2010 m. rugsėjo 24 d.
Nr. 70
(1855)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Šešiasdešimt kunigystės metų

Romas BACEVIČIUS

Vyskupai Arūnas Poniškaitis
ir Juozas Žemaitis MIC (centre)
bei kunigystės 60-metį švenčiantis
kan. Pranas Liutvinas (dešinėje)
Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės
Marijos Vardo bažnyčioje

Kunigai (iš kairės): pirmojoje
eilėje – Jonas Rudzinskas,
Pranas Venckus, Pranas Liutvinas,
Leonas Lešinskas, Ignas Jankauskas,
Kazimieras Lapinskas, antrojoje
eilėje – Antanas Vaičius, Albinas
Dumbliauskas, Jonas Survila
ir Bronislovas Burneikis mini
kunigystės 10-metį 1960 m. rugsėjo
24 d. Kaune, kur juos pasikvietė
valdytojas kan. dr. Juozas
Stankevičius (ketvirtas iš kairės)

Per kun. Viktoro Brusoko (stovi
kairėje) Primicijas 1963 metais.
Dešinėje stovi kan. Pranas
Liutvinas, sėdi Daukšių klebonas
ir kun. Vytautas Užkuraitis

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės
Marijos Vardo titulinių atlaidų
procesijoje eina (iš kairės):
kun. Vytautas Užkuraitis, vysk.
Juozas Žemaitis, kan. Pranas
Liutvinas, kan. Deimantas Brogys,
mons. Alfonsas Svarinskas,
kun. Rimantas Simanavičius

Kunigai (iš kairės): Bronislovas
Burneikis, Jonas Rudzinskas,
Jonas Survila, Kazimieras
Lapinskas, Pranas Liutvinas,
Antanas Vaičius, Antanas
Jurgaitis, Leonas Lešinskas,
Juozas Gunta, Pranciškus Ružė
ir Pranas Venckus mini kunigystės
30-metį Telšiuose. 1980 m. rugsėjis

Kalvarijos vikaras kun. Pranas
Liutvinas ir klebonas
kun. Stanislovas Račkauskas
apie 1951 metus
Asmeninio archyvo nuotraukos

Per karą apgriauta
ir kan. Prano Liuvino rūpesčiu
atstatyta Daukšių Šv. Jurgio bažnyčia

Viršužiglio Šv. Onos koplyčia šalia
kapinių baigta statyti 1995 metais
kan. Pranui Liutvinui pasiūlius
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Kunigai (iš kairės): Pranas
Liutvinas, Pranas Venckus,
Kazimieras Lapinskas, Bronislovas
Burneikis, Antanas Jurgaitis
po 24 kunigystės metų 1984-aisiais
susitiko Karagandoje

Kun. Jonas Rakauskas
ir kan. Pranas Liutvinas
apie 1990 metus

Aukštosios Panemunės kunigai:
Vladas Jurgis Bobinas, Antanas
Jančauskas, Pranas Liutvinas
ir jų svečias Jonas Kubilius

Su kun. Albinu Dumbliausku
apie 1956 metus

Šiandien, rugsėjo 24 dieną, sukanka 60 metų, kai vyskupas Kazimieras Paltarokas kunigais įšventino trylika Kauno kunigų seminarijos klierikų. Kunigystės 60-mečio sulaukė penki iš jų: kan. Pranas Liutvinas, kunigai Juozas Gunta, Kazimieras Lapinskas, Antanas Jurgaitis ir Jonas Survila. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 19-ąją, du kunigai bendrakursiai – kan. Pranas Liutvinas ir kun. Jonas Survila – savo tarnystės Dievui ir žmonėms 60-metį minėjo Kaune, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, kur tuo pačiu metu vyko ir tituliniai atlaidai. Šventėje dalyvavo vyskupai Juozas Žemaitis MIC ir Arūnas Poniškaitis, mons. Alfonsas Svarinskas, kan. Vytautas Vaičiūnas, kunigai Viktoras Brusokas, Gediminas Bulevičius, Juozas Fakėjavas, Virginijus Gražulevičius, Vytautas Užkuraitis ir Kęstutis Vosylius.

Šventė prasidėjo eucharistine procesija aplink bažnyčią. Paskui abu vyskupai ir kan. P. Liutvinas aukojo šv. Mišias, koncelebravo svečiai kunigai. Koncelebracijai vadovavęs Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC šv. Mišiose pasakė pamokslą, kuriame kalbėjo apie Švč. Mergelę Mariją ir 35-erius metus šioje parapijoje dirbantį kan. P. Liutviną.

„Marijos vardas amžinai bus pats švenčiausias ir brangiausias po Jėzaus vardo, – sakė vysk. J. Žemaitis MIC. – Marija buvo išaukštinta dėl jos šventos motinystės. Ji Dievo išrinkta tapti Dievo sūnaus, žmonijos Atpirkėjo, motina.“

Pasak vyskupo Švč. Mergele Marija išaukštinta kiekviena motinystė. Deja, sovietmečiu dažnai girdėdavom šlykščiausius triaukščius rusiškus keiksmus, baisiai įžeidžiančius kiekvienos motinos garbę. Nors tie laikai jau praėję, bet ar motinystė mūsų tėvynėje jau prideramai gerbiama, klausė vyskupas. Pasak jo, daugelyje šeimų lemta gimti tik vienam ar dviem vaikučiams, daug kūdikių nužudoma, daug šeimų išyra. O tai skaudi tragedija ir vaikams, ir sutuoktiniams. „Prašykime, kad Švč. Mergelė Marija atgaivintų mūsų tikėjimą ir dorą Lietuvoje“, – sakė vysk. J. Žemaitis MIC. Jis priminė, kad kunigystės 60-metį švenčiantys jubiliatai gimė ir augo gausiose šeimose: kan. P. Liutvinas – šešių brolių, kun. J. Survila – septynių vaikų. Taigi iš daugiavaikių šeimų dažniau galima tikėtis pašaukimų į kunigystę. Vyskupas sakė, kad buvusį Aukštosios Panemunės parapijos kleboną kan. P. Liutviną pažįsta daugiau negu 70 metų, o jų pažintis prasidėjo abiem  mokantis Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Vyskupas sakė dar iš vaikystės menantis, kad P. Liutvinas buvo gabus, darbštus, drausmingas, tvarkingas, visada gaudavęs gerus pažymius. Abu jubiliatai iš tėvelių gavo pagrindą tolimesniam gyvenimui ir sprendimui siekti kunigystės. O studijuoti seminarijoje teko neramiais laikais. Čia dažnai persekiojo  saugumiečiai, ragino tapti agentais, grėsė tardymai, trėmimai, bet jubiliatai nesusigundė jų pažadais. Vysk. J. Žemaitis MIC prisiminė, kaip tuometinis Kunigų seminarijoje filosofiją dėstęs prel. prof. Pranas Kuraitis ne vienam klierikui yra pasakęs: „Jei nesupranti filosofijos, pasiklausk Liutvino – jis tau paaiškins.“ Jo bendrakursis vyskupas Antanas Vaičius atsiminimuose rašo, kad baigiamuosius egzaminus geriausiai išlaikė Pranas Liutvinas.

Pirmuosius metus kun. P. Liutvinas dirbo vikaru Kalvarijoje, paskui – Barzdų klebonu. Vis dėlto reikšmingiausi buvo 1954–1960 metai, kai teko darbuotis Daukšių klebonu. Bažnyčia per karą buvo apgriuvusi, ją teko remontuoti. Iš pradžių net sniegą nusikasti reikėjo norint šv. Mišias aukoti. Kunigas Daukšiuose subūrė bendruomenę, kuri padėjo atlikti daug darbų. Net ir būdamas labai užimtas, klebonas studijavo teologiją, gavo licenciato laipsnį ir tapo kanauninku, gavo paskyrimą į Kauno kunigų seminariją dėstyti moralinės teologijos, tapo prefektu. Klierikai jį pamėgo už draugiškumą ir linksmumą. Kan. P. Liutvinas nesutiko bendradarbiauti su saugumiečiais, todėl po metų buvo pašalintas iš seminarijos ir vėl išvytas į provinciją – tapo Griškabūdžio parapijos klebonu. Ten trylika metų rūpinosi tikinčiųjų sielovada ir tvarkė bažnyčią, kuriai suteiktas architektūros paminklo statusas. Bažnyčiai restauruoti kanauninkas pasitelkė žymiausius specialistus. 1975 m. birželio 10 dieną kan. P. Liutvinas buvo paskirtas Aukštosios Panemunės klebonu, čia darbuojasi iki šiol, o klebono pareigas 2002 metais perdavė kun. Deimantui Brogiui. Naujasis klebonas sako, kad jubiliatas išliko uolus ir nepralenkiamas sielovados darbuose – jis pirmas rytais ateina į klausyklą ir atlieka viską, kas pavesta, niekada nesiskundžia, kad sunku. „Žinau, kad jis kunigu tapo ne todėl, kad turėtų patogų, viskuo aprūpintą gyvenimą, kad būtų žmonių giriamas. Jis tapo kunigu tam, kad išpildytų Dievo valią, taptų klusnus įrankis Dievo rankose, kad klaidinamiems mūsų Tėvynės žmonėms rodytų tikrąją gyvenimo prasmę, o suklydusiems padėtų pakilti“, – apie kunigystės 60-metį švenčiantį kan. P. Liutviną sakė vysk. J. Žemaitis MIC. Už tai, kad ištikimai skelbė Kristaus tiesą, ją liudijo savo gyvenimu, kanauninkas užsitarnavo visų parapijiečių pagarbą ir meilę. Jis net ir naktį skubėdavo padėti pagalbos prašantiems žmonėms (apie vieną tokį atvejį pasakojama 8 p.).Vyskupas taip pat pabrėžė, kad kanauninkas visada dosniai rėmė visus pagalbos reikalingus.

Beje,  kan. P. Liutvinui pasiūlius, 1995 metais buvo baigta statyti Viršužiglio Šv. Onos koplyčia.

Kan. P. Liutvinas po šv. Mišių buvo pagerbtas gražiausiomis giesmėmis, jam sudainuota  „Ilgiausių metų!“  Paskui kanauninką sveikino Rokų parapijos atstovai ir klebonas kun. V. Gražulevičius, Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė ir Kazimieras Kuzminskas, parapijos moterų katalikių, bažnyčios choro, Panemunės senelių namų atstovai.

35-erius metus šioje parapijoje dirbantis kan. P. Liutvinas dėkodamas visiems sakė, kad praeitis nebuvusi labai sunki. Ir sunkiomis akimirkomis pavykdavo rasti išeitį, susikalbėti ir su kagėbistais, ir su ateistais. Kanauninkas prisiminė atvejį, kaip teko gelbėti gyvybę atėjusiam išpažinties nusprendusiam nusižudyti vaistų prisigėrusiam jaunam žmogui. „Sugirdęs jam daug vandens, kad išsiplautų skrandis, paprašiau, kad jis kitą dieną ateitų išpažinties kartu su žmona“, – sakė kanauninkas, norėjęs ne tik vaikams išsaugoti tėvą, žmonai – vyrą, bet ir abu sutaikyti.

Vėliau vykusiame pagerbime iš Daukšių parapijos kilęs kun. Viktoras Brusokas prisiminė pažintį su buvusiu parapijos klebonu. Vos spėjęs susipažinti su kun. P.Liutvinu, Viktoras netrukus išėjo į sovietinę kariuomenę. Grįžęs iš tarnybos rado jau suremontuotą bažnyčią. Gimtosios parapijos klebono pavyzdys paskatino ir Viktorą siekti kunigystės.

Vilkaviškietis Stanislovas Eugenijus Poniškaitis prisiminė, kaip Griškabūdžio bažnyčioje krikštijo sūnų Arūną. Tada klebonas kan. P. Liutvinas vylėsi, kad vaikas taps kunigu. Ir jo viltis išsipildė – Arūnas Poniškaitis tapo ne tik kunigu, bet ir vyskupu. Kalbėjo ir kitas kan. P. Liutvino Griškabūdžio bažnyčioje pakrikštytas Garliavos klebonas kun. K. Vosylius.

Apie tai, kaip savo kelią į kunigystę pradėjo tarnaudami šv. Mišiose, Aukštosios Panemunės bažnyčioje, pasakojo Balbieriškio klebonas kun. Remigijus Veprauskas, Bagotosios klebonas kun. J. Fakėjavas.

Kan. P. Liutvino bičiulis kun. V. Užkuraitis, kurį kanauninkas vadina švogeriu, nes jo brolis vedė Vytauto seserį ir gyveno jo tėviškėje, irgi turėjo ką papasakoti. Kun. V. Užkuraitis Daukšių bažnyčioje turėjo Primicijas, o vėliau pakeitė kanauninką Griškabūdžio klebono pareigose. Kartą, kai kun. V. Užkuraitis kan. P. Liutvinui pasiguodė, kad neranda zakristijono, pastarasis prisiminė, kad į Aukštosios Panemunės bažnyčią iš sovietų kariuomenės dalinio ateidavo Janas Gaveckis, kilęs iš Baltarusijos. Jis svajojo apie kunigystę, tačiau nemokėdamas lietuviškai nesiryžo stoti į seminariją. Kan. P. Liutvinas nuvyko į Gardiną ir pasiūlė Janui važiuoti į Griškabūdį zakristijonauti – išmoks lietuviškai ir galės stoti į seminariją. Taip ir atsitiko – 1990 metais J. Gaveckis buvo įšventintas kunigu. Beje, iš parapijų, kuriose klebonavo kan. P. Liutvinas, kunigais tapo net septyni vyrai.

Kunigystės 60-metis – reta šventė. Pažvelgus atgal į praeitį, pamatytume labai draugišką ir visą laiką bendravusį Kauno kunigų seminarijos trylikos kunigų kursą. 1950 m. rugsėjo 24 dieną kunigais įšventinti Bronislovas Burneikis, Albinas Dumbliauskas, Juozas Gunta, Ignas Jankauskas, Antanas Jurgaitis, Kazimieras Lapinskas, Leonas Lešinskas, Pranas Liutvinas, Jonas Rudzinskas, Pranciškus Ružė, Jonas Survila, Antanas Vaičius ir Pranas Venckus, minėdami šventimų dieną, dažnai susitikdavo. Kunigystės 25-metį ir 50-metį jie irgi šventė Aukštojoje Panemunėje. Tada ir bendrakursių buvo daugiau. Per tuos metus keli jau iškeliavo pas Viešpatį. O bene įsimintiniausias kurso draugų susitikimas įvyko 1984 metais Karagandoje (Kazachstanas), kur klebonavo jų bendrakursis kun. A. Dumbliauskas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija