2010 m. lapkričio 12 d.
Nr. 82
(1867)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Restauracija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastaruoju metu Lietuvoje regimi akivaizdūs bandymai riboti žodžio laisvę – atgimsta cenzūra. Teismas uždraudė rodyti lapkričio 3 dienos TV3 televizijos laidą „Akistata“. Laidos rengėjai vis dėlto laidą transliavo, tik ją kiek apkarpė ir įvedė kai kuriuos vaizdo apribojimus. Ir žinomo politikos apžvalgininko V. Laučiaus atleidimas iš žurnalo „IQ“ redaktoriaus pareigų – akivaizdus monopolinio kapitalizmo magnatų bandymas užčiaupti kritiką.

Ekonominei padėčiai Lietuvoje vis prastėjant, dar labiau ryškėja socialiniai kontrastai. Daugumai Lietuvos piliečių dideles problemas sukelia nuo rugsėjo kylančios duonos, makaronų, grikių bei kitų maisto produktų kainos. O štai grūdus, grikius, bulves auginantys smulkesnieji ūkininkai vos suduria galą su galu. Klesti tik tokie kaip R. Karbauskis, valdantys latifundijas (didžiules žemes valdas – nuo 3 iki 10 tūkstančių hektarų žemės). Ministro E. Masiulio frazė, kurią jis pasakė apie valstybinių įmonių vadovus, teigdamas, kad jie negali dirbti už 5 tūkstančius litų, yra  tiesiog skandalinga: „Už tokius pinigus gali dirbti bepročiai arba vagys.“ Tai atviras cinizmas... Juk socialinė padėtis tolydžio Lietuvoje prastėja, kas antra šeima, gyvenanti kaime (daugiau kaip 50 proc.), savo finansinę padėtį laiko bloga – neužtenka nei maistui, nei drabužiams. O miestuose tokių šeimų yra 36 proc.

Istorine tradicija jau tampa „Lietuvos pašto“ aferos... Dar XIX amžiaus pabaigoje Vilniaus pašte dirbę keli rusų kilmės pašto tarnautojai klastodavo dokumentus ir pasisavindavo pinigus. Jų veikla buvo išaiškinta ir jie ištremti į Sibirą. Kadaise rašytojo Balio Sruogos brolis Adolfas, vadovavęs pašto valdybai, įsivėlė į aferą su pašto ženklais. Buvo iškelta byla. Sruogos sėbrai gavo nuo penkerių iki pusės metų kalėjimo, o aferos organizatorius A. Sruoga – 15 metų sunkiųjų darbų kalėjime, be to, jis turėjo pašto valdybai sumokėti beveik 3 mln. litų civilinį ieškinį. Ar nereikėtų nuteisti ir dabartinių pašto aferistų?

Lietuvoje labai glaudžios verslo, kriminalinių struktūrų ir korumpuotų teisėsaugos klanų sąsajos regimos nuo pat nepriklausomos valstybės atkūrimo – 1990 metų. Kriminalinės gaujos, turinčios įtakingus rėmėjus – oligarchus ir aukšto rango valstybės pareigūnus, pradėjo dalytis įtakos zonomis. Telšiuose, Tauragėje ir kai kuriuose kituose Žemaitijos  rajonuose įsigalėjo galingi kriminaliniai klanai, dauguma šių klanų sėkmingai veikia iki šių dienų. 1995–1996 metais Panevėžyje „tulpinių“ gauja likvidavo savo konkurentus – V. Tuzovą, R. Kavaliauską (Kaviorą), V. Dementavičių (Kamaradą) ir dar kelis įtakingus kriminalinius lyderius. O kai kuriose tuo metu Panevėžyje tiriamose bylose buvo regimi ryškūs falsifikavimo požymiai: vieni asmenys nuo atsakomybės išsukdavo, kiti būdavo ilgiems metams uždaromi už grotų. Tokia buvo V. Gorio ir kai kurios kitos rezonansinės bylos. Su persekiojimais susidūrė ir Panevėžio verslininkai J. Jėčius, A. Lazauskas, kai kurie įtakingiems klanams neįtikę valstybės tarnautojai. Iš tiesų „tulpinių“ galios nereikia mistifikuoti, jie nebuvo visai savarankiški veikėjai – greta jų veikė šią gaują dangstęs žymaus vietos oligarcho „Šlipso“ klanas, susijęs su vilniečiu oligarchu V. Gelašviliu ir keliais įtakingais teisėsaugos pareigūnais. Tačiau 2001 metų pabaigoje buvo nuspręsta šią gaują likviduoti, nes ji pagarsėjo pernelyg brutaliais išpuoliais.

Monopolinio kapitalizmo ryklių ir su jais susijusių kriminalinių baronų aukso amžius buvo LDDP valdymo laikai – 1992–1996 metai. Tuo metu buvo regimos ir labai ryškios nepotizmo apraiškos. LDDP vyriausybės premjeras A. Šleževičius padėjo savo sūnėnui L. Šleževičiui įkurti ištisą verslo imperiją. Jaunas vaikinas iš turgaus prekeivio tapo klestinčiu verslo magnatu. EBSW įkūrėjai R. Petrikas, G. Petrikas, A. Pašukevičius, V. Krasnickas ir kiti jų bendražygiai  pasinaudojo korupciniais ryšiais su komunistine nomenklatūra ir pusvelčiui privatizavo įmones, sukūrė ištisas lėšų grobstymo iš valstybinių bankų schemas. Marijampolėje iškilo „Raikino“ gauja, kitose šalies vietovėse – „gipsų“, „fantomų“ ir kitokių kriminalinių lyderių vadovaujami klanai.

Komunistinės-kagėbistinės nomenklatūros veikėjų ir jų giminaičių – „buvusiųjų“ – grįžimas į įtakingus valdžios postus ir jų įsitvirtinimas verslo olimpe yra neatsitiktinis reiškinys. Kaip chrestomatinį buvusiųjų grįžimo į šiltas vietas pavyzdį galima paminėti V. Miltienio paskyrimą „Vilniaus vandenų“ bendrovės generaliniu direktoriumi. V. Miltienis – KGB generolo R. Marcinkaus žentas, pasižymėjęs ir kaip EBSW veikėjų artimas bendradarbis. Neįvykus liustracijos procesui, buvę kompartijos, komjaunimo pareigūnai, KGB kadriniai darbuotojai ir agentai įgijo puikias galimybes įsitvirtinti tiek valdžios struktūrose, tiek stambių koncernų vadovų postuose. Vakarų valstybėse net stambių aferistų ir su totalitarinių valstybių slaptosiomis tarnybomis siejamų veikėjų artimi giminaičiai negali užimti aukštesnių postų valstybės tarnybose ar tapti įmonių, kurių akcijas kontroliuoja valstybė, vadovais. Prof. O. Voverienė savo straipsniuose  teigia, kad didžiulė klaida padaryta, kad nebuvo atlikta liustracija. Oligarchijos pelkė atsirado palankioje terpėje. Šios oligarchinės santvarkos ekonominis pamatas – kelios energetinės korporacijos, kelios prekybinės monopolijos ir iš kontrabandos bei kitų itin pelningų kriminalinio verslo sričių į kai kurių partijų ir kai kurių valdžios įstaigų viduje egzistuojančių slaptųjų ložių „juodąsias kasas“ patenkantys pinigai. Kodėl mūsų krašte klesti tokia nežabota kontrabanda, kodėl prekybos narkotikais mastai ne mažėja, o vis auga? Atsakymas paprastas – cigarečių, spirito ir benzino kontrabandą bei prekybą narkotikais kontroliuojantys kriminaliniai baronai turi galingus globėjus ir užtarėjus. Kontrabandos „stogai“ sėdi Seime, kai kuriose ministerijose, aukšto rango muitinės pareigūnų ir kai kurių savivaldybių vadovų kėdėse. Kriminalinių ir kagėbistinių jėgų restauracija, jų rengiami klastingi politiniai spektakliai – tai tikriausia antivalstybinė veikla. Buvę sąjūdininkai Seime sudaro ryškią mažumą, užtat čia gausu komunistinės nomenklatūros  ir visokių vertelgų bei šešėlinių klanų statytinių. Jei restauracija nebus sustabdyta, mūsų valstybei iškils didžiulės grėsmės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija