2010 m. rugpjūčio 25 d.
Nr. 61
(1846)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Demokratija ar antidemokratija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rugpjūčio 23 dieną minėjome 71-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines ir 21-ąsias Baltijos kelio metines. Tą pačią dieną paminėtos ir ketvirtosios pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo metinės. 1939 metų rugpjūtį tarp stalininės SSRS ir nacistinės Vokietijos valdžių atstovų sudarytas slaptas  paktas nulėmė Lietuvos okupaciją. Ir praėjus septyniasdešimčiai metų padėtis Europoje panaši. Maskvos-Romos-Berlyno ašis vėl tapo galinga ir stengiasi pavergti kai kurias valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Rusija Lietuvos okupacijos pripažinti net nesirengia, o juo labiau – grąžinti dėl okupacijos patirtą žalą, nors, savaime aišku, šimtų tūkstančių Lietuvoje nužudytų ar tremtyse numarintų Lietuvos žmonių aukų jokiais pinigais niekas neįvertins. Praeities šešėliai vėl įdomiai persipina. Italijos premjeras S. Berluskonis, buvęs garsios slaptos nusikalstamos organizacijos, vadinamosios P-2 ložės, narys. Ši ložė ir sovietinis KGB buvo artimai susiję su „Raudonųjų brigadų“ veikla („Raudonosios brigados“ nužudė Italijos premjerą krikščionį demokratą A. Morą ir dar daug Italijos politikų bei žurnalistų). Įdomu pastebėti, kad vienas įtakingiausių kriminalinio Kremliaus režimo lyderio V. Putino patarėjų yra V. Nikonovas – Stalino parankinio V. Molotovo anūkas, politologas, prokremliško fondo „Ruskij mir“ direktorius. „Ruskij mir“ plečia savo įtaką ir Baltijos kraštuose, čia įkūrė atstovybes. Šio fondo taryboje yra daug odiozinių asmenybių: rašytojas D. Lipskerovas, 2004 metais parašęs atvirą laišką, kuriame karštai palaikė „Jukos“ vadovo M. Chodorkovskio areštą, Rusijos švietimo ministras, buvęs KGB darbuotojas A. Fursenka ir Lietuvoje pagarsėjęs V. Jakuninas, KGB generolas, „Rusijos geležinkelių“ bendrovės vadovas, vienas artimiausių premjero V. Putino bendrininkų. O šiandieninėje Vokietijoje veikia naujieji „ribentropai“ – šrioderio tipo politikai, korumpuoti ir Kremliui parsidavę veikėjai. Beje, tokių yra visose pagrindinėse Vokietijos partijose. Jų tikroji veikla visiškai skiriasi nuo to, ką jie oficialiai deklaruoja – politines pažiūras ar religinius įsitikinimus. Apie tokius sakoma: „Jų vienas dievas – Mamona“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija