2010 m. balandžio 14 d.
Nr. 28
(1813)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nenuėjęs užmarštin

Benjaminas ŽULYS

Prof. A. Stancevičiaus bendradarbis
ir bendramintis prof. Algirdas Juozas
Motuzas pristato monografiją
„Profesorius Antanas Stancevičius
apie gyvenimą, žmones ir save“

Memorialinė lenta Lietuvos
žemės ūkio rūmuose

„Maža valstybė turi siekti, kad kiekvienas jos ūkininkas užaugtų tikra tvirtove, atsparia svetimai įtakai, pasiryžusia savo interesus ginti visomis išgalėmis. Mažiausias kintantis šalies gyventojas yra šeimos ūkininkas. Jis sukuria ne tik verslo sąlygas, bet ir gyvenamąją aplinką su visa išpuoselėta infrastruktūra, kuri vadinasi tėviškė. Iš tėviškės sąvokos išauga ir tėvynės supratimas, meilė ir pasiaukojimas jai. Taip formuojasi sąmoninga valstybės visuomenė“, – šiuos žodžius prieš daugelį metų parašė vienas iškiliausių Lietuvos žemės ūkio politikų, pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, vėliau – garbės pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos herbologų draugijos pirmininkas, padėjęs pamatus naujai mokslo šakai agrofitocentologijai, profesorius Antanas Stancevičius. Šiemet minime jo gimimo  90-metį. Deja, prieš porą metų šis žmogus išėjo į amžinybę.

Į Lietuvos žemės ūkio rūmus pagerbti žymųjį  mokslininką  susirinko gausus būrys jį pažinojusių kolegų, buvusių mokinių, bendraminčių. Ta proga ŽŪR fojė buvo atidengta skulptoriaus Stasio Žirgulio atminimo lenta su prof. A. Stancevičiaus bareljefu ir pristatyta profesoriaus mokinio, o vėliau – bendradarbio ir bendraminčio profesoriaus Algirdo Juozo Motuzo monografija „Profesorius Antanas Stancevičius apie gyvenimą, žmones ir save“. Minėjime buvo prisimintas A. Stancevičiaus nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Kaip autorius ir konsultantas, jis dalyvavo rengiant Lietuvoje leistas bendrąsias enciklopedijas, aktyviai skiepijo jaunimui mokslinio darbo pagrindus, ilgą laiką buvo Lietuvos žemdirbystės, Botanikos institutų, Žemės ūkio akademijos (universiteto) tarybos nariu, prasidėjus Atgimimui, buvo pirmasis šios aukštosios mokyklos tarybos pirmininkas. Apie jo daugiaplanę veiklą ir pasakoja 450 puslapių monografija. Jos autorius ir sudarytojas A. J. Motuzas pasakojo, kad knygos sumanymo idėja jam kilo dar A. Stancevičiui esant gyvam. Su juo pačiu buvo aptarta knygos koncepcija, sandara, turinys, dizainas, iš jo paimta dalis interviu, padaryta nemažai garso įrašų, nuotraukų. Knygos autorius sakė, kad šis leidinys – tai gyvas pokalbis, žmogaus gyvenimo apibendrinimas. Atviras, nuoširdus, demokratiškas, be draudžiamų zonų – apie viską galima kalbėti. Pats A. Stancevičius yra sakęs, kad nėra dalykų, kurių nebūtų galima aptarti. Jis norėjo, kad knyga skambėtų šiuolaikiškai, kad žmonės jos ieškotų, diskutuotų dėl joje publikuojamų temų svarbos. Autorius išvardijo nemažai A. Stancevičiaus kolegų, vadovų, specialistų, kurie pateikė daug medžiagos apie žymųjį profesorių. Deja, knygos sutiktuvių profesorius nesulaukė… (Beje, išsamus rašinys apie prof. A. Stancevičių buvo publikuotas ir „XXI amžiuje“.)

Knygoje ir minėjime buvo prisiminta, kad prof. A. Stancevičius daug kalbėjo ir rašė apie kooperacijos svarbą, aiškino, kad dabartinėmis sąlygomis kooperacija tai ne buvusi kolūkių sistema, ir reikia ją tinkamai panaudoti. Gražiai atsisveikinęs su ŽŪR, Kupiškio rajone profesorius ėmė vadovauti  kelis grūdų augintojų kooperatyvus jungusiam techninių paslaugų kooperatyvui „Kotenas“. Deja, kaip sakė A. J. Motuzas, dėl negražios ekonominės politikos veikėjų sukeltų intrigų A. Stancevičius iš tų pareigų pasitraukė. Jam tai buvo didelis moralinis smūgis. Bet kooperatyvai ir toliau steigėsi. Minėjime ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas pažadėjo, kad pagerbiant profesorių bus pastatyta kooperatinė pieno perdirbimo įmonė.

Iš profesoriaus idėjų žemės ūkio pertvarkos srityje ypač įsimintinas perspėjimas dėl besiformuojančios turtinės nelygybės kaime: jis gerokai anksčiau įspėjo, kad Lietuva gali tapti „ponų“ ir „baudžiauninkų“ kraštu. Todėl propagavo gerąją prieškario Lietuvos ūkininkavimo patirtį, pasisakė už vidutinio dydžio kelių šimtų hektarų šeimos ūkį, kaip Lietuvos žemės ūkio pagrindą. Profesorius piktinosi, kad Seimo priimti įstatymai leidžia oligarchams spekuliaciniais  tikslais Lietuvoje supirkinėti žemes ir siūlė sudaryti sąlygas kurtis vidutiniams ūkiams ir kaimo turizmo sodyboms, kad į kaimą grįžtų jį mylintys žmonės, ypač – jaunimas. Nes kaimas yra lietuvių kalbos ir lietuvybės šaltinis.

A. Stancevičius nebuvo siauro akiračio mokslininkas: jis kolekcionavo paveikslus, jais nukabinėtos jo buto sienos Kaune, Kęstučio gatvėje. Apie tai minėjime papasakojo ir profesoriaus sūnus Antanas. Profesoriui patiko ir literatūra, muzika, ypač – klasikinė. Per netrumpą savo gyvenimą jis sukaupė daugybę knygų, meno albumų, plokštelių. Be to, rašė eilėraščius.

Minėjime koncertavo LŽŪU choras „Daina“, kuriame prieš daugelį metų dainavo tuometinis studentas Antanas Stancevičius.

Kaunas
Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija