Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Buvimas mažuma yra Dievo dovana“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Moldovos katalikų ganytoju Kišiniovo vyskupu Antonu Koša

Darnūs santykiai su valdžia

Pastaruoju metu Moldovos katalikų problemos ir šalies sostinės Kišiniovo vyskupo Antono Košo pavardė dažnai šmėkščiojo tarptautinės religinės žiniasklaidos pranešimuose. Vasario viduryje Vatikane su ad limina vizitu lankėsi Rumunijos katalikų vyskupai, tarp kurių buvo ir vienintelis Moldovos Katalikų Bažnyčios hierarchas, papasakojęs Šventajam Tėvui ir žurnalistams apie nedidelės tikinčiųjų bendruomenės padėtį. O vasario 25–28 dienomis Kišiniove vyko Pietryčių Europos vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimas, kuriame buvo svarstyta Katalikų teisės tose šalyse, kuriose jie yra mažuma.

Ar LR URM kas nors pasikeitė?

Aleksis Druckis

Ambasadorius Algirdas Žemaitis kalba FAO sesijoje

Ambasadoriaus Algirdo Žemaičio nuopelnai Lietuvai yra gerai žinomi. Daug metų jis užėmė vadovaujančias pareigas įvairiose krikščioniškose organizacijose. Jau nuo 1970 metų jo biografija pateikta 1899 metais įsteigtos „Marquis“ leidyklos žinyne „Who’s Who in the World“ („Kas yra kas pasaulyje“).  A. Žemaitis studijavo politinius mokslus Bonos universitete Vokietijoje ir Oksfordo universitete Anglijoje, čia jam buvo suteikti bakalauro ir magistro laipsniai.

Stipri ir vieninga tauta, kovojanti už savo orumą

Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba, pasakyta Seimo iškilmingame minėjime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje ir stebėjo kariuomenės paradą Nepriklausomybės aikštėje Džojos Barysaitės nuotrauka (president.lt)

Šiandien – išskirtinė diena. Minime Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, laisvos valstybės sukaktį. Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą, įžiebė Sąjūdžio ugnį, uždegė širdis. Prisiminkime, kiek daug džiaugsmo ir vilties mums suteikė Kovo 11-osios aktas. Kokie visi tuomet buvome laimingi, vieningi, bebaimiai, kaip troškome būti laisvi!

Nepaisydami skirtumų, ėjome Sąjūdžio suvienyti ir laisvės pašaukti. Patyrėme, koks gražus ir kilnus žmogus, kovojantis už savo siekį. Kokia stipri ir vieninga tauta, kovojanti už savo orumą. Jautėme laisvės alsavimą, pasitikėjome savo jėgomis ir vienas kitu. Tautos vienybė atlaikė blokados spaudimą ir Sausio 13-osios kruviną išbandymą. Prieš dvidešimt metų valstybės atkūrimas, gynimas ir stiprinimas buvo kiekvieno mūsų asmeniškai suvokta būtinybė. Atiduota į blokados fondą prosenelės sagė, stojimas į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą, pasiryžimas nuo pamatų kurti svarbiausias valstybės institucijas – viskas buvo lygiai reikšminga ir svarbu.

Chodžaly miestelio tragedija – nepripažintas nusikaltimas žmonijai

Demagogiškas parlamentarų Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno pareiškimas

Gintaras Visockas

Nuo armėnų teroristų nukentėjęs vaikas

Seimo narių Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno vasario antroje pusėje išplatintas pranešimas „Chodžaly miestelio tragedija – vis dar nepripažintas nusikaltimas žmonijai“, gali sudaryti įspūdį, kad parlamentarai nuoširdžiai rūpinasi Chodžaly tragedijos aukų atminimo įamžinimu bei deramu jų pagerbimu. Deja, tik iš pirmo žvilgsnio.  Apie Chodžaly tragediją „XXI amžius“ jau yra rašęs priede „Slaptieji takai“ (Nr. 3, 2010 02 24). Lietuvių parlamentarų pareiškimas dėl Chodžaly tragedijos įamžinimo atrodo smerktinas, atmestinas, kritikuotinas todėl, kad jame nė žodeliu neužsiminta apie kaltininkus. Budeliai visiškai neįvardinti, kaip, beje, ir neįvardintos priežastys, skatinusios budelius elgtis itin žiauriai. O juk Chodžaly tragedijos kaltininkai – ne kokie nors neatpažinti ateiviai iš svetimų planetų ar galaktikų. Civilius Chodžaly gyventojus 1992-ųjų vasario 25–26-ąją dienomis kankino ir žudė teroristinės ir sukarintos armėnų grupuotės bei Rusijos armijos kariškiai, maždaug per vieną naktį nuo žemės paviršiaus nušlavę visą azerbaidžaniečių miestelį (kiek tą naktį buvo žiauriai nužudyta azerbaidžaniečių vaikų, moterų, senelių, – jau rašėme).