2010 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1839)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Marija ir Morta – gyvenimo pilnuma

Jėzuje žėruojanti meilė Jį skatino melstis ir į žmonių širdis sėti Dievo karalystės grūdus. Jis tai darė visada ir visur. Kartą Jis lankėsi viename kaime. Pirmoji moteris, kuri pakvietė Jėzų paviešėti savo namuose, buvo Lozoriaus ir Marijos sesuo Morta (Lk 10, 38). Jai turime būti dėkingi, kad ji savo meile Jėzui išreiškė nedvejojančiu veiksmu. Jei nebūtų buvę šio kvietimo, galbūt nebūtų buvę Kristaus su Morta ir Marija neužmirštamo pokalbio - bendravimo, į kurį gilindamiesi patiriame vidinę transformaciją.  

Nusilenkime šv. Mortai (ji Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima kaip konkrečios ir veiklios artimo meilės sektinas pavyzdys), kuri netiesiogiai paskatino Jėzų prabilti apie jos sesers Marijos pasirinktą geriausią dalį  - kilniausią rūpestį protu bei širdimi ieškoti gyvojo Dievo artumos – ir apmąstykime vieno mokytojo dialogą su savo mokiniais.

Kai kartą mokiniai ginčijosi, kaip galima greičiau atrasti Dievą, jų mokytojas jiems sakė: „Tiesiog žvelkite – ir viskas jums bus atskleista. Į jų klausimą: „Bet kaip turėtume žiūrėti?“, jis atsakė: „Kiekvienąkart į ką nors žvelgdami matykite tik tai, kas yra, ir nieko daugiau“. Mokiniai buvo suglumę, todėl jis išdėstė paprasčiau: „Pavyzdžiui, kai žvelgiate į mėnulį, matykite tik jį ir nieko daugiau“. Jie klausė: „Ką daugiau, jei ne mėnulį, žmogus gali matyti žiūrėdamas į mėnulį?“. Jis paaiškino: „Alkanas žmogus gali matyti sūrio gabalą, įsimylėjėlis – mylimosios veidą“.

Nesupriešiname Mortos su Marija sakydami, kad Morta, iš visų jėgų stengdamasi tinkamai patarnauti brangiausiam svečiui, mažiau mylėjo Jį už Mariją. Kas išmatuos beribį žmogaus dvasios okeaną? Juk Morta, nešdama vaišes Jėzui, galėjo pavydžiu žvilgsiu žvilgčioti į Jį ir į savo sesę sau galvodama: „Kai kitąsyk mus aplankys Viešpats Jėzus, visi šliesimės arčiau Jo, ir ausimis bei širdimis gaudysime kiekvieną Jo žodį“. Taigi ji galėjo vienu metu nešti sūrio gabalą, gėrėtis Mylimojo veidu ir jau iš anksto ilgėtis kitos Jo viešnagės.     

Ypač tai pasakytina apie Mortą, kai ji su nuolankumu priėmė Mokytojo pastabą, jog jos sesers pasirinkta dalis yra geriausia, nes ji ne tik niekada neužgožia egzistencinio sielos rūpinimosi transcendencija, bet priešingai – turi neįkainojamą ir amžinybės vertą vertę. Kas geriausia, visada bus svarbiausia! 

Kadangi Jėzus tąsyk nepakvietė Mortos sėstis šalia Marijos ir Jo, kai kas daro skubotą išvadą, jog Mortos pasirinkimas – plušėti vien prie puodų – yra mažiau vertingas, nes tolina nuo kontempliacinio gyvenimo šerdies. Tiesa, kad tie, kurie per daug dirba – gali tapti darboholikais. Todėl su dėmesingumu žvelgiame į medituojančią Mariją, iš kurios kadaise pasimokė jos sesuo. O dabar atėjo eilė ir mums...

Kad mažiau kentėtume dėl nemotyvuotai perdėto uolumo, savito savanaudiškumo ir galėtume atskirti tikrus dalykus nuo netikrų, teisingai supraskime vieno posakio įžvalgą: „Visos kančios kyla iš to, kad žmogus nemoka ramiai sėdėti ir būti vienas“. Jei jau žmogaus pabuvimas su pačiu savimi ir vienuma suteikia atilsį sielai, tai kokia nepalyginti didesnė vertybė yra tylumoje pabūti su pačiu sielos ir vienumos Kūrėju ir Atpirkėju!

Jėzus nesakė, kad Marijos gyvenimas yra vertesnis už Mortos. Jis nelygino. Jis tik nurodė, kad tie, kurie pasirenka Jį ir stengiasi į Jį panašėti visu savo gyvenimu, tokie žmonės yra ir Jo brangiosios Marija ir Morta.   

Su atnaujintu troškimu dažniau būkime Jėzaus artume, ir nušvis mums Jo žodžių iki šiol nepastebėta prasmė, ir jie mums padės visiškai išsivaduoti nuo įvairių netvarkingų prisirišimų likučių, trukdžiusių mūsų kelionę Dievop.

Mums visiems be galo reikia vieno – Jėzaus! Tik Jis keičia mano ir tavo gyvenimus. Jis kiekvieną rytą mus žadina tam, kad Jo klausytume (Iz 50, 4). Kad darytume, kaip tai darė Marija.

 Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija