| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
|||||||||||||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Religinio meno paroda per Adventą Roma Zajančkauskienė
Lapkričio 28 dieną, sekmadienį, po šv. Mišių Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo Stakliškių dekanas Birštono klebonas mons. Jonas Dalinevičius ir kun. Alfonsas Babonas, gausus būrys birštoniečių ir svečių rinkosi į Sakralinį muziejų. Čia buvo atidaryta XI religinio meno paroda Gloria Deo. Jos autoriai 63 dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Telšių, Birštono, Garliavos ir viena autorė iš Lenkijos. Parodoje eksponuojama pusantro šimto vaizduojamojo ir taikomojo meno kūrinių. Temos, kurias gvildena dailininkai, yra amžinos, tačiau kiekviena karta jas analizuoja savitu būdu. Parodoje labai daug angelų. Kūrėjai pavaizdavo ir arkangelą Mykolą, arkangelą Rapolą, šv. Pranciškaus angelą Serafimą, Maloningąjį, Svajojantį, Vaikų angelą ir angelus sargus, ir triveidžius, ir spalvotuosius angelus (Lena Khvichia, Marijus Petrauskas, Rimantė Butkuvė, Dovilė Sabaliauskienė, Adolfas ir Augustinas Teresiai, Raimundas Kaliasas, Bruno Margevičius, Arūnas Vaitkus, Taida Balčiūnaitė). Jeigu istorijoje šis Dievo pasiuntinių gerbimas buvo glaudžiai susijęs su Švč. Mergelės Marijos kultu, tai šiandien angelų ikonografijos populiarumas liudija, jog šiuolaikinis žmogus gyvenime yra prispaustas sunkumų ir ilgisi antgamtinės harmonijos, ramybės. O to ilgesio ženklas yra angelo paveikslas. Šios dangiškos būtybės mene suteikia progą kalbėti apie mus supančią dangišką aplinką. Parodoje tai akivaizdu Luanos Stebulės darbe Anapusiškumas, Raimundo Kaliaso Tarp vizijos ir realybės. Kita tematinė parodos gija veda į šventųjų galeriją. D. Sabaliauskienė kaligrafijos darbe išvardija Lietuvos šventuosius globėjus. Tomo Vosyliaus skulptūroje ir Jūratės Urbanavičienės ikonoje lengvai atpažįstame šv. Kazimierą. Parodos darbuose pavaizduoti ir kiti šventieji: šv. Jurgis, šv. Agota (Saulius Lampickas), šv. Faustina. Grafikė T. Balčiūnaitė meditatyviniais darbais, dedikuotais pal. Motinai Teresei, ragina prisiminti neseniai paskelbtą naują palaimintąją. O. Beita fotografijose pristato jau penktus metus kuriamą šventųjų ikonografiją Klaipėdos Visų rusų šventųjų cerkvėje. Įdomios ir J. Urbanavičienės ikonos: šv. Faustina, Gailestingumo ikona. Nemaža dalis dailininkų paveikslus sukūrė Šventojo Rašto temomis. Štai Aloyzo Stasiulevičiaus darbai primena antrą ir ketvirtą iš septynių paskutinių Jėzaus žodžių nuo kryžiaus. Jurga Augustaitytė nukelia parodos žiūrovą prie šulinio, kur Jėzus susitinka su samariete (o gal ir su mumis?), į Išganytojo gimimo prakartėlę, kur Jį garbina Trys išminčiai. Remigijus Janušaitis kviečia keliauti su Senojo Testamento Nojumi. Sofijos Vainilaitienės, Valerijos Tarabildienės ir Albinos Žiupsnytės darbuose juntama šventųjų Kalėdų nuotaika ir Prakartėlės jaukumas. Kaip tako akmenys sugulę Giedrės Gučaitės keramikos plokštės. Autorė įrėžė į jas Šventojo Rašto žodžius, tuo primindama ne tik labai seną šventųjų tekstų rašymo ant molio lentelių istoriją, bet ir ragindama Dievo meilės ir išminties žodžiais grįsti žmogaus kelionės takus, kurie veda į galutinį susitikimą su Kūrėju. Gyvenimą laiko juosta vadina tekstilininkė Marijona Sinkevičienė, apie jo tėkmę pasakoja Leono Striogos, A. Stasiulevičiaus (Kryžiaus medis) darbai. Apie vidinius sielos virpesius ir dvasinius, o gal ir fizinius skausmus subtiliai kalba L. Strioga (Neatimkite vilties), Ramūnas Čeponis, Benas Narbutas (Malda), Vytautas Tamoliūnas (Širdies kraujo ir Kasdienybės kryžiai), Justina Dobkevičienė, R. Kaliasas. Su subtilia ironija juvelyrė Jurgita Erminaitė darbu Septynios didžiosios ydos pasakoja apie šių laikų žmogaus ypatingą panirimą į pramoginės kultūros, materialumo garbinimą. Atkreiptinas dėmesys į gestų kalbą. Parodoje yra keletas darbų, kuriuose vaizduojamas pakelto piršto, rankos gestas. Galbūt taip Eglės Velaniškytės panašus į šv. Joną šventasis bando paraginti žiūrovą drįsti tapti šventuoju. Tomo Vosyliaus darbe šv. Kazimieras, iškeldamas kryžių, rodo, kur glūdi šventumo esmė. Pasitikėjimas ir tikėjimas Nukryžiuotu ir Prisikėlusiuoju šią temą itin jautriai ir kruopščiai atspindi Ugnės Karaliūtės, Tomo Stambrausko, Audronės Mickutės, Manto Paulausko, Alfonso Vauros, Ramunės Žutautienės, Raimondos Magidienės kūryba. Nemaža dalis dailininkų nukelia žiūrovą į sakralių pastatų, t. y. bažnyčių prieigas, primindami, kad tuose bažnyčių šventoriuose Dievo buvimas itin stipriai jaučiamas. Apie tai liudija dailininkų Virginijaus Kašinsko, Dariaus Rakausko, Olego Karavajevo, Irmanto Kazlausko, R. Ropytės darbai. Liturginės tekstilės autorės Loreta Valienė, R. Žutautienė, R. Magidienė demonstruoja, kad siūti liturginį rūbą tolygu jį siūti Jėzui. Tai jos daro atsidavusios visa širdimi, su ypatinga pagarba ir atsakomybe. Arnotai, stulos, Eucharistijos veliumas sukurti radus apgalvotų užuominų, krikščioniškų simbolių harmoniją. Šių metų parodoje yra ir naujiena. Audronė Lampickienė pristato velykinių margučių rinkinį. Lietuvių sakralus menas neįsivaizduojamas be margučių, tik tenka atsiprašyti liaudies kūrėjų, kad vėlai radome drąsos kviesti drauge dalyvauti religinio meno parodoje. Parodos dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius, dekanas mons. J. Dalinevičius, o ekspoziciją padėjusią parengti kaunietę Eglę Melaniškytę apdovanojo. Meninę programą atliko Birštono bažnyčios sakralinis ansamblis (vadovė Lygija Baritaitė). Paroda Gloria Deo tęsia 1994 metais atkurtą prieškario katalikų dailininkų religinio meno parodų tradiciją. Per dvidešimt Nepriklausomybės metų vienuoliktą kartą organizuojama paroda džiugina dalyvių gausumu. Dalyviai yra tiek liaudies menininkai, tiek profesionalūs dailininkai. Sakraliniame mene sandūra tarp profesionalaus meno ir liaudies meno yra visiškai nežymi. Čia svarbiausia, kiek autorius giliai pajautė kūrinio siužetą. Birštono sakraliniame muziejuje ši paroda pradėta rengti nuo 2002 metų. Organizuojama kas dveji metai, viliantis, kad dailininkai, pasitelkę tikėjimo patirtį, meno kalbos išraiškos priemonėmis paskatins šiuolaikinį žmogų irtis į tikėjimo gelmes. Ši paroda atskleidžia platų lietuvių dailininkų religinės kūrybos spektrą ir svariai prisideda prie krikščioniškos evangelizacijos darbuotės. Gloria Deo (Šlovė Viešpačiui) yra kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenimo tikslas. Dailininkai, apdovanoti įvairiais talentais, vedami Aukščiausiojo Kūrėjo, neužkasa jų, ir savo darbais grąžina Kūrėjui jam deramą šlovę ir garbę, o parodos lankytojus, meno vartotojus ir meno žinovus gausiai apdovanoja įžvalgomis, jutimais, asociacijomis. Paroda Birštono sakraliniame muziejuje veiks iki sausio 10 dienos. Tarp gausios įvairovės darbų linkime atrasti jums kalbantį kūrinį. Birštonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |