Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Be Kristaus pasaulis neturėtų vilties

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI suteikia apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“

Velykų įvykis pakeitė istoriją

„Savo mirtimi ir prisikėlimu Jėzus Kristus mus išvadavo iš radikalaus vergavimo nuodėmei ir nutiesė kelią į Pažadėtąją Žemę, į Dievo Karalystę, visuotinę teisingumo, meilės ir taikos karalystę“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI prieš suteikdamas iškilmingą apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“). Savo tradiciniame kreipimesi balandžio 4 dieną po Romos Šv. Petro aikštėje aukotų Kristaus prisikėlimo šv. Mišių jis pažymėjo, kad šis „išėjimas“ („exodus“) yra nuolatinis ir vidinis sieloje vykstantis procesas: „Tai gimimas Šventojoje Dvasioje – tai rezultatas krikšto, kurį Kristus mums dovanoja savo velykiniu slėpiniu“.

Jėzaus Kristaus naujoji kunigystė

Mindaugas BUIKA

Didžiojo ketvirtadienio pamaldose Kristaus pavyzdžiu Popiežius plauna kunigų kojas

Mokymas apie amžinąjį gyvenimą

Analizuojant popiežiaus Benedikto XVI svarbų mokymą apie kunigystę, plačiai skleidžiamą šiemet celebruojamais Kunigų metais, verta susipažinti su jo homilija, sakyta per Didįjį ketvirtadienį vadovautas Paskutinės vakarienės šv. Mišias. Balandžio 1 dieną Romos vyskupijos katedroje, Laterano Šv. Jono Krikštytojo bazilikoje, vykusiose pamaldose  Šventasis Tėvas, atkartodamas Kristaus nuolankumo ir meilės nuolatinio apsivalymo reikalingai žmonijai gestą, nuplovė kojas dvylikai kunigų. Homilijoje jis komentavo Šv. Jono evangelijoje pateiktos Išganytojo atsisveikinimo kalbos prieš kančią ir mirtį baigiamąją maldą. Ši malda unikaliu būdu atskleidžia Didžiojo ketvirtadienio amžinąjį slėpinį: Jėzaus Kristaus naująją kunigystę ir jos pratęsimą pirmųjų apaštalų bei jų įpėdinių konsekracijoje, sakė Benediktas XVI. Aptardamas atskirus Išganytojo maldos teiginius, jis pirmiausia nurodė į amžinąjį gyvenimą patvirtinančius žodžius: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3). Ši pastaba natūraliai turi susilaukti didžiulio tikinčiųjų dėmesio, nes kiekvienas nori tokio (amžinojo) gyvenimo ir viliasi jį turėti.

Jėzaus Kristaus naujoji kunigystė

Mindaugas BUIKA

Mokymas apie amžinąjį gyvenimą

Analizuojant popiežiaus Benedikto XVI svarbų mokymą apie kunigystę, plačiai skleidžiamą šiemet celebruojamais Kunigų metais, verta susipažinti su jo homilija, sakyta per Didįjį ketvirtadienį vadovautas Paskutinės vakarienės šv. Mišias. Balandžio 1 dieną Romos vyskupijos katedroje, Laterano Šv. Jono Krikštytojo bazilikoje, vykusiose pamaldose  Šventasis Tėvas, atkartodamas Kristaus nuolankumo ir meilės nuolatinio apsivalymo reikalingai žmonijai gestą, nuplovė kojas dvylikai kunigų. Homilijoje jis komentavo Šv. Jono evangelijoje pateiktos Išganytojo atsisveikinimo kalbos prieš kančią ir mirtį baigiamąją maldą. Ši malda unikaliu būdu atskleidžia Didžiojo ketvirtadienio amžinąjį slėpinį: Jėzaus Kristaus naująją kunigystę ir jos pratęsimą pirmųjų apaštalų bei jų įpėdinių konsekracijoje, sakė Benediktas XVI. Aptardamas atskirus Išganytojo maldos teiginius, jis pirmiausia nurodė į amžinąjį gyvenimą patvirtinančius žodžius: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3). Ši pastaba natūraliai turi susilaukti didžiulio tikinčiųjų dėmesio, nes kiekvienas nori tokio (amžinojo) gyvenimo ir viliasi jį turėti.

Pašaukimas: rūpintis sielų išganymu ir išlaisvinimu

kun. Vytenis Vaškelis

Balandžio 14-ąją kunigystės 25-erių metų jubiliejų švenčiantis kunigas Vytenis Vaškelis gimė Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoje, užaugo Žaliakalnyje, toje pačioje Šv. Antano Paduviečio parapijoje, kur dabar jau devyneri metai klebonauja. Mūsų skaitytojai jį gerai pažįsta iš dvasingų pamokymų, kuriuos randa kone kiekviename penktadienio numeryje. Kitiems tikintiesiems jis dar gerai žinomas kunigas egzorcistas, padėjęs ne vienam išsivaduoti iš nelabojo pinklių ir taip išgydyti savo sielą ir kūną nuo didelių kančių.

Kryžiaus kelio eisena Kaune

Kryžiaus kelio eisena nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios

Didžiojo penktadienio vakare, po Kristaus kančios pamaldų Kauno Arkikatedroje ar kitose miesto bažnyčiose, tikintieji gausiai dalyvavo tradicinėje Kryžiaus kelio eisenoje, viešai paliudydami savo tikėjimą ir ištikimybę Viešpačiui, įsijausdami į jo kryžiaus kančią ir mirtį, atgailaudami už savo ir kitų žmonių nuopuolius.

Kryžiaus kelio eisena prasidėjo 20 valandą nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, tęsėsi Laisvės alėja bei Vilniaus gatve ir baigėsi Arkikatedroje Bazilikoje. Eisenai vadovavo ir šventąjį kryžių nešė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Viešpaties kančios kelią su degančiomis žvakėmis rankose giedodami ir melsdamiesi ėjo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, mieste tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, miesto tikintieji, jaunimas, nepabūgęs lietaus ir vėjo. Jie visi įvadinį žodį tarusio mons. Adolfo Grušo buvo paraginti įsimąstyti į Kryžiaus kelio stotis ir įsijausti į Jėzaus kančią, kurią visais laikais sukelia žmonių daromas blogis, prisiminti ir savo tėvynės sunkumus, skaudžią laisvės kainą.

Kryžiaus kelias Klaipėdoje

Eisena Klaipėdos gatvėmis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios link Lauryno Šumsko nuotrauka

Pirmą kartą Klaipėdos miesto istorijoje Didįjį penktadienį tikintieji apmąstė Kryžiaus kelią eidami miesto gatvėmis iš Kristaus Karaliaus į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Viešpačiui padovanojus saulėtą dieną, maldai susirinko tūkstantinė minia. Skambi giesmė, gilūs Kryžiaus kelio apmąstymai, pakili nuotaika ir noras liudyti miestui tikėjimą vienijo visus. Tikinčiųjų minia ėjo skubančio miesto gatvėmis, kaip anuomet Jėzus tarp prekeivių, turgininkų. Kiekvieną Kryžiaus kelio stotį keitėsi kryžiaus nešikai – ligoninių bendruomenės, Klaipėdos policijos, Lietuvos kariuomenės, tikybos mokytojų, katechetų, „Caritas“, tremtinių, parapijų atstovai – tai buvo klaipėdiečių kelias...

„Jeigu tautoje stigs meilės, viskas suirs“

Mūsų pašnekovas – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Neseniai minėjome Kovo 11-ąją. Gimtajame Lazdijų krašte ta proga Jums įteiktos Lazdijų rajono garbės piliečio regalijos. Kokie įspūdžiai iš šio renginio, kokie Jūsų ryšiai su gimtine, ką ji Jums reiškia? Turbūt čia prasidėjo Jūsų formavimasis siekiant kunigystės?

Mano jaunystė prabėgo Lazdijų rajone, Gudonių kaime. Mokiausi Seirijų vidurinėje mokykloje. Taigi į Dzūkijos žemę šaknis esu giliai įleidęs. Šis kraštas man labai brangus. Iš vaikystės turiu labai daug gražių prisiminimų. Turbūt pirmasis ir svarbiausias – gera, pamaldi motina, kuri nė vieno sekmadienio neapleisdavo be šv. Mišių. Paskui, kai šiek tiek ūgtelėjau, mokė katekizmo, vedė pirmosios išpažinties, šv. Komunijos. Žinoma, labai anksti Viešpats ją pasišaukė, neilgai džiaugiausi – tik 12 metų. Iš tos ankstyvos vaikystės dar vienas brangus prisiminimas ne tik Krikštonių klebonas kun. Reitelaitis, kuris visoje apylinkėje garsėjo savo mokslingumu ir kaip gydytojas, bet ir šiame krašte besislapstęs labai šventas kunigas Antanas Skeltys.

Gavėnios konferencija

Alvyra Grėbliūnienė

Sesuo Viktorija Autorės nuotrauka

Kiekvieno mėnesio 12 dieną Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje aukojamos šv. Mišios meldžiant  Palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo bei jo paskelbimo šventuoju.  Koplyčioje prie Jo relikvijų Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos  (PJMD) skyrių nariai iš įvairių parapijų prieš šv. Mišias meldžiasi rožinį, o po jų veda maldos pusvalandį. Kovo 12 dieną tai atliko PJMD Panaros pilnų namų bendruomenės (PNB)  skyriaus nariai. Prieš šv. Mišias vyko konferencija „Viešpaties Gailestingumas, Gavėnia ir pal. Jurgis Matulaitis“, kurią vedė ses. Viktorija MVS. Ji pažymėjo, kad Gavėnios laikotarpiu Bažnyčia kalba apie kryžių ir kančią. Kryžiaus ir kančios tema taip pat labai svarbi pal. Jurgiui: daugelyje vietų savo „Užrašuose“ t. Jurgis dėkoja Dievui už kryžiaus patirtį savo paties gyvenime. Jo vyskupiškasis šūkis Nugalėk blogį gerumu spinduliuoja nuolatiniu Dievo kvietimu atverti širdis Jo Gailestingumui, priimti Jo Kryžiaus pergalės vaisius.  

„Gavėnia. Velykos. Sekminės“

Lina Mažeikaitė,

Vilkaviškio vyskupijos Parapijinės katechezės
ir religinio švietimo centro referentė

Užsiėmimuose – Šakių dekanato tikybos mokytojai. Centre – seminaro vedėjas kun. Rytis Baltrušaitis

Gavėnios metu Vilkaviškio vyskupijos katechetams ir tikybos mokytojams, kurie parapijoje dirba su vaikais, paaugliais ir suaugusiais, vyko seminaras „Gavėnia, Velykos. Sekminės“. Metodiniai užsiėmimai buvo organizuoti Prienuose, Šakiuose, Seirijuose ir Vilkaviškyje. Seminaro metodika buvo parengta pagal lenkų metodiką, kuri buvo pristatyta Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro organizuotame seminare 2009 m. vasarą. Metodikos ypatumas – labiau įsigilinti į Gavėnios, šv. Velykų ir Sekminių, kaip ypatingų momentų, švenčiamų liturgijoje ir išgyvenamų asmeniškai, esmę ir prasmę. Pirmoji seminaro dalis – Gavėnia –slap kelias į Prisikėlimo džiaugsmą. Dalyviai dirbo su Gavėnios šalies žemėlapiu, kuriame turėjo pavadinti visus objektus, po to sukurti šiai šaliai himną. Visus metodus papildė teorinė dalis, kurioje buvo pristatoma Gavėnios laikotarpio esminiai momentai. Antroji dalis – Velykos: Jėzaus Prisikėlimas – naujo gyvenimo šaltinis. Nagrinėta, kas yra prisikėlimas. Aktyvinimo metoduose dalyviai turėjo įsijausti į Prisikėlimo liudytojų vaidmenį ir interviu metodu atsakinėti į žurnalistų užduodamus klausimus apie kelyje į Emausą vykusius įvykius.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Legionierių šventė

Grupė legionierių su klebonu kun. Antanu Gutkausku (priekyje) po šv. Mišių

Rietavas. Narių gausa bei aktyvia veikla garsėja Telšių vyskupijoje veikiantis Švč. Mergelės Marijos legionas. Tai yra Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje dirbusio mons. Kazimiero Gaščiūno (1926-2009) nuopelnas. Būdamas legionierių dvasios tėvu ir kuruodamas šioje vyskupijoje veikiančius legionus, mons. K. Gaščiūnas ne tik skatino legionierių veiklą, bet ir plėtė jų ratą. Ypač veiklūs yra Telšių, Plungės ir Rietavo parapijų Švč. Mergelės Marijos legionai.

Kam Kovo 11-osios aktas – farsas

Gintaras Visockas

Autoriaus nuotrauka

Kovo 18-ąją Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje „Ekspress-nedelia“ pasirodė Jurijaus Dolinskio straipsnis „Šventė su neapykantos ašaromis akyse“ apie sudėtingus Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius. Perskaičius straipsnį susidaro įspūdis, jog Lietuvos rusų bendruomenėje  pradeda formuotis nerimą keliančios, nedraugiškos, tiksliau tariant, antilietuviškos tendencijos. Jau rašėme, kad rusų kalba Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje „Litovskij kurjer“ pasirodė nepasirašyta publikacija „Ar rusų Lietuvoje nėra?“, informuojanti, kad Kovo 11-osios šventinę eiseną Vilniuje Lietuvos rusų bendruomenės atstovai ignoravo. Tame straipsnyje teigiama, jog kai kurie Lietuvos rusai neatėjo į mūsų Nepriklausomybės šventę todėl, kad nekenčia mūsų Kovo 11-osios akto, kad mūsų nepriklausomybę laiko farsu bei politinėmis intrigomis.