2010 m. balandžio 23 d.
Nr. 31
(1816)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato penkmetis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su buvusiu
Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu
ir jo žmona Maria

Šią savaitę minint popiežiaus Benedikto XVI pontifikato penktąsias metines – 265-uoju apaštalo šv. Petro įpėdiniu jis konklavoje buvo išrinktas 2005 metų balandžio 19 dieną ir po penkių dienų, balandžio 24-ąją, įvyko iškilminga inauguracija – apžvelgiami Šventojo Tėvo nuveikti darbai valdant 1,2 milijardo narių turinčią Katalikų Bažnyčią. Penkerių metų laikotarpis nėra ilgas – pontifikatas tik įsibėgėja, bet visi komentatoriai  pripažįsta, kad padaryta tikrai daug grąžinant religiją į viešąją erdvę sekuliarizuotoje visuomenėje bei gailestingąjį ir mylintį Dievą į išsiilgusio žmogaus širdį.

Apaštalinės kelionės

Penkmečio sukaktuvės minimos tuoj po Benedikto XVI vizito į Maltą, todėl pontifikato statistikos analizėje pirmiausiai nurodomos apaštalinės kelionės. Nors dabartinis Šventasis Tėvas nėra toks entuziastingas keliautojas kaip jo pirmtakas Dievo tarnas Jonas Paulius II, tačiau 14 užsienio kelionių (šiemet numatytos dar keturios) tikrai yra reikšmingas ir šio pontifikato bruožas. Kaip ir galima buvo tikėtis, didžioji dalis Benedikto XVI vizitų yra skiriami Europos šalims, nes būtent mūsų žemynas yra atsidūręs sunkiausioje „tikėjimo krizėje“ ir būtent jam reikia didžiausių evangelizacijos pastangų. Šventojo Tėvo įtikinami paraginimai statyti Kristų į mūsų tikėjimo, vilties ir meilės centrą ir vadovautis Evangelija sprendžiant svarbiausias problemas susilaukė plataus atgarsio milijoninių minių susibūrimuose tiek 2005 metais pasaulinėje jaunimo dienoje Kelne (Vokietija), tiek 2006 metų pasaulio šeimų kongrese Sevilijoje (Ispanija).

Ir kelionės į kitų kontinentų šalis – 2007 metais į Braziliją, 2008-aisiais į Jungtines Valstijas ir Australiją, 2009 metais į Kamerūną ir Angolą buvo svarbios Bažnyčios socialinio ir moralinio mokymo sklaidai. Kelionių metu popiežius Benediktas XVI kalbėjo įvairiausiais klausimais – nuo ekologijos iki ekonominio teisingumo, nuo gyvybės gynimo iki seksualinio išnaudojimo. Ypač svarbi buvo jo 2009 metų piligrimystė į Šventąją Žemę (Jordaniją, Izraelį ir Palestiną), kurioje išreikštas solidarumas vargstantiems vietos krikščionims ir nutiesti nauji tiltai tarpreliginiuose santykiuose su islamu. Šventasis Tėvas kvietė taikiai spręsti ilgalaikius regiono tautų konfliktus, atsisakant nepateisinamų smurto priemonių, o ypač terorizmo.

Sinodai ir enciklikos

Kelionės į Šventąją Žemę rezultatas – šių metų spalio mėnesį šaukiama Artimiesiems Rytams skirta Vyskupų Sinodo asamblėja. Pažymėtina, kad Vyskupų Sinodo, kaip svarbiosios Bažnyčios hierarchų kolegialumo institucijos, veikimas yra svarbus popiežiaus Benedikto XVI pontifikato bruožas. Iki šiol Sinodo asamblėjos įvairių svarbių bažnyčios gyvenimo klausimų svarstymui buvo šaukiamos kas trejus–ketverius metus, bet dabartinis Šventasis Tėvas jas rengia beveik kasmet: 2005 metais pasaulio vyskupai rinkosi į Romą gilinti mokymą apie Eucharistiją, 2006-aisiais – apie Šventąjį Raštą, o 2008 metais domėjosi Afrikos Bažnyčios padėtimi. Po kiekvienos Sinodo asamblėjos rengiami Popiežiaus apaštaliniai paraginimai ir netrukus laukiama pasirodant dokumento, skirto Dievo Žodžiui.

Bažnyčios magisteriumui yra svarbios ir popiežiaus Benedikto XVI paskelbtos trys enciklikos – „Deus Caritas Est“ (2005), „Spe Salvi“ (2007) ir „Caritas in Veritate“ (2009) – savo gilumu ir išsamumu patvirtinusios, kad Šventasis Tėvas yra vienas didžiųjų teologų bent pastarųjų dviejų šimtmečių laikotarpyje. Tai, kad dviejų enciklikų pavadinimuose yra sąvoka „caritas“ (lot. „meilė“), liudija, kad savo mokyme Benediktas XVI meilę ir gailestingumą stato į Bažnyčios ir visuomenės gyvenimo centrą. Šių dienų žmonėms, dažnai išgyvenantiems sunkią moralinę sumaištį, įtikinamas Jėzaus Kristaus, kaip didžiojo meilės šaltinio, pateikimas yra svarbus ženklas išganymo vilties stiprinimui. Pagaliau trečiojoje socialinėje enciklikoje patvirtinama, kad socialinis teisingumas yra neatskiriamas nuo krikščioniškos meilės koncepcijos ir ekonominio bei politinio gyvenimo praktikoje.

Ekumeninės iniciatyvos

Popiežius ištikimai įgyvendina savojo pontifikato pradžioje duotą pažadą, kad siekimas visų krikščionių vienybės bus vienu pagrindinių jo veiklos bruožų. Stebėtojai vieningai sutaria, kad neabejotina Benedikto XVI sėkmė – pagerėję santykiai su pasaulio stačiatikiais – tiek su Konstantinopolio patriarchatu, tiek ir su Rusijos  Stačiatikių Bažnyčia, su kuria praėjusiame  pontifikate dėl daugelio priežasčių jie buvo gerokai pašliję. 2009 metais Vatikanas pagaliau užmezgė normalius ambasadų (nunciatūros) lygio diplomatinius santykius su Rusija, o tos šalies stačiatikių hierarchai vis dažniau pabrėžia savo vieningumą su Romos vyskupu kritiškai vertinant kultūros sekuliarizacijos pasekmes.

Kita unikali Šventojo Tėvo ekumeninė iniciatyva yra apaštališkos konstitucijos „Anglicanorum coetibus“ paskelbimas praėjusių metų rudenį. Ji įgalino anglikonus įsijungti į Katalikų Bažnyčią, išlaikant savo bendruomenišką savitumą per personalinių ordinariatų steigimą. Tokiu būdu katalikybei artimi Anglikonų Bažnyčios nariai ar jų grupės, kurios nepritaria Evangelijos mokslui prieštaraujančioms tendencijoms protestantų aplinkoje (homoseksualų ir moterų kunigystei), galės priimti Romos globą, kartu išsaugodamos savo specifines liturgines tradicijas.

Dėmesys liturgijai

Popiežius Benediktas XVI didelį dėmesį savo kalbose bei raštuose skiria liturgijai. Pasak vieno apžvalgininko, jo uždavinys yra išlaikyti pusiausvyrą tarp Vatikano II Susirinkimo pradėto atsinaujinimo bei reformų ir Bažnyčios tradicijos, šį procesą vadinant „inovacijos tęstinume“. 2007 metais paskelbtame dokumente (motu proprio) „Summorum Pontificum“ jis leido be jokių apribojimų  naudoti senąją Tridento lotynų kalbos liturgiją, pabrėždamas, kad ši neordinarinė forma turi būti naudojama tradicinių pažiūrų tikinčiųjų grupių pageidavimu. Tiesa, atsižvelgiant į žydų pageidavimus kiek vėliau tradicinė Didžiojo penktadienio malda už judėjų atsivertimą („pro conversione Judaerum“) buvo pakeista tiesiog malda už žydus („oremus et pro Judaeis“), prašant jų širdžių apšvietos.

Neseniai susitikęs su grupe Brazilijos vyskupų Šventasis Tėvas dar kartą perspėjo dėl netinkamų liturginių eksperimentų, kurie nepriartina Kristaus, bet išstumia Jį iš bendruomeninio gyvenimo dėmesio centro. „Eucharistijos aukos slėpinys yra per didelis, kad būtų galima toleruoti dviprasmybes ir vadinamąjį supaprastinimą“, – sakė popiežius Benediktas XVI. 2009 metų pradžioje atšaukta ekskomunika keturiems Šv. Pijaus X draugijos (lefebvristų) vyskupams įgalino suintensyvinti dialogą su tradicionalistais. Komentatoriai pažymi, kad Šventojo Tėvo siekis gaivinti tradicines katalikiškojo pamaldumo formas susilaukė kiek netikėto populiarumo tarp Vakarų jaunimo. „Daugybė jaunų žmonių ėmė vakarais adoruoti Švenčiausiąjį sakramentą ir šio sociologinio fakto negalima ignoruoti“, pažymi vienas apžvalgininkas. Kita vertus, tam tikra liberali vadinamosios „posusirinkiminės kartos“ dalis sutiko minėtas Popiežiaus dvasingumo gaivinimo iniciatyvas su beveik neslepiamu priešiškumu, vadindama tai neva bandymu „sugrįžti į viduramžius“.

Teminiai metai ir susitikimai

Tarp kitų svarbių pastoracinių Benedikto XVI sprendimų galima nurodyti 2008–2009-aisiais celebruotus Šv. Pauliaus metus, kuriais siekta atnaujinti krikščioniškojo atsivertimo sampratą ir skatinti misijų entuziazmą. Dabar baigiamais švęsti Kunigų metais Šventasis Tėvas taip pat nori pabrėžti padėką Dievui už didžiąją kunigystės dovaną, nepakeičiamą Bažnyčios ir pasaulio tarnystėje. Per pastaruosius penkerius pontifikato metus popiežius Benediktas XVI vadovavo šešioms kanonizacijos apeigoms, kurių metu buvo paskelbti 28 nauji Bažnyčios šventieji. Tuo pačiu laikotarpiu 63 beatifikacijos iškilmėse Šventojo Tėvo deleguoti hierarchai paskelbė 774 palaimintuosius. (Skaičius neįprastai didelis, bet reikia pabrėžti, kad čia įtrauktos ir grupinės beatifikacijos, pavyzdžiui, palaimintaisiais per vienas iškilmes paskelbta daugiau kaip 500 Ispanijos pilietinio karo aukų.)

Didžiulio susidomėjimo susilaukė popiežiaus Benedikto XVI (Jozefo Ratcingerio) knyga „Jėzus iš Nazareto“, kurios pirmoji dalis publikuota 2007 metų balandžio 16 dieną, minint Šventojo Tėvo 80-ąsias gimimo metines. (Šios knygos, išplatintos pasaulyje milijoniniais tiražais, antrosios dalies pasirodymo laukiama jau netrukus.) Vatikano statistika skelbia, kad 2005–2009 metais su popiežiumi Benediktu XVI bendrosiose audiencijose ir kituose masiniuose renginiuose susitiko beveik 13,5 milijono žmonių, Per tą patį laikotarpį Šventasis Tėvas privačiai susitiko su 197 valstybių vadovais, monarchais ir kitais žymiais politikais iš 99 pasaulio šalių ir tarptautinių organizacijų. Kai kurie jų siekė gauti Popiežiaus patarimus po kelis kartus: štai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su Benediktu XVI susitiko net keturis kartus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija