2010 m. spalio 27 d.
Nr. 78
(1863)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Po vizito į Minską – sutartis dėl pasienio

Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai
Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras
Lukašenka Džojos Gundos BARYSAITĖS
(president.lt) nuotrauka

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Baltarusijoje, kurią tvirta ranka valdo jau ketvirtą kartą „išrinktas“ prezidentas Aleksandras Lukašenka. Po dviejų prezidentų susitikimo Baltarusijos prezidento rezidencijoje Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl paprastesnio sienos kirtimo pasienio gyventojams. Po to, kai susitarimas bus ratifikuotas, tam tikroms pasienio gyventojų grupėms bus leidžiama kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 km pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų. Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai bus išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje. Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti. Įsigaliojus sutarčiai nebus panaikinta pasienio ir muitinės kontrolė, sienos saugumo lygis nepakis.

Prezidentė D. Grybauskaitė sakė: „Šiandien Lietuva atidaro duris. Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas. Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų. Susitarimas dėl palengvinto sienos kirtimo atveria naujas galimybes Lietuvos ir Baltarusijos žmonėms. Nuo šiol paprasčiau bus ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti plėtojant ekonominius, prekybinius, kultūrinius ar turizmo ryšius“. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pabrėžė, kad „mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai mes apskritai tokią retoriką pamiršime.“

Tačiau paprastesne sienos su Baltarusija kirtimo tvarka bent šiemet pasienio gyventojai dar negalės pasinaudoti. Tai konstatuoja Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktorius Vytas Pinkus. URM leidžia suprasti, kad Lietuvos Seimo bent šiemet ši nauja sutartis dar nepasieks. Baltarusija tokias sutartis vasario mėnesį jau pasirašė su Lenkija ir rugpjūčio mėnesį – su Latvija. Šios sutartys dar neratifikuotos. Skaičiuojama, kad susitarime numatytoje pasienio teritorijoje Lietuvos pusėje gyvena apie 800 tūkst. gyventojų, Baltarusijos – apie 600 tūkst. Į Lietuvos pasienio teritoriją patenka Vilnius, Druskininkai, Ignalina, Lazdijai, Šalčininkai, Švenčionys, Švenčionėliai, Visaginas, Zarasai, Baltarusijoje – Gardinas, Lyda, Astravas, Ašmena, Breslauja. Kad žmonės nepaklystų ar savo noru neperžengtų palengvinto judėjimo zonos ribų, kartu su leidimu jiems žadama duoti tikslią informaciją, iki kur jie gali judėti. Ar laikomasi leidimo nuostatų, stebės pareigūnai, kurie ruošiasi tokio susitarimo įsigaliojimui.  „Leidimai skirti tikram bendravimui tarp žmonių: anksčiau būdavo lankomi ar kapai, ar giminės, ar bažnyčia, kultūriniai renginiai, o pabrangusios ar atsiradusios vizos apsunkino tą bendravimą, tai šių naujų leidimų pagrindinis tikslas – pakeisti situaciją, kad bendravimas būtų lengvesnis“, – sakė V. Pinkus. Konsulinio departamento vadovas pabrėžia, kad nauja tvarka skirta palengvinti asmenų, o ne prekių judėjimą per sieną. Taigi privaloma kontrolė pasienio punktuose išliks, kaip ir normatyvai, kiek ir kokių prekių ar asmeninių daiktų galima vežtis. „Šie leidimai nėra leidimai dirbti“, – pabrėžė V. Pinkus. Leidimai galės būti išduodami laikotarpiui nuo 1 iki 5 metų. Dėl jų reikės kreiptis į konsulinę įstaigą. Lietuvoje diplomatai atitinkamai dar kreipsis į Migracijos departamentą, kuris ir spręs, ar išduoti leidimą. Jie bus išduodami per 20 darbo dienų ir kainuos 20 eurų. Palyginti su Šengeno viza Baltarusijos gyventojams, tai yra triskart mažesnis mokestis ir galios jis ilgiau. Nemokamai leidimai bus išduodami vaikams iki 6 metų, dieninių skyrių studentams ir asmenims, vyresniems nei 60 metų.

Vakaruose anksčiau paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas A. Lukašenka ėmė pyktis su sąjungininke Rusija, kurią su Minsku sieja glaudūs ekonominiai ir kariniai ryšiai. Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį. Neabejojama, kad juose pergalę nesunkiai iškovos dabartinis prezidentas A. Lukašenka. Net Maskva, ne visada patenkinta Lukašenkos politika, statydama sau priimtinus kandidatus, nesitiki jų pergalės. Tačiau lieka atviras klausimas, ar ES, o kartu ir Lietuva, bičiuliaudamasi su Baltarusijos diktatoriumi neliks kvailio vietoje?.. A. Lukašenkos veiksmai yra sunkiai prognozuojami. Putinas jau seniai norėjo pajungti Baltarusiją ir ekonomiškai, ir politiškai, tačiau jau kuris laikas nusivylė A. Lukašenka kaip partneriu. Maskva ilgai kentėjo jo akibrokštus, bet dabar trūko kantrybė, todėl būsimuosiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Rusija bandys iškelti prorusiškus kandidatus į prezidentus, galėsiančius mesti iššūkį A. Lukašenkai. Tačiau vargu ar Maskvai pavyks nuversti A. Lukašenką, kuris pasistengė sunaikinti bet kokią opoziciją. Paradoksalu, tačiau būtent A. Lukašenka dabar yra pagrindinis Baltarusijos, kad ir nedemokratinės valstybės, nepriklausomybės garantas. Sunkiomis autoritarizmo sąlygomis veikianti opozicija ir dalis demokratiškai nusiteikusių žmonių Baltarusijoje mąsto, kad naujas kandidatas, kuris gali būti Rusijos statytinis, vis dėlto būtų blogiau nei Maskvai įkąsti bandantis A. Lukašenka.

Baltarusijos prezidento tinklapis teigia, kad Lietuva yra svarbi ekonominė bei prekybinė Baltarusijos partnerė. Kriziniais 2009 metais abiejų šalių prekių apyvarta sudarė 565,6 mln. USD, arba 66,3 proc. nuo 2008 metų lygio. Per aštuonis šių metų mėnesius prekių apyvarta augo 25,2 proc. lyginant su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu ir sudarė 418,9 mln. USD. Baltarusių eksportas siekė 280, o importas – 138,9 mln. USD. Baltarusijoje lietuviai yra investavę per 150 mln. USD, o daugiausia investuota į prekybos, pramogų centrų bei viešbučių statybą. Baltarusijoje registruota 410 lietuviško, o Lietuvoje – per 200 baltarusiško kapitalo įmonių. Vis dėlto Baltarusijos ekonomika artimiausiai susijusi su Rusija. Tačiau pastaruoju metu ji ima daugiau eksportuoti į Vakarus. Ekonominiai ryšiai – ne tik nauda jos artimiausioms kaimynėms, bet ir baltarusiams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija