| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||
|
Bendruomenėse Savo krauju palaistę laisvės medį Dr. Aldona Kačerauskienė
Ceikiniai nedidelis bažnytkaimis Ignalinos rajone. Čia 19461948 metais klebonavo drąsus kovotojas už tikinčiųjų teises kun. Bronius Laurinavičius (1913 1981), kagėbistų pastumtas po sunkvežimio ratais Vilniuje. Iš Ceikinių 1831 m. balandžio 12-osios rytą 25 sukilėlių būrį kovai už laisvę išvedė kun. Anupras Labutis. Kovotojai užėmė Švenčionis, tačiau aukų neišvengta. Vienas pirmųjų žuvo kun. A. Labutis. Į partizaninės kovos istoriją įrašytas pulkininko leitenanto Vinco Žaliaduonio-Roko (19101952) vardas. Jaunas Lietuvos karininkas leitenantas Vincas Žaliaduonis, gimęs Lazdijų rajone Kalviškių kaime, 1939 m. spalio 28 dieną su kariniu daliniu įžygiavo į Vilnių. Nuo tada Dzūkijos sūnaus gyvenimas, paženklintas kova už tėvynės laisvę, bėgo Vilniuje ir buvusioje Švenčionių apskrityje. Artėjant Rytų frontui, iš žmonos tėviškės Paringio kaimo (Ignalinos raj.) jis kartu su svainiais Kazimieru ir Klemensu Basiais pasirinko partizano kelią. 1945 m. pradžioje su 15 partizanų būriu jis persikėlė į Labanoro mišką ir įsijungė į Tigro rinktinę. Ypač sunkus buvo Kiauneliškio mūšis 1945 m. kovo 1112 dienomis, kurio metu žuvo net 73 partizanai. 1948 m. rugsėjo mėnesį Rokas perėmė Tigro rinktinės vadovavimą. Iki pat savo žūties 1952 m. kovo 27 dieną jis vadovavo rinktinei. V. Žaliaduonio atminimas neišblėso žmonių atmintyje. Prieš kurį laiką Švenčionijos klubo rūpesčiu buvo sutvarkyta jo žuvimo vieta (ją prižiūri netoliese gyvenantis buvęs politinis kalinys Albinas Cibulskas su žmona Genovaite). Šių metų Žolinės akcentas partizanų atminimas. Apie jų prasmingą kovą priminė Ceikinių klebonas kun. Marijonas Savickas, buvęs partizanas Jonas Kadžionis, bolševikų lageriuose kalėjęs net 25 metus. Po šv. Mišių kun. M. Savickas pašventino memorialą, skirtą aukai tų, kurie savo krauju palaistė tėvynės laisvės medį. Miestelio centre ant supiltos kalvelės rymo Rūpintojėlis, ant kurio postamento užrašyta Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Jo papėdėje prie kun. A. Labučio atminimui įrengto varpo dvigubas paminklas: kun. A. Labučiui ir Tigro rinktinės vadui pulkininkui leitenantui V. Žaliaduoniui-Rokui bei jo kovos draugams. Vėliavą pakėlė V. Žaliaduonio sūnus Robertas ir duktė Nijolė, buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Vienas memorialo sumanytojų ir rėmėjų, buvęs politinis kalinys Vytautas Bielinis kalbėjo: Simboliška, kad šalia paminklo kunigui A. Labučiui matome paminklą kitam mūsų krašte kovojusiam idealistui V. Žaliaduoniui. Jie tarsi susišaukia per tuos 121 metus, skiriančius jų didvyrišką žūtį. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, ilgametis Tigro rinktinės vadas iki paskutinio atodūsio liko ištikimas tėvynei duotai priesaikai. Jis ryškiausia partizaninio pasipriešinimo figūra buvusioje Švenčionių apskrityje, turėjęs didelės įtakos mūsų krašto žmonių likimams. Svarbiausi jo kovos principai buvo šie: vengti bereikalingų susidūrimų su priešu, tausoti jėgas ir ruoštis lemiamiems mūšiams už nepriklausomybę; stovyklauti miškuose, o ne pas gyventojus, tokiu būdu mažiau rizikuojant gyventojų ir pačių partizanų saugomu; su gyventojais elgtis korektiškai. Partizanams būtinais reikmenimis apsirūpinti pirmiausia iš valstybinių institucijų. Nebausti gyventojų vien už tai, kad jie tarnauja valstybinėse įstaigose. Net su MGB agentais jis kvietė elgtis atsižvelgiant į priežastis, įklampinusias tą žmogų į liūną. Žodį tarė Švenčionijos klubo nariai gydytoja Danutė Mačiulienė, Laimonas Abarius ir kt. Sugriaudėjo garbės ir patrankų salvės: V. Žaliaduoniui-Rokui, kun. A. Labučiui ir Lietuvos motinoms, užauginusioms laisvės gynėjus. Renginio dalyvius pasveikino kelis ratus apsukęs sraigtasparnis. Koncertavo kaimo kapelos, atvykusios iš Radviliškio, Ukmergės, Juodupės ir Ignalinos. Ceikiniai, Ignalinos rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |