Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
|
RUBRIKOS
|
|
|
|
PRIEDAI
|
|
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
| Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją |
|
MŪSŲ
RĖMĖJAS |
|
|
Europos Šiaurės šalių premjerai susitiko Londone
Praėjusią savaitę Londone įvyko tradicinis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos ministrų pirmininkų susitikimas. Pirmą kartą prie jo prisijungė Jungtinės Karalystės vadovas Davidas Cameronas, kuris pats ir ėmėsi iniciatyvos surengti šį susitikimą. Susitikime tartasi dėl būtinybės užtikrinti stabilumą euro zonoje. Tik dvi iš susitikimo dalyvių šalys įsivedusios eurą, kitos dvi net nėra Europos Sąjungos narės. Kai kurie analitikai mano, kad tai euroskeptiškų šalių klubas. Prieš prasidedant Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos premjerų susitikimui premjeras Andrius Kubilius savo įprastu stiliumi oriai pareiškė, kad Šiaurės Europa rodo pavyzdį tiek spręsdama pasaulinės krizės problemas, tiek projektuodama inovatyvios ekonomikos ateitį. A. Kubiliaus nuomone, Baltijos ir Šiaurės šalys, nors ir skausmingai, bet efektyviai sprendžia problemas, tuo tarpu Europa dar nerado atsako, kaip spręsti Pietų problemas. Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas ragino Šiaurės Europos šalis įsteigti bendrų interesų sąjungą. Jo nuomone, tai sustiprintų prekybą tarp šalių. Kai kurie kritikai spėja, kad šis euroskeptiškų šalių susitikimas surengtas siekiant rasti alternatyvą Europos Sąjungai. Pastebėta, kad prieš savaitę, kai Didžiojoje Britanijoje lankėsi Kinijos vicepremjeras, D. Cameronas kartojo, jog reikia orientuotis į Rytus, o dabar jis kartojo, kad reikia orientuotis į Šiaurę. Trečiadienio vakarą Londone susitikę devynių vyriausybių vadovai pasidalijo patirtimi dėl taupymo priemonių, aptarė padėtį euro zonoje ir saugumo politikos klausimus. Lietuvos vyriausybės vadovas mokė, kaip reikia drastiškomis priemonėmis nebijoti eiti t |
||||
|
|
||||
|
Medininkų byla: desperacija ar įrodymų klastojimas?.. Gintaras Visockas
Rezonansinėje Medininkų byloje dar vienas keistas prokurorų žingsnis. Sausio 19-ąją oficialiame teismo posėdyje prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas paprašė, kad teisėjai prie bylos medžiagos prijungtų liudininkų Vido Pukenio ir Gedimino Adiklio apklausų protokolus. Šių buvusių Lietuvos policijos operatyvinių įgaliotinių, kadaise dirbusių šalies VRM kriminalinės paieškos valdybos 6-ajame skyriuje (organizuotas nusikalstamumas), apklausų protokolai neva patvirtina ir papildo Medininkų pareigūnų nužudymo byloje esančią labai svarbią pažymą, surašytą dar 1992-ųjų vasario 14-ąją. |
||||
|
|
||||
|
Kai Lietuvos teisėsaugoje veikia rinkodaros dėsniai Gintaras Visockas
Per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo nuostata, kad žiniasklaida mieliau garsina prokuratūros, teismų bei policijos vadovybės poziciją nei advokatų argumentus. Geriausiu atveju masinės informacijos priemonės gynybos poziciją apibūdina vos keliais trumpais sakiniais. Toks nusistatymas nėra teisingas, nes visuomenei formuojamas iškreiptas paveikslas. Todėl šiandien mes suteikiame tribūną advokatams, kad jie galėtų išdėstyti savo argumentus. Advokatė Ingrida Botyrienė ir advokatas Kristupas Ašmys, sutikę duoti išskirtinį interviu, šiandien dalyvauja sudėtingoje Henriko Daktaro byloje. Advokatės I. Botyrienės ginamasis Rolandas Zaveckas, kuris valstybės kaltintojų ikiteisminio tyrimo medžiagoje įvardinamas kaip vienas iš Henriko Daktaro suburto nusikalstamo susivienijimo narių. O advokato K. Ašmio ginamasis pats Henrikas Daktaras, kurį Lietuvos visuomenė traktuoja vos ne kaip patį pavojingiausią nusikaltėlį, nors nuosprendis byloje dar nepaskelbtas. Priešingai byla dar net neperduota teismui. |
||||
|
|
||||
XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, įkurta 1930 metais Kaune. Draugijos steigėjų gretose buvo to meto žymūs Lietuvos intelektualai rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, dailėtyrininkas docentas Paulius Galaunė, Lietuvos Steigiamojo Seimo narys Juozas Paknys, advokatas Viktoras Cimkauskas, profesorius Vadovas Biržiška ir pulkininkas Vytautas Steponaitis. Draugijos tikslas tyrinėti knygos istoriją, knygos meną, domėtis retais leidiniais ir leisti knygas. |
||||
|
|
||||
|
Benjaminas ŽULYS
Žymių Lietuvos veikėjų, politikų, diplomatų žmonos dažnai lieka kažkur šešėlyje. O juk ne viena jų nemažai reiškė ir tebereiškia Lietuvos gyvenime. Gerai, kad ir jas kartais prisimename, pagerbiame gyvu žodžiu, gėlės žiedu. Viena tokių iškilių moterų buvo žymaus mūsų šalies politiko, diplomato, visuomenės veikėjo Stasio Lozoraičio žmona italė Daniela. Neseniai Kaune, Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje buvo paminėta 30 dienų nuo jos mirties. Į paminėjimą susirinko Danielą ir jos vyrą pažinojusieji žmonės, tikintieji, juos maloniai priėmė čia pat esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos vienuolės, buvo aukojamos šv. Mišios už velionės sielą, prisiminti Danielos nuveikti darbai Lietuvos labui, jos šviesus gyvenimas su Stasiu Lozoraičiu. |
||||
|
|
||||
|
Klaipėdos prijungimo ženklai Dotnuvoje Ignas Meškauskas, Kėdainių P. Lukšio šaulių kuopos vadas, advokatas
Po Pirmojo pasaulinio karo įsigaliojus taikos sutarčiai vokiečių kariniai daliniai pasitraukė iš Klaipėdos krašto. Antantės vardu kraštą valdyti buvo pavesta Prancūzijai, kuri jį valdyti paskyrė vyriausiąjį komisarą gen. D. Ž. Odrį, kurį vėliau pakeitė vyriausiu komisaru tapęs Z. G. Petisnė. Dėl politinės krašto ateities susikirto Lenkijos ir Lietuvos interesai: Lenkija siekė kontroliuoti uostą, eksportuoti produkciją ir daryti įtaką Lietuvai. Palaikomi Prancūzijos lenkai ėmėsi žygių. |
||||
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |