2010 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1839)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Persistengė

Pašiurpau besiklausydamas liaupsių, skirtų mirusiam aukštam kompartijos šului A. M. Brazauskui. Sakoma, kad apie mirusį gerai arba nieko.  Manyčiau, kad tokiam žmogui mirus derėtų sakyti: „Atleisk jam, Viešpatie, mes jam atleidom“. Nesuprantu, kaip gali apsiversti liežuvis pasakyti, kad Brazauskas atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę. Juk tai tiesiog spjūvis į veidą profesoriui Vytautui Landsbergiui ir visiems tiems, kurie jį gerbia. Daugelis iš mūsų labai gerai prisimename tą Lietuvos prisikėlimo laikotarpį. Prisimename, kaip viskas vyko, ir negalime tylėti, kai girdim tokį tiesos iškraipymą. Aiškinama, kad žmonės jį, Brazauską, rinko, už jį balsavo. Deja, turime pripažinti: žmonės neretai daro ne visai taip, kaip turėtų daryti. Ir nieko čia nepadarysi – demokratija. Pamenu, kai rinkimus laimėjo LDDP, vienas garsus sportininkas pasakė: man gėda lietuviu vadintis. O laikraštyje net pasirodė karikatūra, kurioje vaizduojami, kaip  lietuviai, pralaužę geležinę uždangą, iškilmingai, su vėliavom žygiuoja ir apsukę lanką pro kitus vartus grįžta vėl į tą patį užtvarą. Viena patriotė rašytoja rašė: Baltijos kely jie nestovėjo…

Dėkokime Bažnyčios hierarchams, kad išlaikė principingumą. Tepadeda Jums Dievas!

Algirdas Jonas KUJALIS,
Laisvės kovų dalyvis

Ukmergė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija