Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Džiugi Kristaus Prisikėlimo žinia
bundančios gamtos fone
teįžiebia mūsų sielose naują viltį
gyventi pagal
Kūrėjo planą

Bažnyčioje varpai jau skamba –
čia kiekvienam atvertos durys
ateit ir sukalbėti maldą,
kurią kalbėdavo lietuvis.
Už tuos, kas su mumis kasdieną
dalinas vandeniu ir duona,
tegul Prisikėlimo žinią neša vėjai
virš bundančių laukų ir klonių!

Sveikiname skaitytojus Šventų Velykų proga!
Jas sekmadienį švęs visi Rytų ir Vakarų krikščionys.

Verbų sekmadienis ir Pasaulinė jaunimo diena

Popiežius Benediktas XVI vadovavo Verbų sekmadienio iškilmėms – palaimino palmių ir alyvų šakas, ėjo iškilmingos procesijos priekyje ir aukojo į Didžiąją Savaitę įvesdinančias Kristaus Kančios sekmadienio Mišias. Kaip kasmet, Verbų sekmadienio Mišiose dalyvavo ypač daug jaunimo, nes būtent Verbų sekmadienį kasmet minima prieš 25 metus popiežiaus Jono Pauliaus II įsteigta pasaulinė jaunimo diena. (Apie tai plačiau rašysime kitą penktadienį.)

Įspūdingo Jono Pauliaus II pontifikato ženklai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II

Apaštalinių kelionių gausa

Popiežiaus Jono Pauliaus II penktųjų mirties metinių minėjimas tapo dar viena proga prisiminti įspūdingą praėjusį pontifikatą, kuris nubrėžė į XXI amžių įžengusios Bažnyčios gyvenimo kryptį. Tuo labiau kad dabartinis popiežius Benediktas XVI savo pasisakymuose ir raštuose dažnai remiasi savo pirmtako mokymu, nuolat pažymi ištikimybę jo kvietimui „drąsiai skelbti ir liudyti Kristų trečiojo krikščionybės tūkstantmečio žmonijai“. Vatikano internetinė svetainė Jono Pauliaus II paveldui neseniai paskyrė naują puslapį, kuriame šis istorinis pontifikatas pristatomas dokumentais bei garso ir vaizdo įrašais.

Kunigystė yra pranašiško gyvenimo charizma

Mindaugas BUIKA

Kunigo liudijimas turi vykti per dorybes, kurios yra branginamos žmonių bendruomenėje

Sekuliarizacija iškraipo tarnystės suvokimą

Švenčiant Kunigų metus dėl iškilusių kontraversijų ir pasaulietinės žiniasklaidos provokacijų ypač aktualus tampa atnaujintas kunigystės tapatumo suvokimas. Kaip tik tai buvo svarstoma kovo 11–12 dienomis Romoje vykusiame tarptautiniame teologiniame kongrese „Kristaus ištikimybė – kunigo ištikimybė“, kurį suorganizavo brazilo kardinolo Klaudijaus Umešo vadovaujama Dvasininkijos reikalų kongregacija. Renginio dalyvius, daugiau kaip  50 vyskupų ir 500 kunigų, savo diecezijose atsakingų už sielovadininkų ruošimą ir nuolatinį ugdymą, audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Remdamasis Šventojo Rašto ir Bažnyčios magisteriumo nuostatomis, jis priminė kunigiškos egzistencijos esminius bruožus, kuriuos svarbu išsaugoti ir dabartinėje supasaulėjusioje epochoje, kad dvasinė tarnystė liktų patikima ir efektyvi.

Misija su malda ir pasninku už kunigus

Genovaitė Baliukonytė 

(Pabaiga. Pradžia Nr. 24)

Žvilgsnis į vakarėjančią Jeruzalę nuo Alyvų kalno

Dievas koregavo maršrutą ir teikė jėgų

„Dar Lietuvoje suplanavome pakartoti apaštalo Jokūbo misijos kelią, – pasakoja Rima, – bet keliaujant kelionės maršruto planas buvo gerokai pakoreguotas, nes dėl valstybių sienų ir tarpusavio nesutarimų į Šventąją Žemę teko vykti aplinkiniu keliu.“ Pasak misionierių, kelionėje jiems teko patirti nemažai išbandymų – stigo ne tik maisto ir pinigų, bet buvo ir nemažai nusivylimų – jie patyrė kai kurių žmonių išdavystę bei abejingumą. „Kai rengėmės misijai, daug kas mus palaikė, drąsino, gyrė, žadėjo padėti, bet vėliau pamiršo net žinutę parašyti, paklausti, kaip mums sekasi – o juk buvo ir gyvybei pavojingų akimirkų. Tikrą bičiulystę pajutome tik iš nedaugelio, – prisipažino Rima. – Daugiausia mums pagelbėjo paprasti neturtingi žmonės, tie, kuriems pinigai tikrai lengvai nebyrėjo, bet kuriems dvasiniai dalykai buvo labai svarbūs. O iš verslininkų padėkoti norėtume tik vienam žmogui – Kauno žvakių fabrikėlio savininkui Algimantui Jakeliui. Jis pažadėjo savo pagalbą ir nenuvylė, tvirtai laikėsi duoto žodžio, padėjo kiek galėjo. Jo dėka turėjome ir labai reikalingą kelionėje navigacijos priemonę, be kurios būtų buvę labai sunku.“

Nuo „LKB kronikos“ iki Sąjūdžio

Tarp renginio dalyvių – mons. Alfonsas Svarinskas, prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas Stasio Povilaičio nuotrauka

Kovo 19 dieną Kauno miesto muziejuje atidaryta paroda „Nuo „LKB kronikos“ iki Sąjūdžio. 1972–1988“. Kovo 19-oji įsimintina kaip „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, atspindėjusios Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu, gynusios tikinčiųjų teises ir perdavusios laisvajam pasauliui žinią apie žmogaus teisių suvaržymus buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmojo numerio išleidimo 1972-aisiais diena. Renginyje dalyvavo daug drąsiųjų „LKB kronikos“ bendradarbių – kunigų, seserų vienuolių, pasauliečių, taip pat nemažai jaunimo, Kauno kunigų seminarijos klierikų, miesto valdžios žmonių, visuomenės.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Širdyse liko šventės šviesa

Į konferenciją parapijos namuose susirinkę dalyviai. Dešinėje – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Žemaičių Kalvarija. Kovo 23-ąją čia iškilmingai paminėtas tikybos mokymo atgaivinimo Lietuvoje 20-metis. Jubiliejinės iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Bazilikoje. Joms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigai. Per šv. Mišias giedojo Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos mergaičių ateitininkių chorelis.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Lankėsi Apaštalinis nuncijus

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis, Tauragės klebonas dekanas kan. Alvydas Bridikis ir svečiai kunigai su jaunimo choru ir Don Bosko ateitininkais

TAURAGĖ. Kovo 21 dieną, sekmadienį, tikėjimo šviesos spinduliai užliejo Tauragės miesto tikinčiuosius,  susirinkusius švęsti šv. Mišių auką. Tą sekmadienį, rekolekcijų metu, Švč. Trejybės parapijoje viešėjo popiežiaus Benedikto XVI Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi). Susirinkusiųjų gausa liudijo, jog tikintieji šį vizitą sutiko lyg didelę šventę.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Šventė tikybos mokymo 20-metį

Telšių katechetinio centro vadovas mons. Rimantas Gudlinkis apdovanoja Šilalės dekanato tikybos mokytojų metodinio ratelio pirmininkę Viktoriją Macienę

ŠILALĖ. Prieš dvidešimt metų, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, mokyklose buvo pradėtas tikybos mokymas. Į jį aktyviai įsijungė parapijų kunigai. Tačiau jie nebuvo pajėgūs nuvažiuoti į visas mokyklas dėstyti tikybos. Nebuvo ir mokytojų specialistų, galinčių perteikti mokiniams tikėjimo tiesas. Vis dėlto, atsirado mokytojų entuziastų, kurie drąsiai ėmėsi šios mokymo disciplinos. Jie savarankiškai studijavo tikybos mokymo programas bei patys padėjo jas tobulinti, lankė prie vyskupijų veikusius tikybos mokymo seminarus, dalijosi tikybos mokymo metodine bei praktine patirtimi, konsultavosi su parapijų kunigais ir pan. Pagaliau prie vyskupijų įsikūrė katechetiniai centrai, kurie ir buvo tikybos mokytojų paruošimo „kalvės“. Dabar kvalifikuoti tikybos mokytojai ruošiami universitetuose.

Diskutavo apie tikėjimo džiaugsmą

Rima RINKEVIČIENĖ

Kalba Merkinės klebonas dekanas kun. dr. Robertas Rumšas

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Modernėjant visuomenei, vis labiau plintant naujosioms technologijoms pradeda trūkti nuoširdaus bendravimo. Pasikalbėti apie tai, padiskutuoti apie tikėjimo džiaugsmą pasitaikė gera proga – šiemet minimas tikybos mokymo Lietuvos mokyklose dvidešimtmetis.  Makniūnų pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.) vyko renginys „O Dieve, iš Tavo  rankų“, kurį organizavo tikybos ir pradinių klasių  vyresnioji mokytoja Ilona Petrovienė. Išradinga ir originalumo nestokojanti mokytoja pakvietė  į dvasingumo pamoką, kurios metu pradinių klasių mokinukai inscenizavo rašytojo Vytauto V. Landsbergio „Angelų pasakas“, atskleisdami materialaus ir dvasinio gyvenimo kontrastus, vaikams suprantama kalba aiškino gėrio ir blogio sąvokas, jų sąsajas gyvenime, pasirinkimo galimybę.

Misterija apie atpirkimo kelią

Laura ZIGMANTIENĖ

Žiūrovų padėka režisieriui Tomui Erdbrėderiui Danguolės ZALEPŪGIENĖS nuotraukos

Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) Jeruzalėje – brangiausias kelias krikščionims. Juo nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių praėjo mūsų Išganytojas. Ką Gavėnios laikotarpiu jaučiame mes, XXI amžiaus žmonės? Taip, Kristus yra mūsų širdyse, bet jos užvertos įsitikinimais, šablonais, požiūriais, nuomonėmis, gradacijomis, pasididžiavimais, „gerais darbais“ ir t. t., kad vargu ar jis ten dar matosi. Krikščionybė yra labai sunki religija. Ji reikalauja atsistoti nuogam prieš Dievą. Daugumai tai beveik neįmanoma, todėl ir reikia ieškoti – širdyje. O jei kažkas mano, kad rado ir liaujasi ieškojęs, vadinasi, tuoj pames, nes Dievas yra Gyvas. Dvasinė kelionė ir yra nuolatinis ieškojimas tikrosios Tiesos. Ji reikalauja įleisti Dievą į savo širdį ir leisti Jam veikti.   

Užkrečiantys pavyzdžiai

Marcinkonyse – netradicinės varžytuvės

Rūta Averkienė

Varžytuvių nugalėtoja Danutė Alubauskienė

Marcinkonyse vykusį renginį galima drąsiai pavadinti pagarbos išsaugotoms senosioms šilinių dzūkų tradicijoms diena. Tądien Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) etnografijos muziejuje buvo kepamas tradicinis dzūkų skanėstas – grikinės babkos, o po pietų šeimininkės iš Margionių, Marcinkonių, Musteikos, Puvočių ir Žiūrų varžėsi dėl šeimininkų šeimininkės, iškepusios skaniausią grikinę babką, titulo.

Lietuvos rusams Kovo 11-oji nepatinka

Gintaras Visockas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kovo viduryje, dalydamasis įspūdžiais apie Kovo 11-osios minėjimą Vilniuje, pastebėjo, jog kolonoje, žygiavusioje nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų, nebuvo nė vienos Rusijos vėliavos. Gausioje Lietuvos tautinių bendrijų kolonoje plaikstėsi graikų, lenkų, ukrainiečių, rumunų, bulgarų, azerbaidžaniečių, net čečėnų vėliavos. O štai Lietuvos rusų nešamos Rusijos Federacijos vėliavos nepastebėjome. Kovo viduryje pateikėme savo atsargius vertinimus: gal tiesiog nepastebėjome Rusijos vėliavos, gal Rusijos vėliava plaikstėsi kažkur kitur, gal Lietuvos rusai tuo metu dalyvavo kituose svarbiuose su Kovo 11-ąja susijusiuose renginiuose? Juk iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos rusų bendruomenės organizacijas atstovaujančios moterys buvo pasodintos itin garbingose tribūnose.

Protestavo prieš numatomas gėjų eitynes

Pirmadienį būrys šeimos gynėjų protestavo prie Vilniaus savivaldybės. Jie ragino sostinės valdžią atšaukti leidimą gegužės 8-ąją planuojamoms seksualinių mažumų eitynėms. Į akciją atėjo keliasdešimt žmonių, tarp jų – Seimo narys Petras Gražulis, Kauno vicemeras, partijos „Jaunoji Lietuva“ vadovas Stanislovas Buškevičius, radikalumu garsėjantis veikėjas Mindaugas Murza, Tautinės partijos „Lietuvos kelias“ pirmininkė Lilijana Astra, mons. Alfonsas Svarinskas, Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas. „Gaidžių vieta Vievio paukštyne“, „Homopropagandai – griežtas ne“, „85 proc. rinkėjų sako ne“, „Konservatoriai – krikdemai, kur dingo šeimos politika?“ – tokiais plakatais susirinkusieji bandė atkreipti dėmesį į savo idėjas.

Tikrosios laisvės viltys

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Premjeras Andrius Kubilius praėjusį savaitgalį Maskvoje susitiko su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Buvo aptarti aktualūs klausimai – dujų importo ir vis dažniau iškylančios tarpvalstybinės vežėjų problemos. Žvelgiant ne tik į Kremliaus lyderius – premjerą V. Putiną, jo artimus bendražygius I. Sečiną ir V. Surkovą bei prezidentą D. Medvedevą, bet ir jų aplinką, galima pastebėti, kad ne visi tokie kategoriški kaip V. Putinas.  V. Putinas palaipsniui praranda turėtą populiarumą. Vis daugiau Rusijos žmonių įsitikina, kad premjeras atstovauja ne liaudies, o godžių klanų interesams. Kremliaus vadams artimi aktyvūs visuomenės veikėjai istorikė Natalija Naročnickaja ir advokatas  Anatolijus Kučerena pasisako už demokratines permainas Rusijoje ir lankstesnę užsienio politiką. Demokratinės krypties Rusijos žurnalistai nėra patenkinti ir gana didele Rusijos ir kai kurių Vakarų valstybių priešprieša. Greta energetinio spaudimo būdų pasitelkiamos ir informacinės atakos, naudojamos Kremliaus strategų sukurtos ideologinės klišės. Prieš Estiją jau keletą kartų buvo įvykdytos kibernetinės atakos. Lietuvoje veikia daug galingesni nei Estijoje Rusijos žvalgybos įtakos agentų tinklai, tad prieš Lietuvą nukreiptų masinių kibernetinių atakų kol kas nebuvo. Tačiau kibernetinių atakų būta. Per paskutinį pusmetį atakuotos kelios interneto svetainės, tarp jų ir www.slaptai.lt (A. Kubiliaus vizitą į Maskvą ir sparčiai besikeičiančią padėtį Rusijoje plačiau apžvelgsime kito trečiadienio „XXI amžiaus horizontuose“.)