2011 m. sausio 21 d.
Nr. 6
(1886)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Jeruzalės krikščionių
vienybės siekio vizija

Gailestingumas
ragina neprarasti
vilties, kad žmogus
gali pasikeisti

Popiežius Benediktas
XVI Lietuvai siunčia
bendrumo ženklą

Lietuvai reikia
meilės tiesoje

Pilietinės akcijos

Ginčas
dėl ministro turto

Padėjo Lurdo
Dievo Motina...

Dėl pasauliečių
„Avinėlio užtarėjų
draugų“
maldos grupių

Kad turėtų namus...

Popiežius Jonas Paulius II skelbiamas Bažnyčios palaimintuoju

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II

Beatifikacija – Dievo Gailestingumo sekmadienį

Popiežius Benediktas XVI, pasirašęs Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretą, kuriuo patvirtinamas garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II (1920–2005) užtarimu įvykęs stebuklas, atvėrė kelią savo pirmtako beatifikacijai. Netrukus po sausio 14 dieną įvykusios audiencijos pas Šventąjį Tėvą, kurios metu gautas parašas, Vatikano radijui duotame interviu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas sakė: „dekretas apie stebuklingą vienuolės sesers Mari Simonos Pjer Norman išgijimą su didžiojo Popiežiaus užtarimu, praėjus keliems mėnesiams po jo mirties, yra reikšmingiausia žinia Bažnyčiai ir pasauliui, žinant tą šventumo reputaciją, kurią Jonas Paulius II turėjo“.


Atsiversti – visa būtimi atsigręžti į Dievą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Jėzus, pakrikštytas Jordano vilnyse ir atmetęs visus velnio gundymus dykumoje, sugrįžo į Galilėją, pirmieji Jo žodžiai buvo šie: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt  4, 17). Jei būtų norėjęs, tuo metu Jis galėjo dar šitaip ar panašiai prabilti: „Trisdešimt metų laukiau šios dienos! Dabar Dvasios patepimo kupinas įžiebiu Žemėje ugnį – skelbiu Dievo Karalystę, ir nerimstu, kol būsiu pakrikštytas mirties krikštu“ (Lk 12, 49–50).


Prasidėjo Gailestingo metų renginiai

Pašventintos Gailestingojo
Jėzaus paveikslo fotokopijos
iš Vilniaus Arkikatedros
išlydėtos į Lietuvos vyskupijas
Klier. Povilo SLAMINIO nuotrauka

Šeštadienio, sausio 15-osios, vakarą Vilniaus Arkikatedroje buvo pašventintos ir į Lietuvos vyskupijas išlydėtos Išganytojo per šv. Faustiną perduotu prašymu Vilniuje nutapyto ir tikinčiųjų Dievo Gailestingumo šventovėje gerbiamo Gailestingojo Jėzaus paveikslo fotokopijos. Visus metus jos keliaus iš parapijos į parapiją, iš bendruomenės į bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir tarp tautiečių užsienyje.


Laisvės balsas skambėjo iš Kauno

Kazimieras Dobkevičius

Jaunieji kauniečiai
Sausio 13-osios minėjime

Praėjusią savaitę Vilniuje, Kaune, kituose miestuose ir miesteliuose buvo surengti  Sausio 13-osios 20-mečio minėjimai. Juk prieš 20 metų Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto, Televizijos ir radijo pastato Nepriklausomybę gynė visa Lietuva. Ta proga Vilniuje kelias dienas vyko Sausio 13-osios minėjimai. (Trečiadienio numeryje spausdinome keletą Seime Sausio 13-osios minėjime „Mūšis už tautų laisvę“ pasakytų kalbų. Šiame numeryje 3-ajame puslapyje spausdiname kardinolo A. J. Bačkio, arkivyskupo S. Tamkevičiaus pasakytas kalbas ir apaštalinio nuncijaus perskaitytą popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą.)


Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Pasklido Gailestingumo metų žinia

Šv. Mišiose Vilkaviškio Katedrojo
buvo pristatytos dvi Dievo
gailestingumo paveikslo kopijos

VILKAVIŠKIS. Sekmadienį, sausio 16-ąją, jaunimo misionierių grupė iš Vilniaus apsilankė Vilkaviškyje. Nukryžiuotojo Kristaus bendruomenės (CC) vienuolės ir Emauso jaunimo maldos grupės atstovai parapijos salėje susirinkusiems pristatė ir liudijo žinią apie Dievo gailestingumą. Dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Vilniaus arkivyskupo augziliaras Arūnas Poniškaitis.


Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Malda už kunigus

Klebonas kun. Žydrius Kuzinas
ir grupė parapijiečių

RATNYČIA. Praėjusieji metai popiežiaus Benedikto XVI buvo paskelbti Kunigų metais. Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijos tikintieji įsitraukė į asmeninę maldą už kunigus. Kiti meldžiasi nuo seniau. Nemaža grupelė parapijiečių pasimelsti už kunigus susirinko ir sausio pirmąjį ketvirtadienį, kuris mums kaip tik ir primena Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų vertę. Parapijiečiai, paprašyti klebono, paraginti ses. Marytės ir jos pagalbininkės Eugenijos Sidaravičiūtės, įkūrė maldos už kunigus būrelį. Dalis žmonių negalėjo tądien atvykti, bet savo asmenine malda namuose lydėjo atvykusius į parapijos namus. Šios maldos grupės palydėjimą klebonas pavedė ses. Marytei, kuri atskleidė Šventojo Rašto turtus. Susirinkime artimiau susipažinome, išsakėme savo pageidavimus, bandėme išsiryškinti bendrus tikslus. Taip atsiliepėme į kardinolo A. J. Bačkio prašymą, išsakytą per Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčios 100 metų jubiliejų, melstis už kunigus ir ypač už savo parapijos kleboną kun. Žydrių Kuziną. Kardinolas prašė įsitraukti į maldos judėjimą, kurio tikslas – sustiprinti kunigus, ragino kiekvienoje parapijoje įkurti maldos už kunigus ir už naujus pašaukimus į kunigystę būrelį. „Esu tikras, kad tie tikintieji, kurie nuolat melsis už kunigus, ims kitaip į juos žvelgti ir vertinti, o ir kunigai pajus didesnę pagalbą iš savo parapijiečių“, – rašė kardinolas.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Kai malda daro stebuklus ir stiprina

Po šv. Mišių: kunigai, seminarijos
studentai, ministrantai (pirmoje eilėje)

GARGŽDAI. Sausio 9 dieną, sekmadienį, Sumos šv. Mišiose, kurias aukojo dekanas klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, asistuojant diakonui Vytautui Liesiui,  buvo meldžiamasi už studentus, sugrįžtančius į studijas. Jų sugrįžimas į parapiją atostogų pagyvina, paįvairina šventes, suteikia daugiau iškilmingumo, paskatina ir kitus tikinčiuosius aktyviau dalyvauti pamaldose.


Lediniu keliu į Dzūkijos bažnyčias

Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo
į dangų bažnyčioje su klebonu
kun. Algiu Vaickūnu
ir parapijiečiais

Prieš penkerius metus pradėjęs klebonauti Kabelių Švč M. Marijos Ėmimo į dangų ir Marcinkonių šv. apaštalų Simono ir Judo (Tado) bažnyčiose, kun. Algis Vaickūnas buvo pasikvietęs Lietuvos Mokslų akademijos mišrų chorą (vad. Vytautas Verseckas). Šią žiemą klebonas ir vėl pasikvietė chorą į svečius. Ir štai ankstyvą sausio 9-osios rytą choristų autobusas iš Vilniaus išvažiavo į Dzūkiją. Kelias per miškus buvo virtęs ledu. Vairuotojas mažino greitį, mes su nerimu žvelgėme į šviesiai pilką ledinę juostą. Iš abiejų pusių storuose sniego pataluose ilsėjosi medžiai ir žemė. Nieko nesutikome, niekas mūsų neaplenkė, bet į Kabelius atvykome laiku.


Zakristijonas Jonas

Zakristijoną Joną Masidunską
jubiliejaus proga sveikina Šilalės
parapijos pastoracinė taryba. Kairėje
klebonas kan. dekanas Algis Genutis

Sausio 1 dieną Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios zakristijonui Jonui Masidunskui sukako 80 metų. Šilalės parapijos klebonas dekanas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis sako, kad tokio darbštaus ir pareigingo zakristijono jam dar neteko matyti. Pasak klebono, kai matai žmogų nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro triūsiantį prie bažnyčios arba bažnyčioje, neišpasakytai džiaugiesi jo darbštumu, pareigingumu. Toks žmogus yra dešinioji kunigo ranka bei visos parapijos pagrindinis ramstis.


Lietuvių kalba jam buvo idealas

J. Jablonskis tarp Lietuvių
mokslo draugijos suvažiavimo
dalyvių Vilniuje 1912 metais.
Sėdi pirmoje eilėje šalia
Žemaitės, Petro Kriaučiūno,
Jono Basanavičiaus ir kt.

Gruodžio 19 dieną „Neringos“ kavinėje įvyko vakaras, skirtas kalbininko Jono Jablonskio 150-osioms metinėms, kurį organizavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninė komisija. Apie Joną Jablonskį ir jo atliktus darbus kalbėjo Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta, poetas Justinas Marcinkevičius, Jono Jablonskio darbų tyrinėtojas profesorius, habilituotas mokslų daktaras Arnoldas Piročkinas.


Meilės gimtajai kalbai liudijimas

Robertas BUCKUS

Renginio dalyviai Griškabūdžio
kultūros centre

Gruodžio 11-ąją Griškabūdyje nei snieguoti keliai, nei šaltis nesutrukdė pagerbti kalbininko Jono Jablonskio atminimą jo 150-ųjų gimimo metinių proga. Šventinis minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonijoje, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Jordanas Kazlauskas. Vėliau iškilmės persikėlė į Griškabūdžio kultūros namus. Renginyje dalyvavo nemažai garbių svečių, taip pat griškabūdiečių, besididžiuojančių, kad iš jų krašto į pasaulį išėjo šis lietuvių kalbos patriarchas.


Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą

Gintaras Visockas

Rusakalbėse masinės informacijos priemonėse dažnai eskaluojama mintis, kad 1991-aisiais Lietuva turėjo šimtus tūkstančių rėmėjų visoje Rusijoje, tačiau per šiuos du dešimtmečius juos prarado, nes padarė nedovanotinų klaidų. Taip, Lietuvoje ne viskas gerai ir ne viską padarėme taip, kaip reikėjo. Tačiau ar galėjo Lietuva išsaugoti 1991-aisiais įgytą rusų palankumą?


Politinės savasties paieškos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos politinėje padangėje ir toliau dominuoja manipuliacinė politika – argumentuotos diskusijos ir pokalbiai apie tai, kaip pažaboti oligarchiją, vyksta retai. Dažnai girdime tik politikierių rietenas ir dejavimus. Kai kurie politikai ir jų samdomi viešųjų ryšių ekspertai teigia, kad Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė, o tie, kurie sako, kad mūsų krašte įsigalėjo korumpuoti klanai, yra valstybės griovėjai. Bet tokie „demokratijos šaukliai“ painioja sąvokas: tiesą apie dabartinę Lietuvos padėtį atskleidžiantys politikai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai neniekina ir negriauna valstybės – jie tik įvertina Lietuvoje įsigalėjusią oligarchinę santvarką, kuri apgriovė mūsų valstybės pamatus, sudarė sąlygas įsigalėti išnaudotojams ir aferistams. Greta popkultūros šalyje įsigalėjo ir populistinė politika. Popkultūra, primityvi populistinė politika ir daugelį valstybės įstaigų apraizgęs korupcijos tinklas lemia vis labiau plintančią valstybės eroziją. Nenuostabu, kad emigracijos iš Lietuvos mastai didžiuliai – faktiškai vyksta masinė deportacija į Vakarus. Pagal gyventojų skaičių ji net kelias dešimtis kartų viršija emigracijos mastus iš kitų Europos šalių.  

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija