2010 m. rugpjūčio 25 d.
Nr. 61
(1846)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nauja didmoterės knyga

Knygos viršelis

Po dvylika vėliavų savo ir ne savo noru pagyvenęs, daug santvarkų ir valdžių regėjęs iškilus publicistas ir paskaitininkas Vilius Bražėnas sugrįžęs į Tėvynę aptiko nemažai reiškinių ir žmonių, kurių čia gyvendami dėl okupantų nuslopinto regėjimo nepastebime, todėl ir įvardinti nesugebame. Skaitydami V. Bražėno rašinius randame negirdėtus žodžius, kuriuos kompiuteriai vis dar pabraukia raudonai (neva – klaidingi), tačiau leidinių redaktoriai jų taisyti nebeišdrįsta, nes jie prie reiškinio ar žmogaus lipte limpa. Vienas tokių žodžių – didmoterė.

Užsienyje V. Bražėno išleistose knygose bei kalbose neteko rasti tokio žodžio. Žodis gimė iš jo plunksnos jau sugrįžus į Lietuvą, nes publicistas įsitikino, kad čia būta ir yra ne tik didvyrių, bet daugybė didmoterių. Neabejoju, kad naujadarui gimti padėjo ir profesorės, habil. m. dr. Onos Voverienės knyga „Žymiosios XX amžiaus moterys. Partizanės, ryšininkės, tremtinės, kovotojos“. Ne vien vaikams, virtuvei ir bažnyčiai aukojosi O. Voverienės aprašytos moterys, o labiausiai Lietuvos vaikams, Lietuvos valstybei, Lietuvos Bažnyčiai. Tokia yra ir Ona Voverienė – Lietuvos didmoterė – Lietuvos moterų lygos vadovė.

O. Voverienė yra išleidusi daugiau kaip 130 brošiūrų, monografijų, žinynų. Spaudoje paskelbta daugiau kaip 1400 straipsnių, skaityta daugybė paskaitų, įvairiuose susitikimuose pasakyta itin reikšmingų, Lietuvai reikalingų žodžių.

Neseniai pasirodė nauja rašytojos knyga Antikomunizmas: socialinė-politinė publicistika, 1998-2008. Suprantama, kad išbarstytas po įvairius laikraščius publikacijas, nors ir labai reikšmingas, laikui bėgant užgožia aktualijos, todėl labai svarbu jas sudėti į visumą, kuri jau atskleidžia aprašytų reiškinių panoramą, įgyja naują kokybę, tarsi pirštu rodančią, kad vakarykščios aktualijos išlieka reikšmingos nūdienai.

Knygoje skaitytojas suras 1998–2008 metais rašytus O. Voverienės straipsnius bei knygų recenzijas, spausdintus Lietuvos aide, XXI amžiuje, Tremtinyje, Varpe, Drauge, kituose laikraščiuose.

Knyga turėtų atkreipti valstybės vadovų dėmesį, kad ją išvertus bent į keturias populiariausias kalbas demokratija ir perdėtu bei iškreiptu liberalizmu užsižaidusiems Vakarams atvertų akis. Tik taip galėsime pasiekti, kad būtų įkurtas tarptautinis teismas, kuris pripažintų Sovietų Sąjungos vykdytą tautų genocidą ir pačią komunistų partiją paskelbtų nusikalstama. Tik taip užkirstume kelią bolševizmo reanimavimui ir restauravimui, jo jau vykdomos naujos plėtros grėsmei.

O. Voverienės knyga galėtų būti platinama per ambasadas užsienio šalyse, kaip Lietuvos okupacijos metais buvo platinama inžinieriaus Algio Liepinaičio rūpesčiu užsienyje Juozo Ereto knyga „Užmirštieji baltai“ anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir portugalų kalbomis. Ir anuomet baltai buvo prisiminti, kai 1975 metais per Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją Helsinkyje buvo prisimintas ir išviešintas Molotovo-Ribentropo paktas.

Džiaugiuosi Lietuvos didmoterės nauja knyga, linkiu autorei Aukščiausiojo malonių, o knygai – rasti skaitytoją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse Lietuvos labui.

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija