Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

KKK klanas

Liudas Lukmanas

Žvelgdami į šio dešimtmečio Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo raidą galime daryti išvadą, kad svarbių politinių ir ekonominių sprendimų priėmimui didžiulę įtaką turėjo įvairūs klanai – „valstybininkų“ klanas, paslaptingas BBL klanas ir kitos įtakingos šešėlinės grupuotės. Lietuvos politikos olimpe egzistuoja ir su šiais klanais susijusi politikų grupuotė, kurią sąlyginai galima įvardyti KKK klano pavadinimu. Kadaise buvo BBB vadinta senosios nomenklatūros grupuotė – A. Brazauskas, V. Beriozovas, A. Bernatonis ir jų aplinkos žmonės. Šiuo metu didžiulę įtaką turi jaunesnės kartos grupuotė – A. Kubilius, G. Kirkilas, G. Kėvišas ir juos palaikantys politikai bei pareigūnai. Tai, kad A. Kubilius, G. Kirkilas ir G. Kėvišas artimai susiję ir juos sieja daug bendrų interesų, yra vieša paslaptis. Greta jų veikia A. Keserauskas, A. Čaplikas, V. Miltienis ir kiti jų aplinkos žmonės. Nors minėti veikėjai priklauso skirtingoms partijoms, tai jų bendrai veiklai neturi reikšmės – ideologijos nueina į antrą planą, kai atsiranda bendri interesai. Tad nenuostabu, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo tipiška oligarchine valstybe. Kai kas klausia, o kas tie oligarchai? Paprastai sakant, tai labai turtingi ir kriminaliniais būdais pralobę veikėjai. Tačiau oligarchija – tai ne vien staiga pralobusių turtuolių-nuvorišų bendrija, oligarchija yra valdymo forma. Lietuvoje Konstitucija paminama ir daugelis piliečių yra nustumti nuo valstybės valdymo. Mūsų krašte egzistuoja suskaidyta luominė visuomenė, išsidėstanti piramidės forma. Lietuvą valdo vienas luomas – oligarchų klasė. Tai negausus luomas – tik keli tūkstančiai išrinktųjų: apie šimtas oligarchų, korumpuoti politikai ir pareigūnai, įtakingiausi kriminaliniai baronai, besidangstantys po vidutinio masto verslininkų priedanga, o iš tiesų valdantys didžiulius turtus, ir jų šeimų nariai. Tokiems veikėjams paranku, kad vietoj visuomenės atsiranda minia, vietoj bendrijų – grupuotės.

Apie „mažą terorą“ lenkiškuose rajonuose

Rugsėjo mėnesį apsilankęs lenkų dominuojamoje pietryčių Lietuvoje premjeras bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pagaliau užsimojo regioną integruoti į valstybę. A. Kubiliaus iniciatyva šeštadienį posėdžiavusiai partijos tarybai pateiktas dokumentas, siūlantis skyriams aptarti Pietryčių Lietuvos problemas, o Vyriausybei – įsteigti Dialogo komitetą, kuriame būtų svarstomos svarbiausios lenkų mažumos problemos Lietuvoje bei lietuvių mažumos rūpesčiai Vilniaus krašte. Šeštadienį partijos tarybos posėdyje premjeras A. Kubilius, kalbėdamas apie savo apsilankymą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, apgailestavo, kad taip arti sostinės įsikūręs regionas visiškai neišnaudoja ekonominių galimybių ir dėl to dalis kaltės, pasak jo, tenka ir vietos lenkų politikams. „Dėl Lenkų rinkimų akcijos vadovybės veiksmų (ypač pastarojo laikotarpio) regionas darosi vis uždaresnis“, – aiškino ministras pirmininkas. Premjeras taip pat „pasiūlė“, kad Vilniaus krašto lenkų kilmės politikai lietuvių mažuma rūpintųsi su tokia pat meile, kaip ir nacionalinė Lietuvos valdžia esą rūpinasi lenkų mažuma. Jis aiškino „netoleruosiantis“, jeigu lenkiškuose regionuose įvairūs pareigūnai trukdys lenkų ar baltarusių šeimoms vesti vaikus į lietuviškas mokyklas, be to, iškėlė idėją lenkų rūpesčiais rūpintis tiek, kiek Lenkijoje rūpinamasi lietuviais, tai yra pariteto principu. Premjeras nepaaiškino, kaip per 20 nepriklausomybės metų lietuviai lieka mažuma šiame regione. Premjero teigė, kad Šalčininkų rajone situacija yra „geresnė“, esą čia daugiau demokratijos ir skaidrumo, o lietuvišką Tūkstantmečio gimnaziją lanko apie 60–70 proc. nelietuvių kilmės vaikų. „Kas yra kituose miesteliuose, labai gerai žinome. Jeigu lenkų ar baltarusių tėvai siunčia savo vaikus į lietuvišką mokyklą, tai dažniausiai seniūnas ar kitas pareigūnas bando su tais tėvais pasikalbėti. Tai aš abiems merams sakiau: to mes tikrai netoleruosime ir negali būti jokių abejonių. Vietinio regiono atstovai turi rūpintis lietuviais su tokia pat meile, kaip mes rūpinamės lenkais ar rusais“, – savo pastangas lietuvinant Pietryčių Lietuvą įrodinėjo Vyriausybės vadovas. Jis džiaugėsi, kad apskritai Lietuvoje tautinėms mažumoms yra sudaromos puikios sąlygos, o lenkams jos esančios gal net geresnės nei tuo gali džiaugtis šios tautos atstovai kitose Lenkiją supančiose valstybėse. Premjeras taip pat priminė, kad tautinių mažumų mokyklose vieno mokinio „krepšelis“ įprastinį viršija 15 proc., tad tautinių mažumų mokykloms yra numatytas didesnis finansavimas.