2011 m. sausio 26 d.
Nr. 7
(1887)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Laiko ženklai knygose… 

Henrikas Kebeikis pristato
kolekciją „Pralenkę laiką“

Pranešimą skaito Kultūros
kongreso tarybos narė,
buvusi Draugijos pirmininkė
Birutė Butkevičienė

Metraščiai iškeliauja į Švediją
(Draugijos įsteigtą knygrišystės
prizą teikia Dalia Poškienė)

XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, įkurta 1930 metais Kaune. Draugijos steigėjų gretose buvo to meto žymūs Lietuvos intelektualai – rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, dailėtyrininkas docentas Paulius Galaunė, Lietuvos Steigiamojo Seimo narys Juozas Paknys, advokatas Viktoras Cimkauskas, profesorius Vadovas Biržiška ir pulkininkas Vytautas Steponaitis. Draugijos tikslas – tyrinėti knygos istoriją, knygos meną, domėtis retais leidiniais ir leisti knygas.

Pasak K. Galaunienės užrašytų P. Galaunės prisiminimų, „1930 m. pradžioje bibliofilas Vytautas Steponaitis, užėjęs pas P. Galaunę, pasiūlė įsteigti draugiją, kuri rimtai pradėtų rūpintis lietuviška knyga. Šiuo klausimu jis jau seniai domėjosi ir susirašinėjo su Marija Mašiotaite-Urbšiene. Tų pačių metų spalio 8 dieną P. Galaunės bute organizacinė grupė, kurią sudarė V. Steponaitis, V. Cimkauskas ir pats P. Galaunė, svarstė draugijos įstatų projektą. V. Steponaitis pasiūlė būsimai draugijai suteikti „XXVII knygos mėgėjų“ vardą. Oficialiai draugija pradėjo veikti 1930 m. gruodžio 17 dieną. Gana greit susidarė tradicija ne tik metinius ataskaitinius, bet ir eilinius draugijos susirinkimus kviesti kurio nors jos nario bute. Vėliau mėgiama draugijos narių susirinkimo vieta buvo Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus bibliotekos patalpa. Draugijos tikslai – propaguoti dailiąją knygą ir ugdyti jos pamėgimą Lietuvoje, tyrinėti knygų istoriją, rengti gražiausios knygos parodas, skaityti paskaitas visuomenei, palaikyti ryšius su kitų šalių panašaus pobūdžio draugijomis, kaupti lėšas knygų leidybai ir pan. Draugijos nariai buvo įvairiausių specialybių žmonės: teisininkai, muziejininkai, diplomatai, ekonomistai, rašytojai ir kt., kuriuos vienijo didelė meilė knygai, rūpestis jos būkle. Draugijos metraštininkas P. Galaunė, pats kūręs ir kolekcionavęs ekslibrisus bei išleidęs pirmąją mūsų istorijoje studiją apie knygos ženklus, paskatino draugijos narius būtent šiais ženklais žymėti knygas. 15 narių turėjo savo ekslibrisus, o kartais net ir po keletą jų variantų. P. Galaunės darbo kambaryje autentiškai atkurtą biblioteką sudaro per 12 tūkst. leidinių. Daugelyje knygų įklijuoti P. Galaunės ekslibrisai, sukurti jo paties, Mstislavo Dobužinskio (1875–1975), Antano Tamošaičio, Jono Steponavičiaus, Vinco Kisarausko (1934–1988), Antano Kmieliausko, rusų dailininko Nikolajaus Dmitrevskio (1890–1938), latvių grafiko, prof. Pėterio Upyčio ir kt.“

Iki 1940 metų draugija išleido puikiai iliustruotų knygų, parengė Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių. Draugijos išleista knyga „Gulbė karaliaus pati“ 1937 metais pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje Paryžiuje buvo apdovanota Didžiuoju prizu, o leidinys „Jonas Biliūnas. Liūdna pasaka“ – aukso medaliu. Abu leidiniai – puikiai iliustruoti: pirmosios dailininkas V. Petravičius, antrosios M. Bulaka. Draugijos narių parašytus straipsnius ar studijas XXVII knygos mėgėjų draugija sudėjo į du savo Metraščius (XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis I–II 1933–1937). Deja, kaip ir visos visuomeninės organizacijos, Draugija 1940 metais buvo uždaryta. Jos sukaupta biblioteka perduota M. K. Čiurlionio muziejui.

1993 metais Draugija atkuriama Kaune. Per tą laikotarpį jos nariai ne tik tęsia pirmtakų veiklą, leidžia knygas, bet nuo 1994 metų rengia Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, organizuoja parodas, bibliofilinio leidinio konkursus, leidžia parodų katalogus, knygas. Akademiko, Draugijos garbės nario Justino Marcinkevičiaus paakinti, kartu su Vinco Kudirkos viešąja biblioteka išleido pirmojo V. Kudirkos knygos „Laisvos valandos“ leidimo faksimilinį leidinį. 2004 metais pakartotinai išleido I ir II tomus bei III Metraščio tomus (išleido V. Staniulio knygynas).

Naujausias Draugijos leidinys – Metraščio IV tomas. Metraštyje skelbiami Draugijos narių, mokslininkų, knygos puoselėtojų ir kolekcininkų straipsniai, nagrinėjantys lietuviškos knygos, spaudos, bibliotekų istoriją, pasakojantys apie žymius bibliofilus, asmenines kolekcijas, sovietmečio savilaidos tyrinėjimus, spausdinami archyviniai dokumentai ir kita. Tome daugiau kaip 30 rašinių, gausu iliustracijų.

2010 metai buvo skirti Draugijos įkūrimo 80 metų minėjimui ir knygos išleidimui. Prisiminti prieškario draugijos nariai – Paulius Galaunė, broliai Biržiškos, Vytautas Kazimieras Jonynas. Pasididžiuoti galime kauniečio kolekcininko Antano Burkaus publikacija ir rinkiniais, kurie pristato dailininką ne tik kaip knygų grafikos meistrą. Vienas iškiliausių XX amžiaus lietuvių menininkų V. K. Jonynas, tvirtai įžengęs į dailės klasiką Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijomis (1938–1939), už jų nepaprastai virtuoziškus, įdomius meniniu sumanymu raižinius 1940 metais buvo apdovanotas pirmąja taupomųjų valstybės kasų premija. Grafikas, skulptorius ir vitražų kūrėjas, profesorius, JAV nacionalinės akademijos narys, XXVII knygos mėgėjų narys nuo 1936 metų – pirmasis dailininkas iš lietuvių puikiai pasirodė kaip klasikinės literatūros kūrinių iliustruotojas. Knygoje straipsnio autorius pristato dailininką kaip vieną produktyviausių pašto ženklų kūrėjų pasaulyje. Deja, Lietuvoje išleistų V. K. Jonyno ženklų nėra. Dailininkas yra sukūręs net 149 pašto ženklus pagal 35 projektus. 1959 metais Vatikano pašto tarnybos išleistieji Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500 gimimo metų jubiliejui skirti pašto ženklai, piešti V. K. Jonyno, yra dar vienas mūsų dailininko laimėjimas pašto ženklų meno pasaulyje. Straipsnyje autorius pristato kolekcinius, retus, mažai kam žinomus atvirukus, ženklus.

Kitas autorius – doc. Leonas Veržbolauskas pristato „Tūkstantmetę Lietuvos istoriją pašto ženkluose“. Ši publikacija išversta ir spausdinta Japonijoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje.

Kitos reikšmingos publikacijos apie žymius kauniečius, jų knygų rinkinius ir likimus – dr. Nijolės Lietuvninkaitės „Vlado Daumanto bibliotekos likimo archyviniai pėdsakai“, prof. Laimos Šinkūnaitės „Šv. Brunono ikonografija Pažaislio freskose“, dr. Daivos Dapkutės „Lietuvos išeivijos institutas ir jo veikla“. Knygoje pirmą kartą straipsnyje „Pralenkę laiką“ publikuojami Lietuvos nepriklausomybės ženklai, parengti V. Daumanto ir J. Gabrio. Tarp įspūdingos pasaulio tiltų ikonografijos rinkinių, kosmonautikos pasaulinių apdovanojimų pelnęs autorius Henrikas Kebeikis atveria vienintelius žinomus pašto ženklus su Vyčiu.

Draugijos nariai dalyvavo renginiuose Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiose, kartu su Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), Lietuvai pagražinti draugija – R.Šumano kultūros centre ir J. Tumo-Vaižganto gimtinėje Malaišiuose. Pagerbtas draugijos garbės narys, Vaižganto premijos laureatas akademikas Justinas Marcinkevičius. Atverstos Alfo Pakėno „Neužmirštamas Vaižgantas“ ir Danutės Marcinkevičienės „Buvo mylimi – teliks neužmiršti“ knygos Mokslų akademijoje. Knygoje plačiai minimas buvęs Draugijos iždininkas, vienas iš steigėjų Juozas Tumas-Vaižgantas.

Daug straipsnių autorių – žinomi knygos kultūros puoselėtojai, tyrinėtojai: prof. Vladas Žukas, akademikas Antanas Buračas, prof. Arimantas Dumčius, kultūrologas Domas Akstinas, dr. Eglė Borūtaitė-Makariūnienė, žurnalistė Perpetua Dumšienė ir kiti.

Ši knyga svarbi ir Kauno knygos istorijai, gali būti naudinga ne tik knygiams, kolekcininkams, bet ir plačiajai visuomenei. Gausias originalių leidinių, ekslibrisų iliustracijas papildo dailininko, draugijos nario Vladimiro Beresniovo, Valerijono Jucio, draugijos dailininko šviesaus atminimo Gedimino Pempės grafikos darbai bei Draugijos veiklos kronika.

Knyga išleista, palydėta skaitytojams. Tikimės, kad ji pasieks bibliotekas, muziejus, papildys asmenines bibliotekas…

O dabar Draugija, pasitikdama įkūrimo jubiliejinę sukaktį, kartu su Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriumi surengė konferenciją „Ženklai, pralenkę laiką“, dalyvavo tarptautinėje meninės knygrišystės parodoje „Užrašai paraštėse“, su Kauno miesto muziejumi konferencijoje „Gyvenęs tautai ir valstybei“ minėjo Stasio Šilingo 125 metų sukaktį ir rengiasi svarbiems šių metų lietuviškos raštijos pradininkų spaustuvininkų, leidėjų paminėjimams…  

Parengė Draugijos pirmininkė
Dalia Poškienė 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija