|
Bolševikai dabar puola kitaip
Lietuvos aviacijos patriarchas Viktoras Ašmenskas neseniai sulaukė 97 metų. Nei amžiaus našta, nei pergyventos sovietų valdžios represijos netrukdo jam dirbti. Neseniai pasirodė dar viena jo knyga Didžioji tautos auka. Knyga pasakoja, kaip 1940 metų biržely tuometinės Lietuvos valdžia atidavė okupantui sunaikinti geriausią lietuvių tautos dalį. Ypač niekingai savos valdžios buvo išduoti vidaus reikalų ministras Skučas ir Saugumo departamento vadovas Povilaitis. Jie galėjo pabėgti Vokietijon, bet buvo davę garbės žodį vyriausybei iš Lietuvos nesitraukti. Atvažiavo lietuviai policininkai į Jurbarką, čia juos areštavo ir atidavė okupantams, kad šie nužudytų.
|
|
Kaip kėlėme vėliavą
Vis prisimenu mūsų kaimo jaunimo žygdarbius. 1988 metais vasario mėnesį Naubariškių kaime (Skirsnemunės sen.) Prano Jonikio sūnus Vidas, tėvo padrąsintas, ėmėsi sunkaus ir pavojingo darbo iškelti Lietuvos Trispalvę. Tačiau namuose atsirado tik gabalas baltos medžiagos. Tada buvo surasta acetoninių dažų ir išgauta trys gražios spalvos: raudona, žalia ir geltona. Tada reikėjo sugalvoti, kur kelti vėliavą. Žinoma, gražiausiame rajono kampelyje Panemunės pilies bokšte. Tuo metu pilį ir jo kiemą saugojo saugumiečiai ir mokytojai. Nutilus saugotojų žingsniams kaimo jaunuoliai Rinoldas Pilipauskas ir Rolandas Urba ėmėsi darbo... Ir taip vėliava jau pilies bokšte. Rodos, keliasi iš priespaudos Lietuva.
|
|
Vasario 16-oji ir šimtametis
Žmonės įvairiai pamini ir švenčia Vasario 16-ąją. Mūsų jaunimėlis apie šią šventę žino ne ką daugiau kaip Klausimėlio herojai, todėl triukšmingai švenčia iš svetur atkeliavusią Valentino dieną. Dažnai Vasario 16-ąją primiršta ir dalis valstybės veikėjų, ir partijų vadai bei jų nariai. Pereikime tądien per miestus, miestelius, gyvenvietes kiek suskaičiuosite trispalvių? Kai kurios įstaigos gal jų ir neturi ar nenori turėti! Todėl kyla klausimas, kaip vykdomas įstatymas, įpareigojantis valstybinių švenčių metu iškelti vėliavą? Kiek mūsų pareigūnų surašo protokolų, kiek išieškoma baudų? Manau, kad labai mažai. Kai kurios partijos, ypač naujai iškeptos ir dar pasivadinusios krikščioniškomis, kalba apie patriotizmą. Deja, jų veikloje nesimato nei krikščioniškumo, nei patriotiškumo, greičiau priešingai.
|
|
Kaip paminėsime Žalgirio mūšį
Didvyriška Lietuvos istorija mums duoda teisę ir pareigą iš jos stiprybės semtis, ją atminti ir gerbti. Liepos 15-oji lietuvių ginklo svarbiausios pergalės data. Kaip Ją pagerbs Lietuva: kariai, šauliai, valdžios atstovai, Vytauto Didžiojo universitetas, šaunūs sportininkai žalgiriečiai? Didi pergalė seniai verta parado. Jau laikas pradėti ruoštis Žalgirio pergalės 600-osioms metinėms. Prieš 75 metus mūsų tautos didvyriai lakūnai Darius ir Girėnas žinojo, kada pradėti savo Lietuvos garbei skirtą žygdarbį. Mūsų inteligentai dabar laužo galvas, kam ir kokį paminklą derėtų pastatyti svarbiausioje sostinės aikštėje. Prisiminkime, ką Maironis daugiau kaip prieš šimtą metų rašė savo poemoje Jaunoji Lietuva:
|
|
Seimo nariui nerūpi tautines ir dvasines vertybes skleidžianti spauda
Atviras laiškas Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui
Aš, kaip aktyvi krikščionių demokratų atstovė ir šios politikos rėmėja, esu labai nusivylusi mūsų rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario Manto ADOMĖNO veikla, jo nepagarbiu ir atsainiu požiūriu į savo rinkėjus. Į šį politiką, atstovaujantį Tėvynės Sąjungos krikščionių demokratų frakcijai, net tris kartus oficialiai raštu ir per spaudą kreipiausi dėl Lietuvoje vykdomos diskriminacinės politikos prieš laisvą, patriotinę spaudą.
|
|
Gavėnios įprasminimas
Nors Gavėnia jau eina į pabaigą ir artėjame prie Didžiosios Jėzaus Kristaus pergalės stebuklo, vis dėlto norisi tą netrumpą atgailos bei apmąstymų laikotarpį kuo giliau savyje įprasminti. Būtų labai paviršutiniška, jeigu Gavėnią suvoktume vien kaip galvos pabarstymą pelenais, privalomus penktadienių pasninkus ir šokių arba, kaip dabar įprasta sakyti, diskotekų nelankymą. Mes, vyresnės kartos žmonės, kai dar buvome vaikai, prie anuomet gana griežtų Gavėnios pasninkų prisimename ir medines audimo stakles, stovėjusias troboje, ir jose audžiančią motiną arba močiutę... Mat per Gavėnią iki Didžiosios Velykų savaitės reikėjo spėti išausti didžiulį rietimą vilnonio arba lininio audinio, kad būtų galima pasipuošti nauju rūbeliu. Vadinasi, Gavėnios metu nevalia tinginiauti. Gavėnios metu vieni pas kitus susirinkę giedodavo Žemaičių Kalvarijos Kalnus, skaitydavo Kristaus Kančios apmąstymo, Kristaus Kraujo litanijas, Graudžių verksmų maldas ir pan. Karunka buvo giedama kiekvieną vakarą toks pamaldumas buvo būdingas Žemaitijoje.
|
|
Mažai ir retai meldžiamės. Argi?..
Kas dieną meldžiasi tik 13 proc. Lietuvos žmonių. Mažiau už mus meldžiasi tik Bulgarijos, Čekijos ir Vakarų Vokietijos katalikai. Tai parodė gyventojų apklausa, pranešė Vatikano radijas. XXI amžiuje žmogus nuolat patiria stresą, įtampą, jis priverstas skubėti, konkuruoti. Negana to, visi gyvename totalinio oro, vandens, maisto, eterio užterštumo sąlygomis. Vakarų civilizacijos šalyse klesti sekuliarizmas, materializmas, amoralumas, dvasinė destrukcija ir t. t.
|
|
|