2010 m. gegužės 14 d.
Nr. 37
(1822)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Mirė Vatikano diplomatas kardinolas Luidžis Podžis

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Luidžis Podžis

Rūpinimasis santykiais su naujomis Afrikos valstybėmis

Mirus žymiam Vatikano diplomatui italui kardinolui Luidžiui Podžiui, vadovavusiam Šventosios Romos Bažnyčios slaptajam archyvui ir bibliotekai, popiežius Benediktas XVI prisiminė jį kaip rūpestingą Šventojo Sosto bendradarbį. Kardinolas L. Podžis, miręs gegužės 4 dieną Romoje, sulaukęs 92 metų, „visada ir visur rodė pagirtiną atsidavusio kunigiško uolumo ir ištikimybės Evangelijai pavyzdį“, – rašė Šventasis Tėvas užuojautos telegramoje velionio artimiesiems.

Luidžis Podžis gimė 1917 metų lapkričio 25 dieną Italijos šiauriniame Piačenzos mieste. Po mokslų vietinėje kunigų seminarijoje 1940 metų liepos 28 dieną gavo kunigystės šventimus. Tęsti studijų buvo išsiųstas į Romą, kur 1940–1944 metais mokėsi Popiežiškajame Athenaeum (Šv. Apolinaro) universitete ir 1944–1946 metais Vatikano diplomatus rengiančioje Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje. Apsigynė Bažnyčios kanonų teisės doktoratą. Studijų metais darbavosi įvairių Romos parapijų pastoracinėje tarnystėje.

Nuo praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio vidurio įsijungia į Vatikano valstybės sekretoriato veiklą santykių su užsienio valstybėmis sektoriuje. 1960 metais, gavęs prelato titulą, paskiriamas apaštaliniu delegatu. Jo užduotis – normalizuoti Bažnyčios struktūrų teisinę padėtį ir santykius su Šventuoju Sostu tuomet nepriklausomybę iškovojusiose buvusiose Prancūzijos kolonijose Šiaurės ir Vidurio Afrikoje. 1965 metų balandžio 3 dieną konsekruojamas tituliniu arkivyskupu ir paskiriamas nuncijumi šio regiono šalyse (Kamerūne, Gabone, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Čade, Konge (Brazavilis)). Nuo 1969 metų dirbo nuncijumi Lotynų Amerikos valstybėje Peru.

„Ostpolitik“ misija komunistinėse šalyse

Atšauktas į Romą arkivyskupas L. Podžis 1973 metais paskiriamas nuncijumi su ypatingais įgaliojimais pagerinti Šventojo Sosto santykius su tuometiniais komunistiniais režimais Rytų Europos šalyse – Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. 1974 metais, užmezgus Šventojo Sosto diplomatinius santykius su Lenkija, arkivyskupas L. Podžis paskiriamas vadovauti Vatikano delegacijai nuolatiniams kontaktams su šios šalies komunistine vyriausybe. Tokiu būdu arkivyskupas L. Podžis tapo centrine figūra įgyvendinant tuometinio Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Agostino Kozarolio vadinamąją „Ostpolitik“, kuria buvo siekiama užtikrinti kiek normalesnį Bažnyčios veikimą valstybinio ateizmo sąlygomis. (Kardinolas A. Kozarolis vėliau savo atsiminimuose šią veiklą pavadino „kantrybės kankinyste“.)

Žinoma, buvo ir šios Rytų politikos kritikų, ypač dėl Vatikano ir komunistinių režimų „partnerystės“ skiriant vyskupijų ordinarus, kurie kartais savo kolaboravimu su represinėmis struktūromis (KGB ir pan.) diskreditavo kovojančios Bažnyčios įvaizdį. Ypač dideli prieštaravimai netgi vietinėje bažnytinėje hierarchijoje iškilo Vatikano kontaktinei grupei palaikant ryšius su Lenkijoje įvesta generolo Vojciecho Jaruzelskio karine diktatūra, kuri bandė sunaikinti Lecho Valensos vadovaujamą demokratinį „Solidarumo“ sąjūdį. Pagaliau įvertinęs padėtį popiežius Jonas Paulius II 1986 metais arkivyskupo L. Podžio misiją užbaigė, paskirdamas jį Šventojo Sosto nuncijumi Italijoje. (Beje, 1988 metų rugsėjo 17 dieną arkivyskupas L. Podžis vyskupu konsekravo savo jaunesnįjį brolį Karlą, paskirtą Fidensos ordinaru. Deja, sunkiai susirgęs brolis mirė 1997 metais.)

Popiežius Jonas Paulius II daug jėgų bažnytinės diplomatijos veiklai atidavusį arkivyskupą L. Podžį 1992 metais paskyrė Vatikano vyriausiu bibliotekininku ir archyvaru. 1994 metų lapkričio 26 dienos konsistorijoje jis buvo priimtas į Kardinolų kolegiją. Sulaukęs 80 metų kardinolas L. Podžis 1998-ųjų kovą iš pareigų Šventosios Romos Bažnyčios slaptajame archyve ir bibliotekoje atsistatydino. Gegužės 7 dieną kardinolo L. Podžio laidotuvių šv. Mišioms Vatikano bazilikoje vadovavo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas. Pamaldose homiliją sakęs popiežius Benediktas XVI priminė pamokančius apaštalo šv. Pauliaus žodžius: „Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo“ (Rom 6, 8), kurie labai tinka „emocingam atsisveikinimui su brangiuoju kardinolu L. Podžiu“. Šiuo metu Kardinolų kolegija turi 179 narius, kurių 108 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija