Pavasaris Lietuvoje miškasodžio metas
Vytautas Žeimantas
|
Grupė talkininkų - žurnalistai
ir miškininkai po miškasodžio
talkos Juodšilių girininkijoje
Autoriaus nuotrauka
|
|
Juodšilių girininkijos darbuotojai.
Iš kairės Genadijus Morozas,
Rimvydas Musteikis, Dainius
Adžgauskas ir Vaidotas Keršys
Autoriaus nuotraukos
|
Žurnalistų talka
Savaitgalį Vilniaus miškų urėdija pakvietė į miškasodį
žurnalistus, besidominčius ekologinėmis ir gamtos temomis. Talka
vyko netoli Rudaminos, Juodšilių girininkijoje. Kartu su miškininkais
iš Generalinės bei Vilniaus miškų urėdijų jaunas eglutes sodino
žurnalistai iš Lietuvos ir Baltijos televizijų, Lietuvos ir Žinių
radijo, XXI amžiaus, Lietuvos aido, Tėviškės gamtos Mūsų
girių, kitų periodinės spaudos leidinių.
Džiugu, kad pavasarinės žurnalistų miškasodžio
talkos tampa gera tradicija. Kartu su kolegomis jau teko sodinti
miškus Ukmergės, Nemenčinės, Vilniaus, Valkininkų miškų urėdijoms
priklausančiuose miškuose. Ir visada iš tokių talkų grįžti su pakilia
nuotaika.
Gerai, kad žurnalistai nekerta miškų, o juos sodina,
atkuria. Deja, dabar virš Lietuvos miškų valstybinių ir privačių
yra pakibęs Damoklo kardas. Atsiranda žmonių, kuriems labiau rūpi
vienadienė nauda kuo daugiau iškirsti miško ir gauti kuo didesnį
pelną. Bandoma tikinti, kad kertant miškus galima sėkmingai mažinti
ekonominės krizės pasekmes. O apie Lietuvos žmogų, kuriam miškas
nuo senų senovės buvo šventa vieta, dvasinės atgaivos aplinka, mažai
tegalvojama.
Žmonėms, mylintiems ir saugantiems gamtą, miškasodis
tampa ritualu, šventu darbu. Beje, šioje veikloje gerai talkina
ir šalies miškų urėdijos, kurios šį pavasarį numatė atkurti beveik
9000 ha valstybinių miškų. Iš 42 miškų urėdijų daugiausia miškų
kirtavietėse dabar sodina Ukmergės miškų urėdija 440 ha. Panevėžio
miškų urėdijoje atkurti numatyta 397 ha, Biržų 370 ha, Šiaulių
350 ha, Joniškio 346 ha, Kuršėnų 337 ha.
Daugiau kaip po 300 ha atkūrė Mažeikių ir Tauragės
miškų urėdijos. Nemažai miškų atsodinama ir su talkininkų pagalba.
Prie šių hektarų prisidės ir mūsų žurnalistų pasodintas 1,5 ha ploto
eglynėlis Juodšilių miške.
Talkininkai nepamiršo ir savo tikrosios profesijos.
Po talkos pradėjo dirbti net keturios televizijos kameros, sukosi
diktofonai, spragsėjo fotoaparatai. Paskui prie laužo pabendrauta
su miškininkais ir tarpusavyje. Bendras darbas, tiesioginis bendravimas
su miškininkais žurnalistams tik į naudą. Taip bus lengviau susigaudyti
įvairiose Lietuvos miškų problemose, miškininkų veikloje.
Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui
Miškininkai teisingai elgiasi, kad neapsiriboja
vien tik talka, medžių sodinimu. Šiemet daug kur miškasodis buvo
paženklintas ir noru prasmingai paminėti Žalgirio mūšio 600 metų
jubiliejui, kad Lietuvoje suoštų nauji ąžuolynai ir girios, skirtos
šiai garbingai pergalei.
Antai Kretingos miškų urėdijos Lenkimų girininkijoje
buvo apsodintas 11,65 ha plotas. Simboliškai 600 ąžuolų Žalgirio
mūšio 600 metų jubiliejui pažymėti pasodino garbingi Kretingos rajono
piliečiai, svečiai bei pagalbininkai. Čia buvo atidengtas L. Ruginio
sukurtas koplytstulpis.
Marijampolės miškų urėdijoje Lietuvos ir Lenkijos
pasienyje prie Liubavo kaimo Lietuvos ir Lenkijos miškininkai kartu
sodino naują mišką, skirtą Žalgirio mūšio jubiliejui.
Ąžuolai buvo sodinami ir Šakių miškų urėdijai
priklausančiame Šilininkų miške. Čia miškininkai kartu su VšĮ Gerumo
ąžuolas, dalyvaujant prezidentui Valdui Adamkui, surengė gražią
šventę ąžuolų sodinimą Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti. Per
talką gamtai neabejingi žmonės pasodino net pusketvirto tūkstančio
ąžuoliukų..
Man atrodo, kad šis jūsų savanoriškas, niekieno
neverčiamas susibūrimas yra tikriausias mūsų valstybės 1000-mečio
ir Žalgirio mūšio paminėjimas, po talkos susirinkusiems kalbėjo
V. Adamkus. Meilę gamtai pajutau dar gimnazijoje, Kaune. Gyvenau
pro langus žiūrėdamas į Kauno ąžuolyną. Čia ir gimė pirmoji mano
meilė gamtai, medžiams. Todėl dabar, kai matau, kaip kas nors bando
bent vieną medį nupjauti, atrodo, kad peiliu traukia man per širdį.
Ukmergės miškų urėdijos miškininkai kartu su faneros
gamyklos UAB Likmerė darbuotojais irgi surengė miško sodinimo
talką. Į ją pakvietė svečių iš Latvijos, Lietuvos aplinkos ministerijos,
kitų įstaigų ir organizacijų. O Kernavės girininkijos Draučių miške
buvo sodinamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtą
miškas. Čia į talką atvyko ir Seimo nariai.
Nors šiuo metu vyksta aktyvi šmeižto kampanija
prieš valstybinius miškininkus, mes dabar pasinėrę į vieną prasmingiausių
darbų miškasodį, teigė talkoje dalyvavęs Generalinis miškų
urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Naujų miškų galėjo būti ir daugiau
Per miškasodį, kaip sakė Generalinės miškų urėdijos
Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis, ne
tik atkuriami iškirsti medynai, bet ir veisiami nauji miškai. Juos
šiemet miškų urėdijos įveis 786 ha plote. Daugiausia naujų miškų
atsiras Marijampolės (102 ha), Panevėžio (78 ha) ir Šalčininkų (75
ha) miškų urėdijose. Įveisiamų naujų miškų plotai galėtų būti didesni,
nes miškų urėdijos yra išauginusios pakankamai miško sodmenų, tačiau
beveik trečdalis miškų urėdijų neturi galimybės įveisti naujų miškų,
nes apskritys joms neperdavė tam tikslui skirtų žemių.
© 2010 XXI amžius
|