2010 m. birželio 23 d.
Nr. 48
(1833)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Svarbu ne žmogus, tik biudžetas

Linas ŠALNA

Ačiū Dievui, tauta gavo paramą. Po gąsdinimų nesibaigiančia krize, skurdinimo mokesčiais, pensijų ir atlyginimų „karpymu“, bedarbystės ir emigracijos didinimo bei niekinamos autoritariniu režimu, pavaizduojant tai demokratijos brandinimu, tautą pagaliau užstojo žymiausias Lietuvos ir pasaulio politikas, Europos Parlamento narys, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis. Laidoje „Savaitės komentarai“ jis pasakė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas ir premjeras Andrius Kubilius „užsikasė“ bebandydamas vienpusiškai ir desperatiškai subalansuoti biudžetą. „Jūs sakote – nauja Vyriausybė, nauja valdžia. Ji nauja, bet jai teko labai daug senų problemų ir tam tikra prasme ji užsikasė tose problemose, užsikasė vienapusiškame, desperatiškame veikime, kaip suturėti biudžetą. O kaip Prezidentė sako – kur žmogaus jausmas, pojūtis, ar yra tas rūpinimasis arba atsižvelgimas (į žmogų – red.), ar pirmiausia – biudžetas ir po to viskas bus gerai? Laikas eina ir nėra gerai“, – teigė V. Landsbergis. Jis taip pat sakė, kad A. Kubilius nelaiko Vyriausybės vadelių – tokios svarbios sritys, kaip kova su korupcija ir šešėline ekonomika jau nuėjo į antrą planą. Pirmajame atsidūrė biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas. V. Landsbergis pripažino, kad Kubilius nepaiso partijos Politikos komiteto pristatomų nuostatų apie koalicijos formavimą, apie naujas gaires, apie tai, ką reikia tuoj pat daryti, įstatymų leidyboje, liečiančioje ir korupciją, ir verslą, ir kovą su korupcija, šešėline ekonomika, tai kažkaip neišėjo į pirmą vietą. „Biudžetas, biudžetas, biudžetas! Ieškoti, sulipdyti, kad nežlugtų“, – teigė europarlamentaras. Tačiau tai negali išlaikyti stabilios padėties valstybėje. „Pasitikėjimas dar pakankamas, kad nekiltų revoliucijų Lietuvoje, bet jis yra per mažas“, – reiškė savo susirūpinimą Lietuvos politikas. Gerai, kad mūsų politikos patriarchas irgi suprato, kurlink veda Kubiliaus politika. O ji veda į tautos skurdinimą ir valstybės silpninimą, netgi kelia grėsmę mūsų išlikimui.

Tačiau premjeras vis vien toliau grasina: reikia „mokytis gyventi pagal galimybes – kitaip kraštas nugarmės į skolų bedugnę“. Nors mokytis „gyventi pagal galimybes“ reikia būtent pačiam premjerui. Jis niekaip neišsisuka iš užburtos biudžeto deficito karuselės, nors įplaukas į biudžetą per padidintus mokesčius, sumažintas (pavogtas) pensijas didina ir didina, tačiau išeiti iš užburto rato nesugeba. Kaipgi jis išeis, jei dar 2008 metais, atėjęs į valdžią, svaidėsi žaibais, kad sumažins dykaduonių valdininkų armiją bent 4000, o per pusantrų metų jų tesumažėjo tik 900. Dar daugiau, atlyginimai vietoj garsiai skelbiamo sumažinimo per 2009 metus jiems padidėjo vidutiniškai po 300 litų, nes popieriuose atlyginimai buvo mažinami tik „mirusioms sieloms“, t.y. tiems, kurie realiai nedirbo, o jų atlyginimus išsidalydavo kolegos. Dabar premjeras rengiasi toliau karpyti motinystės išmokas ir dar kuriam laikui įšaldyti sumažintus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus (nors kartu jiems dar mokami priedai „už įtemptą darbą“) ir pervedimus į privačius pensinius fondus, ilginti pensinį amžių. Anksčiau Vyriausybė skelbė įvesianti naujus mokesčius – nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir automobilių („žaliąjį“) mokestį. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Vyriausybės siūlomas nekilnojamojo turto mokestis yra „teisingas“, ir tinkamo meto jam įvesti nerado nė viena valdžia. Tad jei mąstytume kaip premjeras, reikėtų manyti, kad dabartinis neišbrendamos krizės momentas yra tinkamiausias įvesti NT mokestį. Nors didelė dalis ekonomistų ir ekspertų teigia priešingai: krizės metu įvesti naujus mokesčius (ne tik NT) negalima. Iš pradžių buvo teigiama, kad Vyriausybė planuoja apmokestinti tik antruosius būstus arba didelės vertės, viršijančius 1 mln. litų, paskui Finansų ministerija parengė visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio gaires, „siūlydama svarstyti“ kelis galimus variantus: NT apmokestinti nuo tam tikros vertės ar nuo tam tikro ploto arba visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto. Ministerija esą siekė, kad šį mokestį nuo 0,3 iki 1 proc. mokėtų labiau pasiturintys gyventojai. Finansų ministerija „siūlė svarstyti“ penkis mokesčio lengvatų pagrindiniam gyventojo ir šeimos būstui teorinius modelius diskutuojant su socialiniais partneriais, politine bendruomene. Tačiau premjero pareiškimas nutraukė visus „svarstymus“ – jis siūlo, kad bus apmokestinamas bet kuris NT: namas, butas, sodo namelis, vasarnamis, garažas, svirnas, pirtis ir pan., ir viskas vienodu 0,1 proc. tarifu, kuris po metų ar kitų gali būti padidintas pagal premjero ar finansų ministrės potvarkį. Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais M. Majauskas paskaičiavo, kad iš nekilnojamojo turto mokesčio biudžetas galėtų gauti 500 mln. Lt pajamų. M. Majauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje mokestinė našta yra „palyginamai maža“ – apie 30 proc. nuo BVP, tai, patarėjo nuomone, yra gerokai mažiau nei euro zonos vidurkis – apie 40 proc. ir skandinavų šalių, kur apmokestinimas kai kuriose šalyse siekia apie 50 procentų. Tai, kad Lietuva pagal skurdo duomenis pirmauja iš visų ES šalių, patarėjas nėra girdėjęs. M. Majauskas tikina, kad NT mokestis naudingas ne tik pensijoms ar mokytojų atlyginimams kelti, bet ir socialinei atskirčiai mažinti – esą bus įvedamas mechanizmas, nustatantis prievolę daugiau mokėti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą turintiems gyventojams, ir tada turtingesnieji, t.y. galintys mokėti, daugiau prisideda prie viešųjų išlaidų finansavimo. Tačiau jau anksčiau apie naująjį NT mokestį prabilęs premjeras, kaip minėjome, dabar jokių išimčių neturtingesniesiems nedaro.

Pasidavęs  naujų mokesčių idėjai premjeras tikina, kad nereikėtų galvoti, jog „mokesčiai yra totalinė blogybė“. „Būtų gerai nemokėti jokių mokesčių, bet tada neturėtume nei mokyklų, nei ligoninių, nei pensijų, nei kitų dalykų“, – dar neseniai tikino A. Kubilius. Jo nuomone, siūlomais nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiais labiausiai piktinasi tie, kurie turi daugiau turto. Neva neturtingieji su džiaugsmu priims naujus mokesčius, nes dar liko daug pinigų iš sumažintos algos, du ar tris kartus sumažintos pensijos ar bedarbio išmokos. „Žaliuosius“ mokesčius, anot premjero, su džiaugsmu moka „Europos ir viso pasaulio valstybių“ piliečiai, ir todėl pensininkai gauna pensijas, o mokytojai ir gydytojai – didelius atlyginimus. Taip Vakarų socialinio draudimo sistemą supranta ir to nesuprantantiems aiškina premjeras. „Visi automobiliai, kurie teršia orą, kaip ir teršiančios įvairios gamyklos, turi mokėti už taršą“, – elementariai aiškina premjeras. Kadangi vidutinis vieno automobilio metinis mokestis, kaip yra Vakaruose, yra lygus vieno kuro bako kainai, tai Lietuvoje jis sudarys apie 100 litų (Amerikoje, kur kuro kaina – dvigubai mažesnė nei Lietuvoje, „žaliasis“ mokestis sudarytų apie 50 litų). Taigi nemėginkime išsisukti nuo tokių mokesčių, kurie visam pasauly yra taikomi, nes jie „tikrai Lietuvai nėra didžiulė blogybė“, – įtikinėjo A. Kubilius. „Kaip sugebėjome paskutiniai Europoje priimti krikštą, taip kai kurių kitų dalykų (didelių mokesčių) bandom išvengti, nors visi suprantam, kad tai, ką seniai (t. y. didelius mokesčius) taiko visos (turtingosios) Vakarų Europos, pasaulio šalys, yra tinkamos priemonės tvarkyti šalies ar savivaldybių finansus“, – Lietuvos radijui neseniai kalbėjo premjeras Andrius Kubilius. O kad piliečiams būtų dar smagiau gyventi premjeras prakalbo apie galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius. Dar kita priemonė, pakibusi virš piliečių galvų – pensijos amžiaus ilginimas: po 16–17 metų tiek vyrai, tiek moterys į pensiją galėtų išeiti sulaukę 65-erių metų. Pagal tokį scenarijų ilginant pensijos amžių, kasmet būtų pridedama po 2–3 mėnesius.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentuoja Vyriausybės sprendimų mažinti motinystės išmokas ir ilginti pensinį amžių, tačiau primena jokių sprendimų nepriimsianti, kol nebus apsispręsta dėl kompensacinio mechanizmo sumažintoms pensijoms. Prezidentė teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui priminusi savo sąlygą: „Jokių papildomų sprendimų nepasirašysiu ir nepritarsiu, kol nebus įvykdyti ankstesni duoti įsipareigojimai – t. y. iki liepos 1-osios apsispręsta dėl kompensacinio mechanizmo už pensijų sumažinimą. Tai mano sąlyga“. Tačiau Prezidentė pasakė, kad planuojami nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiai yra netinkami biudžeto skylių kaišiojimui, ir tik ateityje yra diskutuotini. „Kalbama apie naujus mokesčius – ypač turint galvoje nekilnojamojo turto ir automobilių – praktiškai tokie mokesčiai eitų ne tiesiogiai į centrinį biudžetą – taigi jie negali būti iš viso svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ekonomistas, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad sunkmečiu nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas pavėlintų statybų sektoriaus atsigavimą ir stabdytų galimą nedarbo mažėjimą. Analitikas mano, jog premjeras A. Kubilius „perlenkė su mokesčiais“, ir teigė, jog taupymas silpniausiųjų sąskaita yra amoralus. Tą patį jis mano ir apie pašalpas daugiavaikėms šeimoms, kurioms skiriama pašalpa taip pat neturės peržengti nustatytos ribos. Aišku, analitikas pripažįsta, kad tam tikras išlaidų ribojimas šioje srityje reikalingas. O kur dar viena didžiausių Lietuvos grėsmių – emigracija – per penkerius-šešerius metus dėl augančios emigracijos bangos mūsų šalis neteks apie ketvirtadalio mokesčių mokėtojų.

Tad vargu ar ką gali džiuginti premjero diegiama idėja – į Valstybės pažangos tarybą, kuri, kaip tikimasi, „padės sutelkti šalies visuomenę pažangos vizijos „Lietuva 2030“ kūrybai, įvardinti aiškius ir ilgalaikius Lietuvos raidos prioritetus“, sukviesti įvairių sričių ekspertus ir mokslininkus, verslo, ekonomikos ir politinių procesų analitikus. Į Valstybės pažangos tarybą susibūrė žymiausi Lietuvos verslo, mokslo, kultūros ir meno atstovai, savo srityje pasiekę pripažintų rezultatų, taip pat Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidentės patarėjai. Kol kas taryba dar tik pradėjo dirbti, ir reikia tikėtis, kad ji nepateiks Vyriausybei ir visuomenei tokių arogancinių idėjų, kurių pateikia kai kurie kiti apie Lietuvos ateitį gražiai kalbantys žmonės. Premjeras visada linkęs kalbėti „ambicingai“, tad jis su Valstybės pažangos taryba užsimojęs nuveikti didžiulius darbus – Lietuvą padaryti Šiaurės–Baltijos regiono informacinių paslaugų mazgu, o šis „pažangos apaštalų forumas“ prisidėtų „prie šio ambicingo tikslo įgyvendinimo“. Tačiau šiuos „ambicingus tikslus“ išsakęs Premjeras, Valstybės pažangos tarybos pirmininkas A. Kubilius konkrečiau neapibūdino, iš kur visa tai rasis ir ar Lietuva apskritai turi pakankamai resursų šioje srityje ką nors padaryti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija