|
Atgimimo akiračiai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Netrukus minėsime 20-ąsias nepriklausomos valstybės atkūrimo metines. Tada, 1990 metų kovo 11 dieną, prasidėjo nepriklausomos valstybės atkūrimas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis ir artimiausi jo bendražygiai apgynė valstybės pozicijas, nepasidavė skeptikų įtikinėjimams, kad nepriklausomybę atkurti dar anksti. Dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, regime, kad tai buvo teisingas ir savalaikis sprendimas. Jau daugiau kaip prieš metus įsikūręs Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), pasižymėjęs kaip stiprus pilietinis sąjūdis ir savo gretose suvienijęs įvairių pažiūrų žmones, šių metų vasario 16 dieną paskelbtame JDJ manifeste teigia: Mes, Antrosios Respublikos atkūrimo liudininkai ir dalyviai, prisimindami 1918 metų vasario 16 dienos įvykį ir jo iškiliausius žmones, tada pasirašiusius mūsų tautai ypač reikšmingą dokumentą, su gilia pagarba pasitinkame didžią Nepriklausomybės šventę. Tos taurios šventės fone labai nublanksta mūsų gyvenimo realybė, ypač ta, kuri susiformavo mūsų akyse po 1990 metų. Oligarchinio valstybės valdymo sukelta krizė ir jos įveikimo metodai duoda ženklą, kad mes galų gale įsakmiai paskelbtume: valdžia turi būti atskirta nuo verslo grupių, o jos atitrūkimas nuo tautos turi būti sustabdytas. Grupinių interesų diktatą būtina apriboti bendraisiais tautos, valstybės, visuomenės interesais. Nevalia gėdingai dangstytis, kad su panašiomis problemomis susiduria visas civilizuotas pasaulis. Tai išties teisingos įžvalgos.
Paskutiniu metu teisėsaugos pareigūnai ir kai kurie politikai atskleidė lošimo namuose klestinčią netvarką. Lošimo namai slepia mokesčius, čia nuolat sukčiaujama. Be to, mūsų šalyje daugėja priklausomų nuo lošimo asmenų. O aiškinimas, kad lošimo namai pritraukia turistų srautus, kelia didelių abejonių. Kinijos autonominės srities Makao pavyzdys liudija, kad į šį lošimo verslo industrija garsėjantį kraštą atvyksta daug abejotinos reputacijos asmenų, kurie ne tik lankosi lošimo namuose, bet ir atlieka daug nusikaltimų. Turistų srautai skirtingi: vieni užsieniečiai vyksta lėbavimo tikslais į lošimus ar viešnamius, kiti vyksta kultūriniais ar pažintiniais tikslais. Tad lošimų industrijos vystymas gali duoti ne tiek naudos, kiek sukelti įvairių problemų.
Pajūryje vykstančios nelegalios statybos ir klestintys aplinkosaugos pažeidimai jau tapo kasdienybe. Seimo narė A. Stancikienė, Klaipėdos tarybos narys N. Puteikis ir kiti politikai bei visuomenės veikėjai yra išnagrinėję nelegalių statybų ir piktybinių aplinkosaugos pažeidimų schemas. Tokią veiklą organizuojantiems veikėjams talkina korumpuoti politikai ir teisėsaugos pareigūnai, kai kurie iš šių pareigūnų patys organizuoja nelegalias statybas. O Aplinkos ministerijoje jau nusistovėjo tokia praktika į daugelį grubių pažeidimų žvelgiama pro pirštus, o sąžiningi, su pažeidimais kovojantys ministerijos darbuotojai persekiojami ar net atleidžiami iš darbo. Dar prieš dešimtmetį, kai šiai ministerijai vadovavo H. Žukauskas, čia klestėjo korupcija ir aplaidumas. Šiuo metu G. Kazlausko vadovaujama ministerija dirba aplaidžiai, čia įsigalėjęs nepotizmas.
Toliau vyksta teisėsaugos reidai prieš korumpuotus valdžios pareigūnus. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai prieš dvi savaites pareiškė įtarimus Birštono merei Nijolei Dirginčienei, ji buvo nušalinta nuo pareigų. Vasario 2425 dienomis STT pareigūnai atliko kratas Birštono savivaldybėje ir keliose privačiose bendrovėse. Įtarimai pareikšti dar dviem Birštono valdžios pareigūnams Savivaldybės administracijos direktoriui Valentinui Revuckui ir Tarybos nariui Sigitui Bertlingui. Teigiama, kad šie asmenys organizavo fiktyvius viešuosius konkursus ir klastojo dokumentus, taip smarkiai pasipelnydami ir padarydami didelę žalą viešajam interesui.
Tiesos vengimas yra viena aktualiausių šiandienos problemų. Ir Lietuvos apžvalgininkai bei istorikai, kalbantys tiesą apie išeivijos veikėjus, tarnavusius KGB arba kitus Maskvos valdžios vaikinus garsiojo valstybininkų klano narius, sulaukia pastabų, kad neva jie kursto bereikalingas aistras ar kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Tiesos atskleidimas nepatinka dėl kelių priežasčių, o ypač dėl to, kad kenkiama tam tikrų asmenų finansiniams bei kitokiems interesams. Rusų kilmės britų istorikas Nikolajus Tolstojus, kalbėjęs apie britų kariuomenės vykdytus žiaurumus, 1986 metais išleido knygą apie tai, kaip 1946 metais Austrijoje britų kariškiai stalininės Sovietų Sąjungos saugumui perdavė 25 tūkst. kazokų, dalis jų buvo sušaudyti, o dalis ilgiems metams įkalinta Sibiro lageriuose. Po šios knygos pasirodymo N. Tolstojus buvo persekiojamas, knyga uždrausta, galiausiai istorikas buvo paduotas į teismą. Po 1989 metais paskelbto nuosprendžio N. Tolstojui buvo paskirta 1,5 milijardo svarų bauda.
Valstybės nacionalinio saugumo klausimai yra susiję su ekonomikos raida, su socialiniais procesais ir visuomeninių organizacijų veikla. Reikėtų pasidomėti, kodėl Lietuvoje tokia didelė monopolijų įtaka ir kodėl įvairios pilietinės organizacijos bei profsąjungos taip greitai susiskaldo. Kartais net akivaizdu, kad šis susiskaldymas specialiai kurstomas. Juk istorijoje pakanka pavyzdžių, bylojančių, kad kai kuriose šalyse tokius procesus skatina priešiškos žvalgybos ar stambios tarptautinės korporacijos, siekdamos savanaudiškų tikslų. Nėra gerai ir tai, kad buvę aukšto rango valstybės pareigūnai, kariškiai įsidarbina su KGB-FSB struktūromis susijusiose užsienio bendrovėse. Štai buvęs kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus neseniai įsidarbino KGB generolo V. Jakunino vadovaujamos Rusijos geležinkelių bendrovės antrinės įmonės atstovybėje Lietuvoje, kurioje jis užima komercijos direktoriaus pareigas. Žymus Prancūzijos socialistas Alenas Krivinas teigia, kad jo nestebina tai, kad Prancūzijoje egzistuoja gana stiprus prokremliškai nusiteikusių politikų ir žurnalistų sluoksnis. A. Krivinas prisimena 19561966 metus, kai sovietiniai agentai Prancūzijoje baugino Kremliui nepaklusnius kairiosios pakraipos prancūzų politikus.
Demokratijos raida šiuolaikinėje Europoje yra prieštaringa. Antikos laikų demokratija padėjo demokratijos pamatus žodžio ir susirinkimų laisvę, teisę į teisingą teismą bei piliečiams lygias teises užimti tam tikras pareigas. Laisvės, lygybės ir solidarumo principai atgimė XIX amžiaus Europoje ir buvo įtvirtinti XX amžiuje. Šiuo metu kai kurios Vakarų Europos valstybės susiduria su demokratijos principų įgyvendinimo problemomis, bet kur kas prastesnė padėtis klostosi Rytų Europos valstybėse Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Žymus sovietologas, čečėnų kilmės JAV mokslininkas A. Avtorchanovas teigė neabejojantis, kad Sovietų Sąjunga žlugs, bet dauguma nepriklausomų posovietinių valstybių susidurs su didelėmis problemomis. Ribota demokratija ir kultūrinis nuosmukis akivaizdžiai regimi ir Lietuvoje. Tačiau šie procesai liečia ne tik Lietuvą. Su tuo susiję ir kultūrinio nuosmukio procesai. Žymus religijos filosofas N. Berdiajevas dar 1933 metais rašė: Šiuolaikinė kultūra priartėjo prie didžiulės krizės, kurios pagrindą sudaro humanizmo žlugimas. Mūsų laikai daug kuo panašūs į antikinio pasaulio smukimo laikotarpį. Bet smunkant kultūrai, pabunda religinis ilgesys. Visos kultūros sferos laukia religinio persikeitimo, religinės kūrybos. Skirtingos kultūros srovės pasižymi skirtingu poveikiu. Geriausia žmones apnuodyti vulgaria kultūra, bedieviškos civilizacijos vulgarumu ir išsigimimu. Krikščioniška kultūra gali atgimti, ji turi remtis laisve, pasitikėjimu, kūrybinės minties klestėjimu. Autentiškesnę kultūrą išlaikė ir prieš viską šluojančią kosmopolitizmo bangą geriau atsilaikė kai kurios nedidelės Europos valstybės Skandinavijos kraštai, Malta, Airija, Estija, Vengrija, Slovėnija. Tad ir Lietuva turi visas galimybes išvystyti demokratiją ir išsaugoti savitą kultūrą.
© 2010 XXI amžius
|