Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Partizaninė naktis muziejuje

Stasys Povilaitis

Parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ atidarymas. Iš kairės: Vilius Kyguolis, Ramunė Driaučiūnaitė, Dovilė Pociūtė-Slotkienė ir Adelė Pakalkaitė

Gegužės 15 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Genocido aukų muziejuje (GAM), įvyko tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Prancūzijos kultūros ir komunikacijų ministerijos bei Prancūzijos muziejų direkcijos inicijuoti ir Europos tarybos globojami „Muziejų nakties“ renginiai Europoje vyksta nuo 2005 metų. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį bei supažindinti su muziejais tuos, kurie juose retai lankosi ar dar nėra buvę. GAM šiame projekte dalyvauja jau antrus metus. Šių metų naktį pristatyta partizaninio laikotarpio tematika.

Kunigo indėlis į Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslą

Prof. habil. dr. Alfonsas MOTUZAS,

prel. prof. dr. Vytautas Steponas VAIČIŪNAS

Kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Įžengus į XXI amžių Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslas ne taip dažnai švenčia savo iškilių tyrėjų jubiliejus. Kovo 31 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Senatas Garbės daktaro regalijas įteikė kunigui, profesoriui, mokslų daktarui Kęstučiui Trimakui, švenčiančiam 80-ies metų jubiliejų. Kunigas, prof. dr. K. Trimakas atstovauja egzodui, bet jo nuopelnai atkuriant ir stiprinant Vytauto Didžiojo universitetą, Katalikų teologijos fakultetą ir garsinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios mokslą užsienyje yra didžiausi nuopelnai Lietuvai. Šiandien galima drąsiai teigti, kad tokių kunigų mokslininkų Lietuva turi mažai.

Monsinjorui – Kauno savivaldos jubiliejinis medalis

Mons. Eduardas Simaška Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse,  prasidėjus Švč. Mergelės Marijos pagerbimo mėnesiui,  Kauno miesto mero pavaduotojas  Algimantas Kurlavičius ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo sekcijos pirmininkas Zigmas Tamakauskas mons. Eduardui Simaškai įteikė Kauno mero Andriaus Kupčinsko paskirtą žalvarinį medalį „Kauno miesto savivaldai – 600“. Praėjusių metų liepos mėnesį monsinjoras paminėjo savo gyvenimo šimtmetį ir dabar žvalus, dėmesingas, išlaikęs gražių prisiminimų bei stebėtinos atminties kraitę, kas vakarą aukoja šventas Mišias Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje.  Labai vertina „XXI amžių“, kurį nuolat skaito, pasibraukdamas svarbesnes mintis.  

Paminėjo Romo Kalantos žūties metines

Kazimieras Dobkevičius

Romainiuose, prie Romo Kalantos kapo, dainavo VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Lygaudė“ ir jo vadovai, kultūros skyriaus darbuotoja Irena Simonauskienė, poetas Edmundas Janušaitis

Romas Kalanta (1953 02 22 – 1972 05 14), protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, 1972 m. gegužės 14 dieną susidegino Kaune, Muzikinio teatro sodelyje. Kauno miesto valdžios ir KGB pareigūnai anksčiau negu buvo numatyta R. Kalantos palaikus slapta palaidojo Romainių kapinėse ir ilgai neleido statyti paminklo. Tokiais veiksmais pasipiktinę žmonės, ypač jaunimas, miesto centre surengė masines eitynes ir demonstracijas. Buvo skanduojami antisovietiniai politiniai šūkiai, laisvės reikalavimai, vyko demonstrantų susidūrimai su milicija ir saugumu. Protesto akcijoms slopinti į Kauną buvo atsiųsti VRM spec. daliniai. Apie 400 žmonių buvo suimta, tardyta, šeši asmenys nuteisti kalėti, daug žiauriai sumuštų. R. Kalanta tapo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, kovos už Lietuvos nepriklausomybę simboliu. Jo mirtis ir įvykiai Kaune atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos okupaciją. Sovietų valdžios sudaryta gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad R. Kalanta buvo psichiškai neįgalus. Tik 1990 metais  atlikta pomirtinė ekspertizė pripažino jį buvus psichiškai sveiku. 1992 metais, žūties trisdešimtmečio proga, skulptorius Robertas Antinis (sūnus) sukūrė paminklą.