2010 m. balandžio 21 d.
Nr. 30
(1815)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Palaidotas Lenkijos prezidentas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Laidotuvių procesijoje Krokuvoje –
prezidento artimieji
Nuotrauka iš „Rzeczpospolita“

Sekmadienį Krokuvoje (Lenkija) palaidotas Rusijoje prie Smolensko, netoli Katynės, kur 1940 m. pavasarį buvo nužudyta apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų, aviakatastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo žmona Maria Kaczynska. Kiti lėktuvu skridę ir žuvę Lenkijos piliečiai, tarp kurių daug žymių politikų, ginkluotųjų pajėgų aukštų karininkų, laidojami šią savaitę ar dar vėliau. Lenkijoje nuo kovo 11 dienos paskelbtas gedulas truko visą savaitę. (Lietuvoje gedulas buvo paskelbtas balandžio 12-14 dienomis ir laidotuvių dieną - balandžio 18-ąją.) L. Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės vyko Krokuvoje balandžio 18 dieną. Į laidotuves dėl Europą gaubusių vulkaninių dulkių debesų neatvyko JAV prezidentas Barakas Obama, Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kai kurių kitų valstybių lyderiai. Laidotuvėse dalyvavo į Krokuvą atvykę Čekijos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai Vaclavas Klausas, Laslo Šojomas, Horstas Kioleris, Dmitrijus Medvedevas, Dalia Grybauskaitė, Valdis Zatleris, Viktoras Janukovyčius, Michailas Saakašvilis, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos premjerai, kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė į Krokuvą vyko automobiliu.


Islandijos ugnikalnio pelenai kelia sumaištį

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Islandijoje išsiveržusio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio sukeltos problemos beveik paralyžiavo Europos oro erdvę. Lėktuvų skrydžiai atšaukti daugelyje Europos valstybių, oro uostuose laukia tūkstančiai keleivių. Ypač sunerimę iš tolimų kraštų į Europą atvykę žmonės – japonai, amerikiečiai, iš Kanados ir Australijos atvykę turistai. Prieš savaitę vulkaninių pelenų ir dulkių debesys pradėjo plisti po įvairių žemyno kraštų oro erdves. Ugnikalnis Islandijos šiaurėje išsiveržė dar kovo 21 dieną, bet iš pradžių jis pakenkė tik Islandijos gyventojams. Nuo balandžio 15 dienos vidurdienio visiškai nutraukti skrydžiai Islandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos oro erdvėje. Balandžio 16 dienos ryte skrydžių apribojimus paskelbė Prancūzija, Vokietija, Estija. Latvija, Lenkija, Lietuva. Belgija, Olandija ir Portugalija nuo balandžio 16 dienos vakaro visiškai uždarė savo oro erdves. Balandžio 15–17 dienomis iš Ispanijos išskrido tik dešimtadalis planuotų lėktuvų reisų, o nuo balandžio 18 dienos lėktuvų skrydžiai iš šios šalies visai nutraukti.


Lenkijos prezidento žūtis stiprina abiejų tautų solidarumą

Edmundas Simanaitis

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio, jo žmonos Marios bei šalies politinio bei šviesuomenės elito žūtis skaudžiu aidu atsiliepė visose demokratinėse šalyse. Lenkiją ištikusi nelaimė palietė ir Lietuvą – juk abiejų valstybių istorija liudija buvus daug istorinių, politinių, valstybinių, kultūrinių sąsajų. Vėl iškyla  prisiminimai apie  praėjusio amžiaus įvykius, lėmusius itin skaudžių pasekmių Europos šalims, taigi ir Lenkijai bei Lietuvai.


Ciniško gedulo paradas

Vitalijus Balkus

Lėktuvai kartais krenta. Per paskutiniuosius 10 metų per lėktuvų avarijas (be karinių ir sportinių) žuvo per 5000 žmonių. Žuvo ir politikai, mokytojai, žuvo mūrininkai ir santechnikai, teisuoliai ir nusikaltėliai. Ir net vienas valstybės vadovas – Makedonijos prezidentas Borisas Traikovskis. Neabejotinai bet kokia katastrofa – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija, kaip karas, stichinė nelaimė ar teroro išpuolis. Laikiausi, laikausi ir laikysiuos nuostatos, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, kurios praradimas, ypač tragiškos nelaimės metu, yra neatitaisoma blogybė. Tačiau kartais tokio skaudaus įvykio akivaizdoje verta pasižiūrėti į tai, kas įvyko ir vyksta, šiek tiek kitu kampu. Pateiksiu kelis skaičius: per Bosnijos karą  žuvo 110 000–200 000, per Irako karą žuvo per 120 000  civilių, per didžiausią XX a. dešimtmečio nusikaltimą žmonijai – 1994 metų genocidą Ruandoje – nuo 800 000 iki 1 000 000  nekaltų žmonių. O kur dar Afganistano okupacija, Kosovas ir kiti išorinių jėgų inspiruoti konfliktai, pusšimtį metų trunkantis Artimųjų Rytų konfliktas? Aš jau nekalbu apie tokias „smulkmenas“ kaip po NATO demokratizatorių bombomis žuvę puspenkto tūkstančio taikių serbų.


Minčių duobės

Vilius Bražėnas

Kiekvieną Lietuvos pavasarį ratus sukrečia po žiemos įšalo atsivėrusios duobės kelio dangoje. Panašiai pavasarį pagyvėjus eismui minčių keliuose, juose atsiveria „duobės“, sukrečiančios minčių kelių keleivių mąstyseną. Štai pora pavyzdžių iš vieno „keleivio“ patirties.

V. Terleckas ir revanšistai

Ko tik nepribumbliuoja nepakantumo Lietuvos istorinei didybei karštlige sergantys, kiek žinia, iš LR iždo paramą gaunantys kai kurie mūsų istorikai. Net humoristus gali prajuokinti jų dažnas blusinėjimasis ieškant antiistorinių blusų Lietuvos istorinio lokio gauruose.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija