Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Anykštėnai pagerbė darbštuolius ir sodų „karalių“

Vytautas Bagdonas

Įspūdinga važiuojanti kraitė domino ir vaikus, ir suaugusius

Anykščių rajono savivaldybė kiekvieną rudenį organizuoja Derliaus šventes. Spalio 23-iąją organizuota šventė buvo skirta sodų „karaliui“ obuoliui.

Nuo ankstyvo rytmečio A. Baranausko aikštėje ir „Obuolių alėja“ pavadintoje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pradėjo šurmuliuoti rudens gėrybių ir amatų turgus. Net iš sostinės į Anykščius atvažiavo milžiniškas krepšys, įtaisytas ant automobilio, kurio centre puikavosi išsišiepusio obuolio muliažas. Anykštėnai muziejininkai pasirūpino, kad tikrų obuolių kraitė į sceną atkeliautų iš lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio-Žukausko užveisto senojo sodo. Renginio vedantieji režisieriai Vilma Paulauskaitė ir Vytautas Germanavičius, pasveikinę anykštėnus ir atvykusius svečius, pakvietė į sceną rajono seniūnijų ir kaimo bendruomenių atstovus. Mat šiemet visos dešimt seniūnijų kartu su kaimo bendruomenėmis, kultūros darbuotojais įsirengė savo kiemelius obuolių „tematika“, tad scenoje teko tuos kiemelius ir pristatyti. Vieni scenoje dainavo, kiti vaidino, treti deklamavo pačių sukurtus poezijos posmus ar dar kitaip viliojo aplankyti jų kiemelius. Ilgai kviesti nereikėjo – norinčių pasižvalgyti, pabendrauti, paragauti kaimietiškų gėrybių, apžiūrėti kiemelius netrūko. Po kiemelius žvalgėsi ir vertinimo komisija, nes reikėjo nuspręsti, kam kokius prizus įteikti.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Šiaudinių skulptūrų parkas

Bronius VERTELKA

Šiaudinių skulptūrų parkas šalia Naujamiesčio

Spalio 6-ąją Naujamiestyje (Panevėžio r.) buvo atkelti varteliai į šiaudinių skulptūrų parką „Mano žalias pasaulis“.

Važiuojant nuo Panevėžio, prie Naujamiesčio riboženklio būtinai sustosi užkerėtas pievoje išstatytų šiaudinių dirbinių. Neatitrauksi akių nuo jų ir stebėsies: kokie sumanūs naujamiestiečiai!

 Minint Upytės 750 metų sukaktį, Naujamiesčio kultūros centro darbuotojos sukūrė Čičinską – maždaug 12 metrų aukščio šiaudinę skulptūrą, kuri visiems labai patiko. Tada ir gimė idėja tai dar ir namuose išbandyti.

Istorija ir dabartis

Prie Piršeno ir Alaušų

Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčiai – 100 metų!

Irena PIPIKIENĖ

Kraštiečio dailininko K. Budrio-Kiaušinio paveikslas „Balninkų bažnyčia“

Rugpjūčio 7–8 dienomis Aukštaitijoje, Balninkuose (Molėtų r.) vyko Šv. Lauryno atlaidai ir bažnyčios 100 metų jubiliejaus iškilmės.

Toje vietoje, kur susieina trijų rajonų (Ukmergės, Molėtų ir Anykščių) ribos, tarp penkių ežerų, apsuptas Aukštaitijos kalvų išsidėstęs labai senas ir gražus Balninkų miestelis. Pačiame miestelyje tyvuliuoja du ežerai – Piršeno ir Alaušų. Balnininkai jau kovų su kryžiuočiais laikais buvo svarbus lietuvių atramos punktas. Anot legendos, miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio „balnas“, nes čia būdavo siuvami balnai LDK kariuomenei. Kryžiuočiai šią vietovę vadino „Balnike“ (1338 m.).

Bendruomenėse

Pagerbti žuvusieji

Ona Striškienė

Garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis šventina paminklą

Spalio 10 dieną Paįstrio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Paįstrio–Spirakių klebonas garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis aukojo šv. Mišias už žuvusius 1945 m. vasario 2 d. (per Grabnyčias) prie Savickų sodybos, Mitabynės kaime, Panevėžio rajone.  

Į šv. Mišias atvyko uniformuoti Lietuvos šaulių sąjungos nariai su Panevėžio apskrities rinktinės vadu pulkininku Vladu Petkevičiumi,  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai su valdybos pirmininku dim. pulkininku. Jonu Čeponiu, Panevėžio politiniai kaliniai ir tremtiniai, aplinkinių kaimų gyventojai. Prieš pat šv. Mišias jie visi, išsirikiavę darnia kolona, pasuko link bažnyčios. Šv. Mišiose giedojo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras (seniūnė V. Kalvėnienė).