Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Motinos Teresės jubiliejus

Mindaugas BUIKA

Motina Teresė

Popiežiaus dvasinis dalyvavimas

Minint palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos 100-ąsias gimimo metines, popiežius Benediktas XVI pasveikino jos įkurtą Meilės misionierių kongregaciją su šia sukaktimi. Šventojo Tėvo laiškas, adresuotas dabartinei vienuolijos vadovei seseriai Marijai Premai, buvo perskaitytas kaip tik jubiliejaus šventimo dieną, rugpjūčio 26-ąją Kalkutos mieste, kur iš Makedonijos kilusi albanų tautybės Motina Teresė (1910–1997) apaštalavo ir kur yra jos kapas bei vienuolijos būstinė. Pati Meilės misionierių kongregacija, visame pasaulyje žinoma pačių vargingiausių žmonių ir sunkiausių ligonių globa, šiemet taip pat mini savo savotišką jubiliejų, nes buvo įkurta lygiai prieš šešis dešimtmečius – 1950-aisiais.

Gėrio liudijimas žiniasklaidoje

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis Manuelis Losanas Garidas

Ir žurnalistas gali būti šventuoju

Kaip tik tokią išvadą darome nagrinėdami žinią apie vieną iš šią vasarą paskelbtų palaimintųjų – ispaną pasaulietį Manuelį Losaną Garidą (1920–1971), fizinę negalią turėjusį periodinio leidinio steigėją, kelių knygų ir kelių šimtų straipsnių autorių. Beatifikacijos iškilmė, vadovaujant popiežiaus Benedikto XVI atstovui Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui arkivyskupui Andželui Amatui, įvyko birželio 12 dieną naujojo palaimintojo gimtajame Linarezo mieste (Ispanijos pietinis Andalūzijos regionas), kuriame jis gyveno ir buvo palaidotas. Tokiu būdu M. Losanas, žinomas „Lolo“ vardu, tapo pirmuoju žurnalistu, pakeltu į Bažnyčios altoriaus garbę.

Džiaugiamės, nors reikėtų verkti

Gintaras Visockas

Buvęs savanorių viršila Mykolas Dūdonis

Šį savaitgalį užsukęs į Vilniaus centre esantį knygyną vitrinoje pastebėjau besipuikuojančią liūdnai pagarsėjusio sovietinio veikėjo Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“.

Knygos anotacijoje rašoma: „Gairių“ leidykla išleido Juozo Kuolelio knygą „Pro kalėjimo grotas“. Tai dokumentinio autobiografinio pobūdžio knyga apie lemtingus Lietuvai įvykius 1990-1991 m. bei vėliau sekusį teismo procesą, kuriame buvo teisiami vadinamieji „perversmininkai“.

Bendruomenėse

Atstatytas partizanų bunkeris

Kalba LLKS atkurtos Žemaičių apygardos vadas dimisijos kapitonas Steponas Grybauskas

1948 m. sausio 7-osios ankstyvą rytą,  gavę  žinių iš išdaviko „Stasio“ apie Milių kaimo miškelyje, šalia Kazio Butos sodybos esantį bunkerį,  jį apgulė  sovietų  kareiviai, vadovaujami Mažeikių MGB viršininko pavaduotojo Vasiljevo.

Į liepimą pasiduoti buvo atsakyta  šūviais. Atvarytam K. Butai liepta kirviu iškapoti bunkerių durų angą, pro ją kareiviai sumetė granatas. Granatos tikslo nepasiekė – partizanai ir toliau atsišaudė. Kautynių metu buvo sužeistas K. Buta ir sovietų kareivis. Saugumiečiai į bunkerį su pasiūlymu pasiduoti pasiuntė ūkininką Domą Rimkų. Pastarasis išlipęs iš bunkerio pasakė, kad vyrai nepasiduos. Pasidavė tik Leonas Jonuškis.

Bendruomenėse

Labanore jau statoma bažnyčia

Vytautas Bagdonas

Specialiame stende prie bažnyčios vartų – visa informacija

Labanore, sudegusios Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčios vietoje, pradėta statyti nauja šventovė. Jau pakloti betoniniai būsimosios bažnyčios pamatai, sumontuoti ir pirmieji mediniai vainikai. Pamatai išlieti ir statybos darbai pradėti  toje pačioje vietoje, kur stovėjo senoji Labanoro bažnyčia, garsėjusi kaip architektūrinis ir istorinis paminklas.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Ant Anykščių nusileido... angelai

Vytautas Bagdonas

Į naujojo muziejaus atidarymą Sakralinio meno centre susirinko gausus būrys anykštėnų ir jų svečių

Nuo šiol anykštėnai jau gali didžiuodamiesi sakyti, kad jų miestą saugo angelai. Liepos 22-osios popietę, prasidėjus tradicinei Anykščių miesto šventei ir VI pasaulio anykštėnų suvažiavimui, Sakralinio meno centre buvo iškilmingai atidarytas pirmas Lietuvoje ir Rytų Europoje Angelų muziejus.

Tokio muziejaus įrengimui prieš metus rajono taryba skyrė 112 tūkstančių litų. Pinigai buvo panaudoti iš lėšų, skirtų iš valstybės biudžeto Anykščiams kaip kurortinei vietovei. Angelų muziejus atsirado Anykščiuose kultūrininkės, menotyrininkės ir mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris bei Anykščių rajono vadovų ir krašto kultūros puoselėtojų bendru sutarimu.

Bendruomenėse

Koplytstulpiai sukilėliams ir knygnešiams

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna, drožėjas Adolfas Teresius iš Garliavos. Dešinėje – medžio drožėjas Julius Vaupšas

Rugpjūčio 1-ąją Panevėžio rajone, Kučių kaime, Bistrampolio dvaro teritorijoje, buvo pristatyti ir pašventinti keturi koplytstulpiai,  išdrožti medžio skulptūrų plenere „Istorinių įvykių – knygnešystės ir 1863 m. sukilimo įamžinimas Bistrampolio dvare“. Dirbinių autoriai – Adolfas Teresius iš Garliavos, Gintautas Akstinas iš Druskininkų, Kalvarijoje gyvenantis Antanas Lastauskas ir pasvalietis Kęstutis Krasauskas. Kūrybai juos sukvietė kun. dr. Rimantas Gudelis.

Bendruomenėse

Buvusių ir esamų narkūniečių susitikimas

Aldona Uldukytė-Ramanauskienė

Susitikimo vedėjos Ona Kietytė-Seibutienė ir Aldona Uldukytė-Ramanauskienė

Birželio 26 dieną buvę narkūniečiai suvažiavo į ketvirtąjį kaimo susitikimą. Gausiai rinkosi kraštiečiai – užsiregistravo 82 žmonės (dabar kaime gyvena tik septyni žmonės). Aplankę artimųjų kapus ir uždegę žvakutes visi rinkosi į Ragelių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius kaimo žmones.   Po šv. Mišių Narkūnuose pastatytą paminklinį akmenį su užrašu: „1910 Narkūnai kėlėsi į vienkiemius 2010“ pašventino kun. Leonas Linda.

Bendruomenėse

Savo krauju palaistę laisvės medį

Dr. Aldona Kačerauskienė

Paminklas Vincui Žaliaduoniui-Rokui ir jo kovos draugams Giedrės Keres nuotrauka

Ceikiniai – nedidelis bažnytkaimis Ignalinos rajone. Čia 1946–1948 metais klebonavo drąsus kovotojas už tikinčiųjų teises kun. Bronius Laurinavičius (1913 – 1981), kagėbistų pastumtas po sunkvežimio ratais Vilniuje. Iš Ceikinių 1831 m. balandžio 12-osios rytą 25 sukilėlių būrį kovai už laisvę išvedė kun. Anupras Labutis. Kovotojai užėmė Švenčionis, tačiau aukų neišvengta. Vienas pirmųjų žuvo kun. A. Labutis. Į partizaninės kovos istoriją įrašytas pulkininko leitenanto Vinco Žaliaduonio-Roko (1910–1952) vardas. Jaunas Lietuvos karininkas leitenantas Vincas Žaliaduonis, gimęs Lazdijų rajone Kalviškių kaime, 1939 m. spalio 28 dieną su kariniu daliniu įžygiavo į Vilnių. Nuo tada Dzūkijos sūnaus gyvenimas, paženklintas kova už tėvynės laisvę, bėgo Vilniuje ir buvusioje Švenčionių apskrityje. Artėjant Rytų frontui, iš žmonos tėviškės Paringio kaimo (Ignalinos raj.) jis kartu su svainiais Kazimieru ir Klemensu Basiais pasirinko partizano kelią. 1945 m. pradžioje su 15 partizanų būriu jis persikėlė į Labanoro mišką ir įsijungė į Tigro rinktinę. Ypač sunkus buvo Kiauneliškio mūšis 1945 m. kovo 11–12 dienomis, kurio metu žuvo net 73 partizanai. 1948 m. rugsėjo mėnesį Rokas perėmė Tigro rinktinės vadovavimą. Iki pat savo žūties 1952 m. kovo 27 dieną jis vadovavo rinktinei.

Iš Evangelijos – į gyvenimą…

Stasys POVILAITIS

VIII PP kongreso logotipas

Baigus švęsti 800 metų Pranciškoniškosios charizmos jubiliejų, pakeliui į 800-uosius šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino metus, kurie bus minimi 2012 metais, Kretingoje įvyko VIII Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresas „Iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją“.

Gyvename pasaulyje, kuriame susiduriame su vis prieštaringesniais iššūkiais, keistomis abejonėmis, antikultūriškumu, gąsdinančia globalizacija… Kaip pasauliečiai pranciškonai turi atsakyti į šiuos iššūkius? Kaip šiandien ordinui rasti atsinaujinimo kelią  ir išlikti ištikimam tradicijai? Ar suderinama Evangelijos užduotis ir pasauliečių būtinybė gyventi šiuolaikiniame pasaulyje? „Turėti, tarsi neturėtum, išmokti šios vidinės įtampos kaip galbūt sunkesnio reikalavimo ir įstengti su ja nuolat iš naujo tikrai sugyventi, palaikomam radikalaus sekimo žmonių, – štai Trečiojo ordino prasmė“, – rašė popiežius Benediktas XVI knygoje „Jėzus iš Nazareto“. Kokio radikalaus sekimo šiandien ieško žmonės, ateidami į ordiną ir duodami įžadus? Ką reiškia būti pasauliečiu pranciškonu šiandien?

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Gražėja bažnyčia ir jos aplinka

Dažoma varpinė. Kairėje – klebonas kun. Virginijus Palionis

LUOKĖ. Dar tik metai, kai Telšių vyskupo Jono Borutos SJ paskyrimu Luokės parapijoje darbuojasi klebonas kun. Virginijus Palionis. Atvykęs į šią parapiją ir pamatęs erdvią, savotiškos architektūros Visų Šventųjų bažnyčią pats sau tarė: „Bažnyčia graži ir pagal Luokės miestelį netgi didinga, bet jos vidus, išorė ir aplinka šaukiasi tvarkos, pagražinimo“. Tad nieko nebelaukdamas, pasitaręs su parapijiečiais, pastoracine taryba, šios bažnyčios darbuotojais ėmėsi darbų.

Naujų leninų paieškos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje vėl pradėtos kurstyti aistros dėl Algirdui Mykolui Brazauskui (AMB) tariamai neparodytos pagarbos, kai karstas su jo palaikais nebuvo įleistas į Arkikatedrą, ir svarstymai, kaip įamžinti A. Brazausko atminimą, kokius miestus, gatves, aikštes ir tiltus pavadinti jo vardu, kur statyti jam skirtus biustus ir paminklus. Kodėl vyksta tokia abejotina kampanija – juk su AMB vardu siejasi daug prieštaringų istorijų: ir skandalingas Draugystės“ privatizavimas, ir kitos panašios istorijos. A. Brazauskas mėgo imtis gigantiškų projektų įgyvendinimo – štai garsieji Valdovų rūmai virto „amžiaus projektu“. Jų statybai jau išleista apie 350 milijonų litų, o rūmai dar neįrengti. A. Brazausko ir jo įpėdinio G. Kirkilo vyriausybės išleido didžiules sumas prestižinių pastatų, sporto arenų, stadionų statybai, todėl valstybės biudžeto rezervas liko tuščias. Šiuo metu Lietuvą krečia ekonominė krizė, biudžetas pustuštis, ir vėl svarstoma, kokius mokesčius nuo Naujųjų metų didinti – gyventojų pajamų ar PVM.