius patenkančios šviesos intensyvumo – skirtingai apniukusią ar saulėtą dieną. Lankytojų dėmesį patraukia virš centrinio įėjimo kabantis didelis elektrinis žemėlapis ir šonuose esantys ekranai, kuriuose matyti, kaip dabartinė Lietuva tolygiai plėsdamasi išauga iki teritorijos, didesnės už Prancūziją ar Ispaniją, kokia buvo LDK XV–XVI amžiais.

Muziejaus gimtadienį ir Didžiosios salės atidarymą suaktualino ir atkurtos Lietuvos bei Lenkijos valdovo Augusto II (Stipriojo) vėliavos pristatymas. Autentiška vėliava po Šiaurės karo pateko į Stokholmo karo muziejų. Žinoma restauratorė-tekstilininkė Bronė Neverdauskienė, bendradarbiaudama su Švedijos muziejininkais, VDKM užsakymu atkūrė įspūdingo dydžio (3,4x2,6 m) vėliavą. Jai panaudota specialia technologija austas šilkas ir per 30000 metrų šilkinių virvelių. Vienoje vėliavos pusėje puikuojasi Lietuvos, kitoje – Lenkijos herbai. Direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas, pristatydamas vėliavą, pažymėjo, kad ji buvo svarbus Abiejų tautų respublikos valstybingumo simbolis.

Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis papasakojo apie muziejaus perspektyvas artimiausioje ateityje. Renginio metu buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis tarp VDKM ir Lietuvos šaulių sąjungos. Šventę pagyvino muzika ir Kauno merginų choreografinė grupė, atlikusi praėjusių amžių retro kūrinius.

Galima tikėtis, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus, laipsniškai atkurdamas ekspozicijas, ateityje taps reprezentacinių renginių traukos centru.

© 2010 „XXI amžius“