2010 m. rugpjūčio 25 d.
Nr. 61
(1846)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Naujasis ekumeninės veiklos koordinatorius

Mindaugas BUIKA

Naujasis Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas
vyskupas Kurtas Kochas

Paskyrimą nulėmė kompetencija ir patyrimas

Vasaros pradžioje popiežius Benediktas XVI Katalikų Bažnyčios ekumeninės veiklos koordinavimą patikėjo vyskupui Kurtui Kochui. Ligtolinis 60-metis Bazelio ordinaras Šventojo Tėvo sprendimu užėmė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko postą, kartu gaudamas arkivyskupo titulą, kuris tradiciškai suteikiamas Vatikano institucijų vadovams. Šveicaras arkivyskupas K. Kochas pakeitė 77-metį vokietį kardinolą Valterį Kasperį, kuris liepos pradžioje atsistatydino, peržengęs pensinio amžiaus ribą.

Atsisveikinimo laiške savo diecezijos tikintiesiems naujasis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas paaiškino, kad dar vasario mėnesį popiežius Benediktas XVI priėmė jį specialioje audiencijoje ir paprašė priimti ekumeninio darbo atsakomybę Romos Kurijoje. „Ta proga (Popiežius) pabrėžė, jog jam yra svarbu, kad šias pareigas užimtų tas, kuris žino per Reformaciją atsiradusias Bažnyčias ir bažnytines bendruomenes ne tik iš knygų, bet ir tiesiogiai“, – rašė arkivyskupas K. Kochas. Iš tikrųjų šiuo atžvilgiu padėtis Šveicarijoje, viename iš Reformacijos židinių, yra palanki: dabar iš 8 milijonų šalies gyventojų 42 proc. yra katalikai ir 35 proc. – protestantai. Aktyviai darbuodamasis vietinio ekumeninio bendradarbiavimo plotmėje arkivyskupas K. Kochas nuo 2002 metų priklauso Tarptautinei katalikų ir liuteronų vienybės siekio komisijai ir Jungtinei katalikų ir stačiatikių teologinio dialogo komisijai.

Kurtas Kochas gimė 1950 m. kovo 15 dieną Emebrüke (Liucernos kantonas) ir po teologijos studijų 1982 metais gavo kunigystės šventimus. Kelerius metus ėjo parapijinio kunigo sielovadinę tarnystę Šveicarijos sostinėje Berne, vėliau tęsė studijas Miuncheno (Vokietija) universitete. Apsigynęs daktaratą dėstė Liucernos universiteto Teologijos fakultete, buvo šios mokslo institucijos dekanu. Pagal Šveicarijos katalikų vyskupų rinkimo tradicijas Bazelio katedros kapitula 1995 metų rugpjūtį jį išrinko vyskupu ir šiuos rinkimų rezultatus po keturių mėnesių patvirtino popiežius Jonas Paulius II. Dirbdamas Bazelio ordinaru 15 metų tuometinis vyskupas K. Kochas devynerius metus užėmė Šveicarijos vyskupų konferencijos vicepirmininko ir trejus metus (2007–2009) pirmininko postą.

Tarptautiniu mastu pripažintas jo 2000 ir 2007 metų Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentų dėl „Bažnyčios“ sąvokos supratimo aiškinimas, remiantis Vatikano II Susirinkimo dogminės konstitucijos „Lumen Gentium“ mokymu. Juose teigiama, kad viena Kristaus Bažnyčia yra (subsistit in) tik Katalikų Bažnyčioje, o protestantų bendruomenės dėl apaštalinės įpėdinystės ir galiojančių sakramentų stygiaus negali turėti tokio pripažinimo. Todėl tarp katalikų ir stačiatikių (kurie turi apaštalinę įpėdinystę ir veikiantį Eucharistijos sakramentą) ekumeninis bendradarbiavimas turi visai kitus tikslus nei tarp katalikų ir protestantų. Pastarųjų bendruomenėse, nors ir yra „tiesos pradmenų“ bei galimas Kristaus išganomosios malonės veikimas, galutinis uždavinys yra sugrįžti į Katalikų Bažnyčios vienybę. Tuo tarpu katalikai ir stačiatikiai yra labiau lygiaverčiai partneriai regimos vienybės („ut unumsint“) siekime.

Tarptautinis pripažinimas ir ateities planai

Naująjį arkivyskupo K. Kocho paskyrimą sveikino Šveicarijos vyskupų konferencija, pažymėdama, kad „dabartiniame globaliniame ambite jis galės pasitarnauti savo puikia teologine kompetencija, geru ekumeninių ir socialinių klausimų bei Bažnyčios ir valstybės santykių pažinimu“. Pasaulio Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius norvegas pastorius Olavas Fykse Tveitas pabrėžė, kad didžiausia ekumeninė organizacija džiaugiasi arkivyskupo K. Kocho paskyrimu: „Jis yra gerai žinomas savo atvirumu ir giliu ekumeniniu įsipareigojimu“. Maskvos stačiatikių patriarchato ekumeninių santykių departamento vadovas metropolitas Ilarionas irgi išreiškė „viltį dėl naujų bendradarbiavimo galimybių“. Pasak metropolito, arkivyskupas K. Kochas yra žinomas uolia ganytojiška tarnyste ir teologine veikla, ypač ištikimybe ankstyvajai Bažnyčios tradicijai, kuri yra esminė siekiant visų krikščionių vienybės.

Liepos viduryje interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ arkivyskupas K. Kochas paaiškino, kad dabartinė ekumeninė situacija bus išsamiai aptarta lapkričio mėnesį, kai Popiežiškoji krikščionių taryba rinksis į plenarinę asamblėją. Jis priminė, kad popiežius Benediktas XVI tik išrinktas pirmoje homilijoje patvirtino, kad ekumeniniai siekiai bus jo pontifikato prioritetas. Jis to nuosekliai laikosi. Naujasis Šventojo Sosto dikasterijos vadovas kvietė atkreipti dėmesį į rugsėjo mėnesį įvyksiantį Popiežiaus vizitą į Didžiąją Britaniją. Kaip žinoma, vietinės Anglikonų Bažnyčios padėtis sudėtinga, o Šventasis Tėvas neseniai paskelbtuose dokumentuose sudarė palankias sąlygas anglikonų bendruomenėms įsijungti į Katalikų Bažnyčią.

Tame interviu arkivyskupas K. Kochas buvo paklaustas ir dėl sektų plėtros fenomeno, kuris daugelyje pasaulio vietų neprarado savo aktualumo. „Pirmiausia Bažnyčia turi klausti savęs, kodėl žmonės jungiasi į sektas? Kodėl jie nesijungia į mūsų Bažnyčią?“ – kalbėjo naujasis Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas. Jis teigė, kad sektų klausimu rimtus žingsnius rengiasi priimti Tikėjimo mokslo kongregacija, bendradarbiaudama su vietiniais vyskupais, ir kad veikimas šioje srityje privalo būti tęsiamas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija