Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Solidarumas Konstantinopolio ganytojui

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis (dešinėje) sveikinasi su Stačiatikių Bažnyčios vadovu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I

Nuopelnų krikščionių vienybei pripažinimas

Stačiatikių Bažnyčios vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I šiomis dienomis švenčia 70 metų gyvenimo jubiliejų. (Pasaulinės Stačiatikių Bažnyčios, vienijančios 300 milijonų tikinčiųjų, dvasinis vadovas yra gimęs 1940 m. vasario 29 dieną. Šiemet vasaris turi tik 28 dienas, todėl su jubiliejumi patriarchas buvo  sveikinamas vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją.) Vatikane pirmasis patriarchą pasveikino Popiežiškosios krikščionių vienybe besirūpinančios tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Laiške su dėkingumu jis prisimena broliškus susitikimus, įvykusius per pastarąjį dešimtmetį, kuriais siekiama stiprinti katalikų ir stačiatikių bendrystę. „Mūsų pokalbiai visada pasižymi draugiškumu, abipusiu pasitikėjimu ir nuoširdumu, o tai yra didi dovana ir ženklas pažangos santykiuose tarp mūsų Bažnyčių“, – nurodė kardinolas V. Kasperis. Jis išreiškė viltį, kad šis bendradarbiavimas, kaip ir patriarcho Baltramiejaus nepailstantis įsipareigojimas krikščionių vienybės siekiams, įgalins pateikti pasauliui mūsų tikėjimo į vieną Viešpatį Jėzų Kristų bendrą liudijimą.

Ekumeninio patriarcho atkirtis dialogo priešininkams

Mindaugas BUIKA

Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I susitinka su popiežiumi Jonu Pauliumi II

Religinio „geto“ pavojus

Minint Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I gimimo 70-ąsias metines, ypatingas tarptautinis dėmesys skiriamas jo veiklai ir mokymui. Pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 21 dieną, visose patriarchato šventovėse buvo skaitomas enciklika įvardytas Baltramiejaus I laiškas, kuriame jis gynė stačiatikybės atvirumą kultūriniam ir ekumeniniam dialogui.

Atsinaujinantys energijos ištekliai branduolinės energetikos šešėlyje

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

1983 metų pabaigoje pastatyta Ignalinos atominė elektrinė buvo viena galingiausių pasaulio jėgainių, turinčių didžiausią reaktorių Autoriaus nuotrauka

Paskutinę praėjusių metų dieną Lietuvoje nustojo gausti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko turbinos. Dar 1983 m. gruodžio 31-osios rytmetį Drūkšių ežero pakrantėje pradėjusi veikti atominė jėgainė netrukus Gineso rekordų knygoje buvo įamžinta kaip galingiausia elektrinė pasaulyje. Taigi, prieš visiškai uždarant šį galingą monstrą, mūsų visuomenėje sulaukėme nedviprasmiškų vertinimų – vieni apgailestavo, kad Lietuva tokiu būdu besąlygiškai praras regiono lyderio vaidmenį atominės energetikos srityje, kiti su viltimi laukia, kad bus peržiūrėta Nacionalinės energetikos strategija ir imtasi konkrečių veiksmų plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Pagerbė valstybės veikėją

Mykolo Romerio universitete įamžintas Stasio Šilingo atminimas

Irena Tumavičiūtė

M. Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis ir S. Šilingo draugijos pirmininkė dailininkė Birutė Matijošaitytė perkerpa Stasio Šilingo auditorijos juostą

Vasario 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Mykolo Romerio universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (1885–1962) vardas.

S. Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad tragiškas Stasio Šilingo likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.

Atnaujintose salėse plevena istorijos dvasia

Dr. Steponas Gečas,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas

Sutartį tarp VDKM ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirašo Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis (dešinėje) ir LŠS vadas Juozas Širvinskas

Vienam Kauno muziejui ypač pasisekė – jis savo gimtadienį  švenčia kartu su Lietuvos Nepriklausomybės diena. 1921 m. vasario 16 dieną buvusiame carinės kariuomenės Dono pėstininkų pulko manieže buvo atidaryta pirmojo Lietuvoje karo muziejaus ekspozicija. Pastačius naujus rūmus, 1936 metais šiai įstaigai suteiktas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) vardas. Taigi, šiemet muziejininkai, švęsdami Vasario 16-osios akto paskelbimo 92-ąsias metines, paminėjo ir savo 89-ąjį gimtadienį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą VDKM su istoriniu sodeliu – tautos panteonu – buvo Lietuvoje žinoma kultūros įstaiga, kėlusi pagarbą tautos istorijai, propagavusi patriotizmo dvasią. Didelis nuopelnas gausinant muziejaus fondus ir puoselėjant tautos kovų tradicijas, atliekant šviečiamąją veiklą tenka muziejaus kūrėjui ir ilgamečiui jo vadovui generolui Vladui Nagevičiui.

Antanas Kraujelis-Siaubūnas – paskutinis veiklus Aukštaitijos partizanas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Antanas Kraujelis-Pabaisa- Siaubūnas 1953 metais

Kovo viduryje sueis 45-eri metai nuo Antano Kraujelio (1928 10 28 – 1965 03 17), paskutinio veiklaus Aukštaitijos partizano, mirties. Jau prasidėjo šiai sukakčiai paminėti skirti renginiai. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija (pirmininkas Seimo narys prof. Arimantas Dumčius) ir Seimo nario Edmundas Pupinis organizavo konferenciją, kuri įvyko Seime vasario 23 dieną.

Atgimimo akiračiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Netrukus minėsime 20-ąsias nepriklausomos valstybės atkūrimo metines. Tada, 1990 metų kovo 11 dieną, prasidėjo nepriklausomos valstybės atkūrimas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis ir artimiausi jo bendražygiai apgynė valstybės pozicijas, nepasidavė skeptikų įtikinėjimams, kad nepriklausomybę atkurti dar anksti. Dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, regime, kad tai buvo teisingas ir savalaikis sprendimas. Jau daugiau kaip prieš metus įsikūręs Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), pasižymėjęs kaip stiprus pilietinis sąjūdis ir savo gretose suvienijęs įvairių pažiūrų žmones, šių metų vasario 16 dieną paskelbtame JDJ manifeste teigia: „Mes, Antrosios Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 metų vasario 16 dienos įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pasirašiusius mūsų tautai ypač reikšmingą dokumentą, su gilia pagarba pasitinkame didžią Nepriklausomybės šventę. Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Oligarchinio valstybės valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo „metodai“ duoda ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo tautos turi būti sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiais tautos, valstybės, visuomenės interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis“. Tai išties teisingos įžvalgos.