Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kovo 11-oji – ne dovanėlė

Benjaminas ŽULYS

Prof. Vytautas Landsbergis susitikime su Kauno visuomene viešojoje Vinco Kudirkos bibliotekoje. Greta – bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Įdomus pokalbis neseniai įvyko Kauno viešojoje Vinco Kudirkos bibliotekoje. Į susitikimą su miesto visuomene atvyko pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, nūnai Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis. Jis papasakojo, kaip buvo ruošiamasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, kokias kliūtis teko įveikti įteisinant mūsų šalies savarankiškumą, teisę būti nepriklausoma valstybe. Garbusis svečias, būdamas Lietuvos Sąjūdžio, o vėliau – ir visos šalies vadovu, žengė išsivadavimo sąjūdžio priekyje. Susitikime su kauniečiais jis pristatė savo knygą „Kovo vienuoliktoji. Prieš dvidešimt ir šiandien“.

Būdamas Lietuvos Sąjūdžio vadovu, V. Landsbergis suvokė, jog pirmiausia reikia pasiekti, kad tauta pasitikėtų Sąjūdžiu. Po to sekė teisinis, konstitucinis darbas. Vilniuje įvykusiame masiniame mitinge Sąjūdis buvo įpareigotas kreiptis į Maskvos Kremliaus vadovybę dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sąjūdis kalbėjo visos valstybės vardu. Žinoma, tai sovietiniams vadams nepatiko. Pasak Michailo Gorbačiovo, ko čia šitie „mažiukai“ drumsčia vandenį? O kaip tik šie „mažiukai“ pirmieji Sovietų Sąjungoje paskelbė savo šalies nepriklausomybę, o paskui ją sužlugo visa sovietinė imperija. Beje, prof. V. Landsbergis pastebėjo, kad ir Lietuvoje tuomet kai kam nepatiko esą skubotas nepriklausomybės siekimas. Girdi, reikėję palaukti. Žinoma, revoliucija su jos aukomis – ne išeitis. Vienintelis kelias – rinkimai. Tik ne sovietinio tipo, kai gorkomuose ir rajkomuose parenkami kandidatai į deputatus, už kuriuos kone „šimtu procentų balsuoja rinkėjai“. Įvyko tikri demokratiniai rinkimai, kuriuos  laimėjo tautos pasitikėjimą gavę Sąjūdžio atstovai. V. Landsbergis prisiminė, kad paskelbus Lietuvos nepriklausomybę M. Gorbačiovas siuntė V. Landsbergiui  grasinančius laiškus bei telegramas, ragindamas atsisakyti nepriklausomybės. O po to teigė, kad Lietuva – tai naujos valstybės įkūrimas. Bet taip nebuvo – Lietuvos valstybė niekada nebuvo panaikinta – ji buvo tik svetimų jėgų užgrobta. Ir Vasario 16-oji pratęsė valstybės gyvavimą. Tad nebuvo jokio pagrindo iš užgrobėjų prašyti nepriklausomybės. V. Landsbergis pastebėjo, kad tai, ką Stalinas ir Hitleris pagrobė, privalu buvo grąžinti – laisvę, nepriklausomybę, valstybinį savarankiškumą.

Knygoje „Kovo vienuoliktoji. Prieš dvidešimt ir šiandien“ pateikta daug įdomių reikšmingų dokumentų, tarp kurių – V. Landsbergio susirašinėjimas su užsienio valstybių lyderiais, politikais, visuomenės veikėjais, kiti dokumentai. Pavyzdžiui, Baltijos tautų teisių deklaracijoje, priimtoje 1989 m. gegužės mėnesį, skelbiama, kad tautos turi teisę gyventi istoriškai susiklosčiusioje teritorijoje, teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą. Taip pat – išsaugoti ir ugdyti savo kultūrą bei  savitumą.

Reikšmingi dokumentai – Baltijos Asamblėjos rezoliucija „Dėl stalinizmo nusikaltimų“, V. Landsbergio parengtas Baltijos parlamentinės grupės pareiškimas  „Antrajam SSRS Liaudies deputatų suvažiavimui“. Dokumente nurodoma, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos įjungimas į SSRS neturi tarptautinės teisės pagrindo ir todėl konstitucinė priežiūra bei SSRS įstatymų viršenybės tose respublikose prieštarauja tų respublikų tautų apsisprendimo principui. Pareiškimą pasirašė 80 deputatų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.          

Atskiras knygos skirsnis „Kovo 11-osios pirmajam dvidešimtmečiui“. Čia spausdinamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11-osios aktas Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo. Kitame puslapyje  – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į pasaulio tautas. Spausdinamas ir JAV Baltųjų rūmų pareiškimas, kad „Jungtinės Valstijos niekada nepripažino nepriklausomų valstybių priverstinio inkorporavimo į SSRS“. Toliau seka Prancūzijos, Kanados, Lenkijos, Australijos, Švedijos, kitų šalių politikų sveikinimai, raštai mūsų šalies vadovybei. Taip pat – V. Landsbergio atsakymai M.Gorbačiovui, interviu žiniasklaidai. Knygoje skelbiami ir V. Landsbergio atsakymai laikraščiui „XXI amžius“. Šiame pokalbyje prof. V. Landsbergis pasakoja apie Sąjūdžio reikšmę atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, atkreipia dėmesį į sovietmečiu įskiepytą vergystės dvasią, gąsdinant kapitalizmu, netgi netikėjimu laisvos Lietuvos ateitimi.

Knygos gale spausdinamas priedas – „Kovo 11-osios aktų planavimas ir projektai“.

Kaunas

© 2010 „XXI amžius“