|
Lietuvos tautinė valstybė: ne utopija, o siektina realybė
Prof. Ona Voverienė
Aš dar labiau trokštu, kad lietuviai burtųsi į vieną šeimyną, kad ir jie sulauktų būsimos laimės žolelės. Nes ko man vertas tas dangus, jei jo nematys mano TAUTA, jei būsimoji laimė bus tik svetimųjų puota ant manosios, nesugebėjusios gyventi ir nukankintosios kapų. Vienintelis Lietuvos išganymas tai tautinės idėjos gimimas. Jei ji negims, tai Lietuva žus. Sujunk savo asmens sielą su Tautos siela ir tu pasijusi esąs amžinas.
Vladas Putvinskis-Pūtvis
Šiais lietuviškosios tautinės ideologijos kūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio žodžiais buvome pakviesti į Lietuvos moterų lygos ir LR Seimo valstiečių liaudininkų grupės bei LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto organizuotą konferenciją Tautiškumo problemos globalėjančiame pasaulyje, vykusią lapkričio 17 dieną Seimo rūmuose.
Su Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu prof. Romualdu Grigu konferencijoje pirmininkavusi Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė svarbiausiu konferencijos tikslu įvardijo naujo mūsų valstybės raidos etapo kelio į tautinės valstybės atkūrimą pagrindinių idėjų ir krypčių numatymą ir aptarimą. Ji priminė, kad su tautinės valstybės idėja eidami į Atgimimą, mes laimėjome. Deja, ir pralaimėjome 1992 m. spalio rinkimuose. Komunistinė nomenklatūra, melu, klasta ir veidmainingais pažadais laimėjusi rinkimus ir užgrobusi valdžią Lietuvoje, tautinę idėją suniekino ir išplėšė iš mūsų širdžių. Dabar mes turime ją atgaivinti ir susigrąžinti. Kito kelio nėra. Šis kelias nebus lengvas. Prie riebaus ir sotaus stalo dabar sėdinti gerovės valstybės kūrėjų saujelė, iš tikrųjų susikūrusi sau, savo atžaloms ir giminaičiams bei savo klano artimiesiems svaiginančią gerovę, o keturis penktadalius tautos pavertusi elgetomis ir laikanti mus marginalais, lengvai nepasiduos. Tačiau kelią įveikia tik einantieji.
Jo pradžia gimtojo žodžio ir rašto, anot Justino Marcinkevičiaus mūsų tautos dvasios viršūnės apgynimas nuo į pasaulio galiūnes pretenduojančios kaimynės prievartos ir nuo mūsų valdininkų bestuburiškumo vardan realios politikos ir šventos ramybės geopolitikos kontekste, išduodant tai, kas tautai svarbiausia.
Kitas kelio ženklas politika, kaip tautinės kultūros svarbiausioji dalis. Ji turi būti švariose rankose. Politinis ir socialinis egoizmas šiandien kaip niekada destruktyvus. Jį būtina peržengti. Kiekvienas lietuvis turi tapti tvirtove. Kultūros žmogui šiandien jau nebepakanka tirti, saugoti ir puoselėti kultūros paveldą, kurti grožį. Kultūros žmogus privalo eiti į politiką, joje būti ir, kaip sako Just. Marcinkevičius, visomis išgalėmis siekti bent jau vieno dalyko moralios, doros, švarios politikos, būti tokios politikos pranašu, adeptu, apaštalu.
Trečias mūsų orientyras tautinės kultūros atkūrimas ir tautinės savimonės žadinimas ir gilinimas. Gyvename prieblandos, apyaušrio Lietuvoje; grėsmės mūsų nepriklausomybei nuojautomis ir apokaliptinėmis mokslininkų prognozėmis apie tautos išsivaikščiojimą, tautos identiteto praradimą ir ištirpimą kosmopolitiniame katile. Mūsų kelio tikslas tautinė Aušros Lietuva, vienybės medžio auginimas tautinės veiklos dirvoje. Tautinė Lietuva, pradėta kurti prieškario Lietuvoje ir kurta tol, kol importuota į mūsų kraštą komunizmo šmėkla jos nepradėjo smaugti, beldžiasi į mūsų širdis. Atgaivinkime tai, kas joje buvo gera, atmeskime, kas jau paseno ir mūsų kelias bus lengvesnis.
Konferencijoje buvo perskaityta 11 pranešimų. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas skaitė pranešimą Ar atsikovos teises nacionalinės valstybės?, prof. Libertas Klimka Ar kaimas išliks tautiškumo atrama?, prof. Romualdas Grigas Lietuvių prigimtinės tapatybės drama: karaliaus Mindaugo atvejis, doc. dr. Ina Dagytė Valstybės švenčių komunikavimas tarpkultūrinėje erdvėje, Lietuvių tautinio centro pirmininkas Marius Kundrotas Tautiškumas vertybinėje plotmėje; Lietuvių tautinio centro tarybos narys žurnalistas Ričardas Čekutis Dabartinė Lietuvos demografinė būklė ir problemos ; Gervėčių klubo pirmininkas Alfonsas Augulis Globalizacijos iššūkiai patriotizmui ir tautiškumui Lietuvos žiniasklaidoje; Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis Lietuvai pagražinti draugijos kūrėjų idėjos ir tautinės dvasios ugdymas; Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė Asmens kultūros šaknys vaikystėje; Maironiečių draugijos vadovas Eugenijus Urbonas Maironiečių draugijos veikla ir jos indėlis į lietuvybės sklaidą ir prof. Dalia Brazauskienė Tėviškėnų veikla ir galimybės patriotizmo ugdyme.
Pranešimų, perskaitytų konferencijoje, ir juose paskelbtų idėjų ir pasiūlymų, siekiant tautinio judėjimo pagrindinio tikslo tautinės valstybės atkūrimo apžvalgą bei konferencijos rezoliuciją skelbsime artimiausiu laiku. Taip pat nutarta skelbti informaciją apie tolimesnius renginius, identifikuotus esamus ir kuriamus naujus lietuvybės židinius Lietuvoje bei išeivijoje, jų veiklą ir pastangas vienytis į bendrą kovos už lietuvybę judėjimą. Tepadeda mums Dievas!
Nuoširdžiai dėkojame Seimo narei Valstiečių liaudininkų grupės vadovei Rimai Baškienei ir jos padėjėjai Raselei už Tautos idėjos palaikymą ir pagalbą organizuojant šią konferenciją, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui už pritarimą organizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams ir gausiai iš visų Lietuvos kampelių susirinkusiems tautiečiams už dalyvavimą konferencijoje. Ypač dėkojame LR Seimo Kancleriui ponui Jonui Milieriui už leidimą organizuoti konferenciją Seimo Rūmuose ir Lietuvos ir lietuvybės dvasios priartinimą prie daugelio nutautėjusių, indiferentiškų Tautos idėjai ir ją paniekinusių savo niekingais darbais seimūnų.
© 2010 XXI amžius
|