2010 m. liepos 7 d.
Nr. 51
(1836)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Žalgirio mūšis“ – Kaune, „Salaspilio mūšis“ – Vilniuje

Pieterio Snayerso apie 1619 metus
sukurtas paveikslas „Salaspilio mūšis“

Liepos 6-ąją, minint 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejų, Mindaugo karūnavimo dieną, originalaus dydžio J. Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija atkeliavo į Kauną. Čia, Vytauto Didžiojo karo muziejuje jis bus eksponuojamas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo bei akmens, skirto vėliavnešiui, atidengimo renginyje.

Paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija sukurta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir „Ragučio“ iniciatyva. Iniciatorių sumanymu, garsiojo paveikslo reprodukcija buvo pagaminta tam, kad jubiliejiniais Žalgirio mūšio minėjimo metais su paveikslu galėtų susipažinti plačioji Lietuvos visuomenė.

Garsiojo paveikslo reprodukcija jau buvo eksponuota Vilniuje, Raižiuose (Alytaus r.)  ir Trakuose, o renginio Kaune metu ją pamatys daugiausiai žmonių. Pasak organizatorių, tai turėtų lemti tiek planuojamo renginio svarbumas ir ypatinga programa, tiek išskirtinė kauniečių meilė Lietuvos istorijai.

Renginys prasidėjo gėlių padėjimu prie Vytauto Didžiojo paminklo ir iškilmingomis Laisvės alėja iki Kauno pilies. Eitynėse dalyvavo istorine apranga apsirengę riteriai bei bajorai, nešantys iškilmingas vėliavas. Prie Kauno pilies, šalia akmens Sungailai, paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcijos fone įvyko trumpas riterių turnyras. Renginio kulminacija tapo akmens atidengimas.

Žalgirio mūšio paminėjime kauniečiai ir miesto svečiai pasitikrino savo istorines žinias apie mūšį – vyko viktorina, kurios nugalėtojai buvo apdovanoti „Ragučio“ pagamintomis kiek mažesnėmis „Žalgirio mūšio“ paveikslo reprodukcijomis.

Vakare Santakoje suskambo paskutinis šventės akcentas – buvo giedama Tautiška giesmė, įvyko V. Bartulio oratorijos premjera.

„Žalgirio mūšio“ paveikslo reprodukcijos, kurios plotas siekia 40 kv. m, eksponavimas šiame renginyje – tai dalis švietėjiško projekto „1410 – istorija nepamiršta“. Pagal projektą „1410 – istorija nepamiršta“ garsiojo paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija nuo liepos 10 dienos visą liepos mėnesį bus eksponuojama prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“.

Greta Žalgirio mūšio Lietuvos istorijai svarbus buvo ir kitas laimėjimas – Salaspilio mūšis. Birželio pradžioje Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) Lietuvos dailės muziejus kartu su Prancūzijos fondu bei Prancūzų kultūros centru  atidarė vieno kūrinio parodą „Salaspilio mūšis“ (ji veiks iki rugpjūčio 19 dienos). Istoriniuose didikų Chodkevičių rūmuose Lietuvos visuomenei pirmą kartą pristatoma žymaus flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592–1667) XVII a. pradžioje nutapyta batalinė kompozicija, vaizduojanti Salaspilyje (prie Rygos) įvykusį mūšį. P. Snayerso apie 1619 metus sukurtas paveikslas eksponuojamas kartu su edukacinė medžiaga, parodą lydi edukacinė programa moksleiviams ir jaunimui.

Tai – bendras Lietuvos ir Prancūzijos institucijų projektas. Prancūzijos fondo (La Fondation de France) žinioje esantis paveikslas „Salaspilio mūšis“, priklausantis Sassenage pilies rinkiniams (Prancūzijos Rone-Alpių regione, netoli Grenoblio, esanti didikų Bérenger-Sassenage XVII a. rezidencija) pavasarį Vilniuje, LDM Prano Gudyno restauravimo centre buvo restauruotas ir dabar pristatomas Lietuvos žiūrovams. Tad meno mėgėjai ir istorijos žinovai pirmieji P. Snayerso „Salaspilio mūšį“ galės pamatyti atsinaujinusį – be dėmių ir drobės deformacijų, atgavusį pirminį, patamsėjusio lako slėptą koloritą. Šį paveikslą į Lietuvos sostinę atvežti padėjo Prancūzų kultūros centras (Le Centre culturel francais).“

Paveikslas „Salaspilio mūšis“ vaizduoja 1605 m. rugsėjo 27 dieną Salaspilyje įvykusį mūšį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos Karalystės kariuomenių. Jame Lietuvos kariuomenė, vadovaujama LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo triskart didesnę švedų armiją, vadovaujamą paties Švedijos karaliaus Karolio IX. „Tai neabejotinai viena garsiausių Lietuvos ginklo pergalių istorijoje, galinti prilygti Žalgirio mūšiui, – sakė parodos kuratorius Mindaugas Šapoka. – Salaspilio mūšis buvo vienas iš nedaugelio įvykių, kuris leido Lietuvos vardui plačiai nuskambėti visoje XVII a. Europoje ir už jos ribų. Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Vazą su pergale pasveikino popiežius Paulius V, Šv. Romos imperatorius Rudolfas II, Anglijos karalius Jokūbas I, Osmanų imperijos sultonas Achmedas I, Persijos šachas Abasas I.“

P. Snayersas buvo vienas žymiausių XVII a. tapytojų batalistų. Jį aukštai vertino ir kolegos dailininkai. Peteris Paulis Rubensas P. Snayersą pasirinko pagalbininku tapydamas drobes, vaizduojančias medžioklės scenas Filipo IV medžioklės namelyje Torre de la Parada vietovėje prie Madrido. Anthony van Dyckas P. Snayerso portretą įtraukė į savo rengiamą žymių žmonių portretų albumą, žinomą „Ikonografijos“ pavadinimu. Ypač jis išgarsėjo didelio formato kompozicijomis, kuriose įamžino konkrečius mūšius, geografiškai tiksliai pavaizduodamas mūšio lauką, kariuomenių išsidėstymą ir ginkluotę. Parodos kuratorės Dalios Tarandaitės manymu, „Salaspilio mūšyje“, kaip ir kitose panašaus pobūdžio drobėse, P. Snayersas pasirinko aukštą žiūrėjimo tašką, atveriantį plačią mūšio lauko panoramą. Kūrinyje detaliai ir tiksliai perteikta abiejų kariuomenių apranga ir ginkluotė, pulkų išsidėstymas ir jų susirėmimų scenos, atspindinčios to meto karinę techniką. Tuo pat metu žiūrovui rodomas ir bendras mūšio vaizdas, ir smulkiausios mūšio lauko bei jame vykstančio veiksmo detalės, įtraukiančios į intriguojantį ir užburiantį pasakojimą.“

Paveiksle perteiktas kulminacinis mūšio momentas. Dvi pirmosios švedų armijos linijos, patikėjusios apgaulingu J. K. Chodkevičiaus kariuomenės atsitraukimo manevru, nuo kalvos jau yra nusileidę į slėnį, kur jas pasitinka galinga J. K. Chodkevičiaus kariuomenės kontrataka. Lietuvių kariuomenės centras jau pralaužė priešakines švedų armijos gretas ir skverbiasi į jų rikiuotės gilumą, priversdamas priešą bėgti. Pralaužęs švedų gynybą pavaizduotas ir kairysis Lietuvos kariuomenės sparnas, atakuojantis švedų pėstininkus iš užnugario ir stumiantis švedų riterius nuo Dauguvos upės kranto į šiaurę. Dešiniame Lietuvos kariuomenės sparne dar vyksta atkakli kova, tačiau ir čia priešas jau traukiasi. Šiame sparne stambiu planu pavaizduotas epizodas, kai husarai ratu apsupę ilgomis ietimis ginkluotus švedų pėstininkus faktiškai juos nuginkluoja, yra puikus karinės taktikos iliustravimo pavyzdys. Tikslūs abiejų kariuomenių skaičiai nėra žinomi. Manoma, kad švedų kariuomenę sudarė 11000–14000 karių, iš jų ne mažiau kaip 7000 pėstininkų, 11 artilerijos pabūklų, o lietuvių kariuomenę sudarė 3700–4000 karių, iš jų apie 1000 pėstininkų, penki artilerijos pabūklai ir prieš mūšį atvykęs Kuršo kunigaikštystės karinis dalinys (300 raitelių). Lietuvių nuostolis – apie 100 karių, tiesa, krito nemažai brangių, puikiai parengtų karinių husarų žirgų. Švedų žuvo nuo 6000 iki 9000 karių, tarp jų – karo vadai kunigaikštis Fridrichas Luneburgietis ir generolas Andersenas Lindersonas. Iškart po pergalės mūšis buvo įamžintas literatūros ir dailės kūriniuose. Tačiau tai daugiau apologetinio pobūdžio kūriniai, kuriuose šlovintas karių narsumas ir karvedžio talentas.

Salaspilio mūšis P. Snayerso paveiksle nutapytas labai detaliai ir tiksliai. Tai daro šį kūrinį ypač vertingu. 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės iškovota pergalė prieš Švedijos karalystės kariuomenę tapo didele mįsle, kurią bandė įminti daugelis vėlesnių laikų karybos specialistų, kuri tebedomina ir šių dienų istorikus. Niekada ir niekur triskart mažesnė armija nelaimėjo tokios triuškinančios pergalės ir niekada nebuvo nužudyta triskart daugiau priešų nei nugalėtojų pusėje kariavo pačių karių. Turėdamas omenyje šį santykį Britų istorikas Michaelis Robertsas Salaspilio pergalę pavadino didžiausia pergale žmonijos istorijoje.

Manoma, kad „Salaspilio mūšį“ P. Snayersui užsakė Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Vaza per savo agentą erchercogo Alberto VII dvaro tapytoją Janą Brueghelį Vyresnįjį. Žinoma, kad J. Brueghelis Žygimantui Vazai surinko 15 paveikslų: peizažų, portretų ir tris batalines kompozicijas – „Prahos mūšį“, „Salaspilio mūšį“ ir „Smolensko užėmimą“. Šie į Abiejų Tautų Respubliką atvežti kūriniai atsidūrė asmeninėje Žygimanto Vazos kolekcijoje, o po jo mirties – jo sūnų, taip pat Lenkijos ir Lietuvos valdovų, Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų kolekcijose.

Prancūzijoje P. Snayerso „Salaspilio mūšis“ galėjo atsidurti po 1668 metų, kai Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto ir išvyko gyventi į Prancūziją. 1673 metais po Jono Kazimiero Vazos mirties jo kolekcija buvo parduota aukcione. Sassenage pilies inventoriuose P. Snayerso „Salaspilio mūšis“ minimas nuo 1820 m. Sassenage pilį XVII amžiaus pasistatė didikai Bérenger-Sassenage, palaikę artimus ryšius su Prancūzijos karaliaus dvaru. Paskutinė šios giminės atstovė markizė Pierrette Elisa de Bérenger 1971 m. pilį su joje esančiais dailės kūriniais ir archyvu perdavė Prancūzijos fondui (La Fondation de France). Sassenage pilis ir apie 50 joje esančių objektų, tarp jų ir P. Snayerso „Salaspilio mūšis“, yra įrašyti į Prancūzijos Rona-Alpių regiono kultūros vertybių sąrašą.

1997 metais paveikslas buvo eksponuotas Krokuvos nacionaliniame muziejuje, parodoje „Garsios lenkų ginklo pergalės“.

Pagal ldm.lt ir bernardinai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija